2011-11-28 kaip Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas raštu kreipiausi į Kauno m. savivaldybės merą A. Kupčinską. Kauno m. mero prašiau inicijuoti informacinių lentų prie piliakalnių Kaune įrengimą bei pasiūlyti  tam tikrų Kauno bendrojo lavinimo mokyklų atstovams  rūpintis minėtais piliakalniais (leidžiant vienkartinius informacinius leidinius apie juos, renkant šiukšles ar tvarkant želdinius piliakalnio teritorijoje  ir pan.). plačiau ››

2011-11-28 Kaip Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas raštu kreipiausi į Kauno m. savivaldybės merą A. Kupčinską. Informavau, kad 2010-12-22 kreipiausi į Kauno m. savivaldybės administracijos direktorę E. Gudišauskienę dėl sociologijos ugdymo proceso bendrojo lavinimo mokyklose. Kelis kartus kartu su kitais sociologais pristatėme sociologijos mokslo kryptis miesto mokyklose ir iš dalies susipažinome su moksleivių ir mokytojų požiūriu į šią mokslo šaką . plačiau ››

2011-11-23 Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos ir asociacijos “Kovo 11-osios gatvės bendrija” nariai organizavo renginius minint Lietuvos kariuomenės dieną Kaune.
Pirmas šventinis susitikimas su buv. Lietuvos kariais, laisvės kovotojais, partizanais, sukilėliais, Lietuvos savanoriais, LŠS bei LLKS nariais  įvyko Dainavos seniūnijoje. Buvo atidaryta kilnojamoji nuotraukų paroda apie Lietuvos tarpukario kariuomenę ir ją remiančias organizacijas. Asociacijos “Kovo 11-osios gatvės bendrija” vardu įteikiau sveikinimo raštus organizacijos nariams ir rėmėjams. Susitikime dalyvavo Kauno m. savivaldybės mero pavaduotojas S. Buškevičius, Dainavos seniūnijos seniūnas A. Malinauskas, Centro seniūnijos seniūnas V. Pauliukas, Girstučio seniūnijos seniūnė J. Žakevičienė, Vyčio kryžiaus kavalieriai – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Štabo viršininkas Vytautas Balsys ir Didžiosios Kovos apygardos partizanų vadas dim. kpt. Augustinas Švenčionis, Vilijampolės bendruomenės centro “Veršva” pirmininkas plk. ltn. A. Karalavičius, buv. Lietuvos partizanai A. Staugaitis su žmona Onute, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos narys, savanoris G. Sūdžius, Kauno V. Kuprevičiaus ir Kauno “Atžalyno” mokyklų mokiniai ir mokytojai. plačiau ››

Istorijos šaltiniuose radau datą, kuri dar buvo nepaminėta nei Vilijampolėje nei Kaune – šiemet sukanka 100 metų kai buvo pašventinta ir atidaryta pirmoji lietuviška mokykla Vilijampolėje (1911 m. birželio 21 d. senuoju laiku).
Iniciatyva statyti lietuvišką mokyklą Vilijampolėje kilo Kaune 1908 m. 1909 m. kun. A. Dambrausko Jubiliejaus komitetas išleido atsišaukimą „Nepraleiskime geros progos“, kuriame pažymi, kad „sukanka 25 metai raštiško darbo kun. Aleksandro Dambrausko- Jakšto.“ Komitetas surinko 1,800 rublių ir nusprendė, kad kun. A. Dambrausko darbus įamžinti įsteigiant jo vardo mokyklą. Mokyklai vietą rado „Vilijampolės Slabadoje, kurią šiemet geležinis tiltas sujungs su Kaunu. Surastas ir plecus su dideliais namais mokyklai…“ plačiau ››

2011-11-18 raštu kreipiausi į Kauno m. savivaldybės Administracijos direktorių A. Nestecką dėl informacijos pateikimo apie patyčių prevenciją mokyklose. Informavau, kad negavau atsakymo į 2011-06-28 kreipimąsi iš Kauno m. administracijos direktoriaus A. Navikausko. plačiau ››

2011-11-09 Fredoje vyko Šv. Sergijaus Radonežiečio šventovės 120 metų pašventinimo jubiliejaus šventė, kurioje dalyvavau kartu su Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus nariais. plačiau ››

2011-11-07 kaip Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas raštu kreipiausi į Kauno m. savivaldybės merą A. Kupčinską. Atsižvelgdamas į tai, kad 2012 metai yra Kauno Rotušei jubiliejiniai metai – 470 metų nuo statybos pradžios ir 450 metų pastatymo jubiliejus, prašiau plačiau ››

2011-11-02 Vėlinių dieną kaip Lietuvos Sąjūdžio Kauno Tarybos ir Asociacijos „Kovo 11-osios gatvės bendrija“ vardu inicijavau karių, žuvusių už Lietuvos laisvę, mirusių įžymių kauniečių atminimo paminėjimą. Nešini Lietuvos trispalve kartu su Centro seniūnijos seniūnu V. Pauliuku ir Dainavos seniūnijos seniūnu A. Malinausku aplankėme Petrašiūnų kapinėse palaidotų Kovo 11-osios akto signatarų – prof. Vytauto Paliūno (1930-2005), doc. Antano Karoblio (1940-2007), prof. dr. Mečislovo Treinio (1941-2008) kapus ir ant paminklų užrišome trispalves juosteles. Buvusiose Ąžuolyno kapinėse trispalves juosteles užrišome ant išlikusių kryžių, žyminčių karių laidojimo vietas.  plačiau ››

2011-11-02 raštu kreipiausi į Kauno m. merą A. Kupčinską dėl koplyčios ir skulptūros esančios Vaistinės g. šalia namo Nr. 14. Šiuo klausimu 2011-06-20 raštu kreipiausi į buv. Kauno m. merą R. Mikaitį, bet gavęs neišsamų atsakymą, prašiau A. Kupčinsko atkreipti dėmesį ir imtis tam tikrų veiksmų, kad būtų sutvarkyta koplyčios ir Šv. Mergelės Marijos skulptūros, esančios Vaistinės g. šalia namo Nr. 14, aplinka, inventorizuotas turtas ir įrengta informacinė lenta. Koplyčia ir Šv. Mergelės Marijos skulptūra pastatyti 1925 m. Brigitos ir Liudviko Lenartavičių. Dėl šios koplyčios į mane kreipėsi Žaliakalnio bendruomenės atstovai. plačiau ››

2011 m. lapkričio 2 d. 14 val. Vilijos pake (Juozapavičiaus pr.) Kaune pagerbėme žuvusius karius ir paminėjome paminklo „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“ – 80- metį. Dalyvavo LR Seimo narė V.M. Čigriejienė, Dainavos ir Šančių seniūnijų senūnai, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos nariai,  Kauno sąjūdiečiai, Generolo Povilo Plechavičiaus jaunojo kario mokyklos mokiniai.
1931 m. lapkričio 2 d. 17 val. Žemųjų Šančių karių kapinėse (dabar Vilijos parkas) prie Įgulos Bažnyčios įvyko paminklo „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“ (dail. Stanišauskas) šventinimas ir gedulingos pamaldos už žuvusius, mirusius karius. Paminklas turėjo altoriaus pavidalą. viršuje stovėjo liepsnojanti vaza – amžinosios gyvybės simbolis, priešakinėje pusėje – kryžius su spinduliais ir krucifiksu, po kryžiumi – altorius, o prie jo keturkampė lenta, kurioje įrašyta : „Garbė žuvusiems dėl Tėvynės“, kardas ir kiekviename kampe po vieną vinies galvutę. Paminklo apačioje buvo du laiptai. Visas paminklas buvo padarytas iš betono. Iš viso paminklo statybai išleista tuo laiku 1.568 Lt. 94 ct. Komisija karių kapams tvarkyti neturėjo lėšų ir kreipėsi į tuometinį II divizijos vadą plk. (vėliau brigados generolas) K. Skučą ir karo technikos viršininką plk. (vėliau brigados generolas) K. Popeliučką, kurie parėmė statybą. Paminklo statybą parėmė 2 pėst. pulkas, 3 art. pulkas, II divizijos štabas, pionierių batalionas, ryšių batalionas, autorinktinė (viso 1.300Lt) ir kareiviai nemokamu darbu. Šis paminklas pastatytas vien tik Šančių įgulos karių triūsu ir lėšomis. Prie paminklo statybos daug prisidėjo transporto rinktinės vadas kpt. M. Tašlikas, veterinarijos puskarininkių ir kalvių mokyklos mokiniai.

plačiau ››