2011-06-28 kaip Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas raštu kreipiausi į  Kauno m. savivaldybės Administracijos direktorių A. Navakauską. plačiau ››

2011-06-27 kaip Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas, kartu su Kauno Jungtinio demokratinio judėjimo pirmininke Rūta Zabieliene, Lietuvos politinių kalinių ir Tremtinių sąjungos pirmininku dr. Povilu Jakučioniu, Lietuvos politinių kalinių ir Tremtinių bendrijos pirmininku Vytautu Povilioniu, Lietuvos politinių kalinių ir Tremtinių bendrijos Garliavos filialo pirmininke Juze Pažereckiene, Lietuvos 1941 m. birželio 22-28 d. sukilėlių sąjungos pirmininku Alfonsu Žaldoku raštu kreipėmės į Kauno miesto savivaldybės tarybą su reikalavimu pašalinti sovietinę simboliką nuo Vytauto Didžiojo tilto pilonų. plačiau ››

2011-06-20 raštu kreipiausi į Kauno m. savivaldybės merą R. Mikaitį ir prašiau atkreipti dėmesį ir imtis tam tikrų veiksmų, kad būtų sutvarkyta koplyčios ir Šv. Mergelės Marijos skulptūros, esančios Vaistinės g. šalia namo Nr. 14, aplinka, inventorizuotas turtas ir įrengta informacinė lenta. plačiau ››

2011-06-18 Vilniaus kongresų rūmuose kaip TS-LKD Panemunės-Šančių skyriaus deleguotas atstovas dalyvavau ataskaitiniame-rinkiminiame TS-LKD XVII suvažiavime (TS-LKD suvažiavimai vyksta kas dveji metai). Suvažiavimo delegatai rinko partijos vadovybę: patvirtino partijos pirmininko rinkimų rezultatus, išrinko dešimt partijos pirmininko pavaduotojų (kurie pagal pareigas taps ir partijos prezidiumo nariais), taip pat penkiolika prezidiumo narių: 72 kandidatus į prezidiumą siūlė TS-LKD Taryba, 22 – partijos pirmininkas A. Kubilius ir t.t. plačiau ››

1927m. žurnale „Policija“ Nr. 11 buvo spausdintas tekstas „Bandymas sugriauti Kauno pilies bokštą“. Jame rašoma, kad Kauno gyventojas  Šlioma Presas 1855 m. vasario 7 d. pateikė miesto tarybai prašymą leisti „už 30 rublių pirkti Kauno pilies bokštą, jos griuvėsius ir sunaudoti juos savo tikslams“. plačiau ››

2011-06-15 Kauno Sąjūdžio narių ir rėmėjų siūlymų įvyko diskusija tema: 1940 M. BIRŽELIO 15 D ĮVYKIAI LIETUVOJE: PRAEITIS, DABARTIS IR PERSPEKTYVOS, kurioje dalyvavo politikai, istorikai, tų įvykių liudininkai ir kiti, kurie domisi šalies karo ir politikos istorija. plačiau ››

Savaitinis politikos, visuomenės ir literatūros iliustruotas laikraštis „Vilniaus rytojus“ 1929 m. sausio 12 d. Nr 2 (9),  pirmame puslapyje spausdino straipsnį „Nebėkime iš gimtinės“. Jame aptarė emigraciją (išeivybę), kaip klausimą, kuris „nuo senai yra be galo skaudus ir kartu jautrus“ ir rašė, kad „niekur kepti karveliai į burną nelekia, visur reikia dirbti, dirbti su prakaitu…“. 1922 m. Kaune jau buvo išleistas „Palydovas arba kas reikia žinoti kiekvienam lietuviui grįžtančiam Tėvynėn“. Jis buvo atsakas į tų metų aktualijas- Amerikos lietuvių sugrįžimą į gimtinę, skirtas tiems, kurie sugrįžo ir tebelaukia progos sugrįžti. Kaip manote, ar šiandien situacija nėra panaši? plačiau ››

E. Sutherlandas (1949) „baltųjų apykaklių“ (angl. White Collar Crime)  nusikaltimus apibrėžia kaip ekonominius nusikaltimus, kuriuos įvykdo aukštą socialinę padėtį turintys asmenys atlikdami jiems pavestas pareigas. Pavyzdžiui, mokesčių slėpimas, neteisėti pirkimai ir pardavimai, sukčiavimai, susiję su vertybiniais popieriais ir žeme, valstybinio turto pasisavinimas ar jo išeikvojimas, dokumentų klastojimas ir pan. plačiau ››