2010-09-14 raštu kreipiausi į Kauno m. savivaldybės administracijos direktorių V. Gudėną ir prašiau informuoti, ar yra imtasi veiksmų, įgyvendinant mano siūlymus, pateiktus 2009-06-22 – apie buv. katalikų Bažnyčią Fredoje ir jos šventoriuje esančias Senąsias Fredos kapines; buv. Bažnyčia nuniokota, kapinės apleistos. Saugant kultūros paveldo objektą siūliau pasirūpinti buv. Bažnyčios pastato saugumu, kad šis nekeltų grėsmės čia apsilankantiems žmonėms; sutvarkyti Senąsias Fredos kapines, o toliau prižiūrint šią teritoriją pastangų galėtų imtis viena iš bendrojo lavinimo mokyklų, esančių Aleksoto seniūnijoje.

2010-09-13 raštu kreipiausi į Kauno m. savivaldybės administracijos direktorių V. Gudėną ir prašau informuoti, ar buvo svarstyti mano 2009-03-23 raštu pateikti siūlymai Kauno miesto parkuose, aikštėse, prie paminklų įrengti informacinius stendus, kuriuose būtų aprašyti svarbūs istoriniai Lietuvos, Kauno ir pasaulio įvykiai, kurie vyko Kaune.

2010-09-13 raštu kreipiausi į Kauno m. savivaldybės administracijos direktorių V. Gudėną ir prašau informuoti, ar buvo svarstomi mano siūlymai, pateikti 2009-04-21 raštu, ar imtasi veiksmų tvarkyti buv. Linkuvos dvaro ir Veršvos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje esančius kultūrinio paveldo objektus. 2009-04-21 pateikiau siūlymus dėl Linkuvos dvaro ir Veršvos kraštovaizdžio draustinyje esančių kultūros paveldo objektų – perimti Savivaldybės žinion Linkuvos dvaro teritorijoje esančius kultūrinio paveldo objektus, ieškoti lėšų jų konservavimui bei restauravimui, skelbti viešą konkursą draustinio sutvarkymui ir pritaikymui rekreacijos reikmėms bei kt.
Buv. Linkuvos dvaro ir Veršvos kraštovaizdžio draustinio likimu rūpinasi ir kauniečiai. Šilainių bendruomenės centras, susirūpinęs, kad nyksta Linkuvos dvaro kultūrinis-istorinis paveldas, 2010-05-05 raštu kreipėsi į jo ekscelenciją ark. Sigitą Tamkevičių, nes nuo 2007 m., kai Administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudaryta darbo grupė Linkuvos dvaro istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo galimybėms išnagrinėti, klausimai, susiję su draustinio tvarkymu, sprendžiami vangiai. Bendruomenė rašte įvardija, kad nėra dvaro ateities vizijos, todėl tarsi nėra prasmės jį atgaivinti – dvaro rūmų stogas kiauras, tvenkinys neprižiūrimas, dvaro teritorijoje esančios skulptūros yra niekieno nuosavybė.

2010-09-10 raštu kreipiausi į Kauno m. savivaldybės administracijos direktorių V. Gudėną ir prašiau informuoti, ar buvo svarstyti mano raštu pateikti siūlymai 2009-08-18 „Dėl medinės architektūros paveldo Kaune“ ir „Dėl tarpukario architektūros paveldo Kaune“ - atrinkti 20 vnt. medinės architektūros objektų ir pateikti jų apsaugos planus, ieškoti galimybių prie tam tikrų medinės architektūros paveldo objektų įrengti informacinius stendus; prie tarpukario modernizmo architektūros objektų įrengti informacines lentas su informacija apie objekto architektą, pastato istoriją. Taip pat dar prašiau informuoti, ar tarpukario architektūros pastatai yra inventorizuoti, kiek jų įtraukta į kultūros paveldo registrą, ar parengti jų apsaugos planai.

2010-09-09 Kauno rotušėje dalyvavau iškilmingame septintojo festivalio KAUNAS PHOTO atidaryme. Sveikinau festivalio organizatorius, dalyvius, dalinausi mintimis apie šio festivalio indėlį į Kauno kultūrinį gyvenimą ir mūsų tapatybės formavimą.
Tarptautinio fotomeno festivalio „Kaunas Photo“ parodos ir renginiai, skirti temai „Duetai ir dvikovos“ prasidėjo rugsėjo 3 d., kai K.Donelaičio g. 60 meno erdvėje atidaryta Dariaus Kuzmicko fotografijų paroda „Camera obscura _Savanoriai“. Kaune kas rudenį organizuojamas fotomeno festivalis mus kviečia į „fotografijos naktis“, o kultūros, meno erdvių, gatvių ekranai – žiūrėti teminių foto duetų / dvikovų.
Daugiau apie festivalį http://www.kaunasfoto.info/

2010-09-09 raštu kreipiausi į Kauno m. savivaldybės administracijos direktorių V. Gudėną ir prašiau informuoti: kaip įgyvendinamas Kauno m. savivaldybės tarybos 2008-02-28 sprendimas Nr. T-80 dėl sovietinių simbolių demontavimo nuo Vytauto Didžiojo tilto; ar buvo nagrinėti mano 2009-04-07 raštu pateikti siūlymai svarstyti galimybę pavesti UAB „Ekspertika“ nustatyti kokį poveikį tiltui turės sovietinių simbolių demontavimas ir pateikti išvadą apie simbolių demontavimo pigiausią variantą.

Vakar vakare žydų bendruomenės pradėjo švęsti naujuosius, 5771-uosius metus. Žydų kalendoriuje metai pradėti skaičiuoti nuo pasaulio sukūrimo. Ši judėjų šventė susijusi su metų skaičiavimo ir Dievo teismo dienos visiems žmonėms reikšme. Toroje rašoma, kad pasaulis buvo sukurtas per šešias dienas, o septintą dieną Dievas ilsėjosi. Roš ha Šana šventė labiausiai susijusi su šešta kūrimo diena, kuomet Dievas sukūrė žmogų. Ji primena, kad žmogus kaip ir pasaulis yra Dievo kūrinys, todėl jo egzistencija šiame pasaulyje nėra beprasmė.

Apie Naujųjų metų (Roš ha Šana) šventimo prasmę skaitykite
http://www.litjews.org/Default.aspx?Element=ViewArticle&ArticleID=2021&TopicID=15&Lang=LT

2010-09-08 raštu kreipiausi į Kauno m. savivaldybės merą A.Kupčinską dėl prof. Vytauto Kavolio atminties įamžinimo. Minint vieno žymiausių XX amžiaus lietuvių intelektualų prof. Vytauto Kavolio (1930-1996) gimimo 80-metį, atsižvelgiant į profesoriaus mokslinę ir visuomeninę veiklą, siūliau įamžinti jo vardą, pavadinant jo vardu Kauno m. gatvę ar aikštę.

Prieš 80 metų, rugsėjo 8 dieną Kaune gimė vienas žymiausių XX amžiaus lietuvių intelektualų – Vytautas Kavolis – sociologas, kultūrologas, filosofas, literatūros tyrinėtojas (mirė1996-06-26).

V. Kavolis studijavo sociologiją Viskonsino ir Čikagos universitetuose, Harvarde – sociologiją ir antropologiją. 1960 m. Harvardo universitete apgynė daktarinę disertaciją tema „Totalitarinės sociologizacijos nesėkmės Rytų Vokietijoje: teoriškai orientuotas socialinis tyrimas“. JAV dėstė sociologiją ir lyginamąjį civilizacijų kursą Tufts universitete, Defiance ir Dickinsono koledžuose, buvo kviestinis sociologijos profesorius Naujoje socialinių tyrimų mokykloje Niujorke, „Comparative Civilisations Rewiew“ redaktorius, „Encyclopedia Britanicca“ mokslinis bendradarbis.

Vytautas Kavolis, nuo 1944 m. gyvenęs ne Lietuvoje, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo Lietuvių studentų sąjungos pirmininkas, Lietuvių studentų Santaros pirmininkas, 1957 m. tapo vienu iš Santaros-Šviesos federacijos įkūrėjų ir lyderių, o 1959 m. Čikagoje inicijavo ir iki 1996 m. redagavo kultūros žurnalą „Metmenys“. Prof. Vytautas Kavolis išleido šešiolika knygų, publikavo per du šimtus penkiasdešimt straipsnių įvairiomis kalbomis, nuo pirmųjų knygų apie meno sociologiją iki veikalų apie civilizacijų kultūrą.

1993 m. už veikalus „Sąmoningumo trajektorijos“ (1986) ir „Epochų signatūros“ (1991) prof. V. Kavolis buvo apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija.

Nuo 1992 m. prof. V. Kavolis skaitė paskaitas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos universitetuose.

1995 m. VDU klausiausi prof. Vytauto Kavolio modernizacijos teorijos, kultūros sociologijos paskaitų, buvome aptarę profesoriaus galimybę vadovauti mano magistriniam darbui. Tačiau 1996 m. profesorius mirė.

Prof. Vytauto Kavolio reikšmė Lietuvai, jo idėjos ir mokslo darbai turi paskatinti lietuvių intelektualus aktyviau kurti plačių pažiūrų mokslo erdvę ir skelbti kaip profesorius, „ne debesyse pakibusias programas ir užsidarymą savų ideologijų narveliuose, bet laisvę išeiti į idėjų skersvėjus ir kiekvienam pasigauti savąją slogą“.

2010-09-08 raštu kreipiausi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių V. Gudėną su paklausimu, ar įgyvendinamas mano siūlymas modernizuoti Kauno miesto muziejaus Tremties ir rezistencijos ekspoziciją (Vytauto per. 46).
2009-04-28 raštu kreipiausi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių siūlydamas Tremties ir rezistencijos ekspozicijoje vykdyti edukacines programas ir sukurti Kauno miesto muziejaus Tremties ir rezistencijos ekspozicijos vizualizaciją internetinėje erdvėje.