2009-12-30 Kauno miesto Rotušės mažojoje salėje kaip Kauno miesto savivaldybės Herbo naudojimo komisijos pirmininkas sukviečiau į renginį, skirtą Didžiojo Kauno herbo įteisinimui ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio palydoms. Šiame renginyje dalyvavo LR Seimo narys, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas, Kauno m. savivaldybes tarybos nariai – I. Gerčienė, N. Rudgalvienė, R. Prievelienė, J. Koryzna, prelatas prof. V. Vaičiūnas, mons. doc A. Jagelavičius, Savivaldybės administracijos atstovai, Deputatų klubo nariai, KTU profesorių klubo nariai, Jotvingių kryžiaus ordino nariai, Lietuvos Sąjūdžio nariai ir kiti svečiai. Tardamas sveikinimo žodį pabrėžiau, kad sukanka 75 metai, kai Kauno miesto savivaldybėje (1934-1935 m.) buvo suburta grupė miesto herbui įteisinti taip pat priminiau, kad šie metai buvo reikšmingi, nes 2009-01-22 Kauno miesto savivaldybės taryboje patvirtintas Kauno miesto didžiojo herbo etalonas (dail. Raimondas Miknevičius), o 2009-06-09 mero A. Kupčinsko potvarkiu buvo sudaryta Kauno miesto savivaldybės herbo naudojimo komisija. Pranešimą tema „Šventasis Mikalojus – Kauno miesto globėjas“ skaitė mons. doc. A. Jagelavičius – apie šventąjį Mikalojų kaip teisingumo ir miesto globėją. Šv. Mikalojaus ikonografijoje vaizduojamas su pastoralu ir buriniu laivu. Jo simboliai – trys auksiniai rutuliai arba trys piniginės. Pasak legendos, jis neturtingų merginų kraičiui tris dienas slapta mesdavo pro langą po maišelį aukso. Pasak kitos legendos jis, plaukdamas į šventas Palestinos vietas, sutramdė smarkią audrą ir išgelbėjo laivą nuo pražūties. Šv. Mikalojus yra laikomas jūreivių, pirklių, vargšų, keliautojų, vaikų globėju, susižadėjusių merginų saugotoju. Ten, kur kirtosi svarbiausi prekybos, laivybos keliai, kur pirkliai turėjo įtakos miesto finansiniam gyvenimui, augimui ir stiprėjimui, buvo pastatytos Šv. Mikalojaus vardo šventovės. Tikriausiai ir Kauno mieste viena iš seniausių, Šv. Mikalojaus (Benediktinių) Bažnyčia, buvo svarbiausia vietos pirklių šventovė, kadangi miestas gimė, išaugo dviejų didžiųjų Lietuvos upių santakoje laivybos ir prekybos dėka. Komisijos sekretorius K. Ignatavičiaus dalinosi asmeniniais prisiminimais apie Kauno herbo etalono kūrimo ir įteisinimo aplinkybes miesto savivaldybės taryboje. Susirinkusiems koncertavo gitaristo P. Marcinkevičiaus ir K. Ignatavičiaus duetas. Svečiams buvo įteikti Didžiojo Kauno miesto herbo kopijos su senuoju miesto antspaudu. Renginį baigėme Lietuvos himno giedojimu.
Kauno didžiojo herbo pagrindas yra tradicinis herbas, kurį supa skydininkas – burinis aukso spalvos laivas sidabro spalvos burėmis. Virš skydo, centrinėje raudonos spalvos sidabro kontūrais burėje, pavaizduoti trys aukso spalvos rutuliai. Viršutinėje herbo dalyje, aukso spalvos juostoje, įrašytas šūkis: DILIGITE JUSTITIAM QUI JUDICATIS TERRAM (Mylėkite teisumą žemės valdovai). Didysis herbas naudojamas pagal Kauno miesto Tarybos patvirtintą tvarką.

2009-12-26 kartu su Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos (skyriaus) nariais ir rėmėjais minėjome Šv. Kalėdas. Renginyje dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio pirmininko pavaduotojas, Vilnijos draugijos pirmininkas prof. K. Garšva, Kauno sąjūdiečiai, Kauno m. savivaldybės mero pavaduotojas A.Kurlavičius, Dainavos seniūnas A. Malinauskas, Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys V. Telksnys, kiti svečiai. Visi susirinkusieji išsakė savo mintis apie Sąjūdžio vaidmenį, jo sąlytį su dabartimi bei iniciatyvas, kurių galime imtis šiandien. Gailius Gricius jaunųjų sąjūdiečių vardu kalbėjo apie jaunimo požiūrį į Lietuvos Sąjūdžio istoriją ir dabartį, apie jaunimo įtraukimo į Sąjūdžio veiklą, perspektyvas. 94 metų sulaukęs V. Telksnys pasakojo apie Šv. Kalėdų emocinę patirtį Štuthofo koncentracijos stovykloje 1943 metais. A. Skaudžiuvienė džiaugėsi, kad atgaivinamas Lietuvos himno giedojimas mokyklose, nepaisant išankstinio kai kurių mokytojų skepticizmo. Dalijomės prisiminimais apie šeimas palietusią tremtį ir jų likimus. Susitikimo metu grojo liaudies muzika.

Tegul Šv. Kalėdų stebuklas mūsų šeimoms atneša laimę ir gerovę,
o nauji 2010 metai tebus kupini pasitikėjimo, teisingų bei prasmingų darbų.

2009-12-21 Kauno Stasio Lozoraičio vidurinėje mokykloje dalyvavau mokinių konferencijoje, skirtoje Vilijampolės prijungimo prie Kauno 90-mečiui. Joje dalyvavo Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas A. Bagdonas, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininko pavaduotojas Juozas-Zigmas Tamakauskas, Štuthofo koncentracijos lagerio kalinys, vilijampolietis Vladislovas Telksnys (Lankaitis), Vilijampolės seniūnas A. Mickevičius, mokytojai ir mokiniai. Štuthofo koncentracijos lagerio kalinys, 5 knygų autorius, V. Telksnys (Lankaitis) pasakojo, ką jam teko patirti Štuthofo koncentracijos lageryje. Mokiniai pristatė konferencijai rengtus pranešimus apie Vilijampolės istoriją. Mokykloje eksponuojama J. ir P. Vileišių vidurinės mokyklos paroda apie Vilijampolę „Esama, bet nepažinta“.

2009-12-17 kartu su Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėju R. Miliukščiu, skyriaus specialiste D. Rūkiene, remdamiesi namų knygose nurodytais adresais, lankėmės Vilijampolėje, kur gyveno LR Prezidentas Aleksandras Stulginskis su žmona. Vidurinėje g. 13-1, mažame kambarėlyje Prezidentas gyveno 1958 m. lapkričio 28d. -1960 m. lapkričio 22 d. laikotarpiu. Šiuo metu čia gyvena Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys, Vladislovas Telksnys (Lankaitis), gim. 1915 m., su žmona. Po to vykome adresu Neringos g. 4-1, kur A. Stulginskis nuomojosi kambarį iš Elenos Burbienės, gim. 1926 m., šeimos nuo 1960 m. lapkričio 22 d. iki 1967 m. rugpjūčio 29 d. (vėliau nuo 1967 m. A. Stulginskis gyveno Taikos pr. 21-20). Minėtas vietas siūlysiu pažymėti atminimo lentomis.
Lietuvos Respublikos Prezidentu A. Stulginskį (1885-1969) išrinko I Seimas (1922 m.), II Seimas jį perrinko Prezidentu (1923 06 – 1926 06). 1941 m. birželio 13 d. okupacinės sovietų valdžios suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko kraštą. 1956 m. A.Stulginskiui leista grįžti į Lietuvą. Mirė A. Stulginskis 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune.

2009-12-19 Kauno m. muziejuje dalyvavau Kauno vokiečių kultūros draugijos „Kulturverband“ parodos „Praeities prisiminimai“ atidaryme. Joje – šeimų fotografijos, dokumentai, rankdarbiai, alaviniai indai ir indai iš porceliano. Klausėmės vokiečių liaudies dainų koncerto.

2009-12-16 Kauno Karininkų Ramovėje dalyvavau apdovanojant mokinių istorijos konkurso ,,Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio jubiliejaus metai“ nugalėtojus ir Kalendoriaus-metodinės priemonės „Lietuvos tūkstantmečio atmintis“ (reikšmingiausi Lietuvos istorijos įvykiai) pristatyme. Renginyje dalyvavo Kauno miesto mero pavaduotojas Algimantas Kurlavičius, Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas, Lietuvos Sąjūdžio nariai, mokytojai ir mokinai. Esu metodinės priemonės apie Lietuvos raidos įvykius per tūkstantį metų bendraautorius, ją kuriant bendradarbiavau su Kauno Juozo Grušo vidurinės mokyklos, Jono ir Petro Vileišių vidurinės mokyklos mokytojais, mokiniais. Po renginio kiekvienai mokyklai buvo įteikti Kalendoriai-metodinės priemonės „Lietuvos tūkstantmečio atmintis“.

2009-12-08 Kauno Suaugusiųjų mokymo centre dalyvavau parodos „Lietuvos periodikos istorija“ ir Živilės Vasiliauskienės tapybos darbų parodos „Miestai“ atidaryme. Paroda „Lietuvos periodikos istorija“ parengta bendradarbiaujant kolekcininkui Vidmantui Staniuliui ir Kauno suaugusiųjų mokymo centrui, joje eksponuojami 1919- 1946 m. periodiniai leidiniai. Dailininkė Ž. Vasiliauskienė 1936 m. baigė tuometinę 2-ąją pradinę mokyklą (dabar Kauno suaugusių mokymo centras), jos tapybos darbuose įamžinti Kauno Šančių vaizdai. Kaip Kauno m. Kultūros, bendruomeninių ir savivaldos plėtojimo komiteto pirmininkas pasveikinau visus susirinkusius mokytojus, Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojus, svečius ir mokyklai padovanojau prieš savaitę išleistą mokymo priemonę-kalendorių „Lietuvos tūkstantmečio atmintis”.

2009-12-09 minint Tarptautinę Antikorupcijos dieną, Kauno “Vyturio” katalikiškoje vidurinėje mokykloje susitikau su 12 klasių moksleiviais, diskutavome apie antikorupcijos politiką. Kauno m. savivaldybėje kaip Kauno m. savivaldybės Tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkas dalyvavau konferencijoje, skirtoje Tarptautinei Antikorupcijos dienai. Joje dalyvavo miesto Tarybos nariai, Administracijos vadovai, prof. habil. dr. Gediminas Merkys, prof. dr. Jolanta Palidauskaitė, studentai bei moksleiviai.
Sveikindamas konferencijos dalyvius pabrėžiau korupcijos kaip socialinio reiškinio neigiamą poveikį visuomenės vystymuisi, skatinau kiekvieną netoleruoti korupcijos atvejų ir taip stiprinti mūsų valstybę.
Tarptautinė antikorupcijos diena minima nuo 2004 m.

2009-12-02 Kaune, istorinėje LR Prezidentūroje dalyvavau parodos „Draugui-100“ atidaryme. Dalyvavo LR Prezidentas V.Adamkus, istorikas prof. E. Aleksandravičius, žurnalistas M. Drunga, išeivijos spaudą tyrinėjantys doktorantai A. Antanaitis ir E. Bielskus. Seniausias be pertraukos lietuvių leidžiamas periodinis leidinys už Lietuvos ribų, Čikagoje – dienraštis „Draugas” 2009 metų liepos 12 d. paminėjo šimtmetį. Dienraščio svetainė – http://www.draugas.org/