2009-11-12 kaip Kauno m. savivaldybės Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komiteto pirmininkas kartu su Suaugusiųjų mokymo centro direktoriumi V. Vėteriu ir Lietuvos 1941 m. birželio 22-28 dienų sukilėlių sąjungos tarybos pirmininku Alfonsu Žaldoku pasirašėme susitarimą dėl bendradarbiavimo. Numatoma įgyvendinti projektą dėl Kauno miestų vietų, susijusių su 1941 m. birželio 22-28 sienų sukilimu. Suaugusiųjų mokymo centre su 1941 m. birželio sukilimo dalyviu Alfonsu Žaldoku diskutavome apie antrojo pasaulinio karo įvykius ir 1941 m. birželio sukilimo įamžinimo klausimus.

Šiais metais minint Vilijampolės prijungimo prie Kauno 90-metį, kuriant turizmo, kultūros paveldo specialistų koordinuotą požiūrį į istorinių miesto dalių ar į seniūnijų problemas, 2009-11-11 raštu kreipiausi į Kauno m. merą A. Kupčinską ir siūliau inicijuoti:
• ekonominio–socialinio plano „Vilijampolės seniūnijos strategija 2010“ parengimą, kuris suburtų savivaldybės ekspertus, verslo interesų grupes bei nevyriausybinių organizacijų atstovus bendram darbui dėl seniūnijos gerbūvio modernizavimo;
• seniūnijos kaip institucijos teisių savivaldos lygmenyje išplėtimo klausimus;
• žaliųjų parkų erdvių plėtrą;
• etnografinių ir seniūnijos istorijos muziejinių ekspozicijų steigimą;
• medinės architektūros pavyzdžių apsaugą ir turistinio maršruto po Vilijampolę parengimą;
• svarbių įvykių ir asmenybių, kurios susijusios su Vilijampolės seniūnijos įvairiomis teritorijomis istorinių informacinių stendų paruošimą, pvz. Jonušo Radvilos, 1830-1831 m. sukilimo dalyvių, Lietuvos Respublikos Prezidento Aleksandro Stulginskio, po tremties gyvenusio Vilijampolėje, įamžinimą;
• bendruomenės centrų veiklos atskirose seniūnijos teritorijose plėtrą ir paramą;
• viešų gyventojų apklausų rengimą;
• seniūnijoje esančiose bendrojo lavinimo mokyklose įvairių disciplinų temų, susijusių su Vilijampolės kultūra ir istorija, integravimą;
• seniūnijos herbo ir vėliavos sukūrimą.

Kauno m. savivaldybės tarybos Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komitetas yra nutaręs rekomenduoti Savivaldybės administracijai svarstyti galimybę iškelti Savivaldybės administracinį padalinį iš Rotušės patalpų ir sudaryti galimybę Kauno miesto muziejui Rotušėje rengti viešas parodas ir ekspozicijas. Išplėtus Kauno Rotušės funkcijas, geriau išnaudojus jos patalpas, Rotušė taptų atvira visuomenei ir turistams (Talino Rotušės pavyzdys), toliau paliekant joje iškilmingas civilinės santuokos ceremonijas. 2009-11-11 raštu kreipiausi į Kauno m. merą A. Kupčinską ir prašiau: inicijuoti Kauno Rotušėje muziejinę ekspoziciją apie Kauno miesto savivaldos istoriją; sušaukti Kauno visuomeninių ir profesinių organizacijų forumą, kuris nagrinėtų Kauno Rotušės reprezentacijos ir modernizavimo klausimus; vystant kultūrinį turizmą Kaune, sudaryti galimybes Kauno gyventojams ir svečiams nustatyta tvarka lankytis Kauno Rotušės tam tikrose patalpose bei inicijuoti Kauno Rotušės tinklalapio sukūrimą.

2009-11-10 kaip Kauno m. savivaldybės Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komiteto pirmininkas Kauno suaugusiųjų mokymo centre inicijavau apskrito stalo diskusiją „Kauno miesto ugdymo įstaigų muziejų plėtojimas“. Joje dalyvavo Nacionalinės premijos laureatas, skulptorius Robertas Antinis, Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas, kolekcininkas Vidmantas Staniulis, Kauno miesto savivaldybės administracijos švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas, neformaliojo švietimo poskyrio vedėja Vida Kučiauskienė ir Kauno mokyklų muziejų darbuotojai. Diskusijos dalyviai dalijosi mintimis apie organizuojamų renginių įvairovę, edukacinių programų specifiką ir patirtį. Aktyviausiems Kauno miesto ugdymo įstaigų muziejų darbuotojams buvo įteikti istoriniai Šančių žemėlapiai. Visi apžiūrėjome Suaugusiųjų švietimo Lietuvoje istorijos ir Kauno suaugusiųjų mokymo centro kraštotyros muziejų.

2009-11-09 kartu su Kauno m. mero pavaduotoju S. Buškevičiumi, Švietimo ir kultūros departamento direktoriumi E. Balasevičiumi Kauno m. Savivaldybės mažojoje salėje dalyvavau susitikime su „Išeivijos idėjų centro, „LT-identity“ atstovais, kurie Kaune 2010 m. vasarą norėtų rengti projektą „Migruojantys Paukščiai“. Projektas siekia suburti užsienyje ir Lietuvoje gyvenančius menininkus, paskatinti bendradarbiauti ir plėsti kultūrinius mainus. Pirmasis projektas „Migruojantys paukščiai“ buvo surengtas 2007 m. Ventės rage, antras- 2008 m. liepą Birštone, trečiasis – 2009 m. Jono Meko vizualiųjų menų centre Vilniuje.
Daugiau internetiniuose puslapiuose http://www.iicentras.com ir http://www.lt-identity.com

2009-11-07 Kaune, M.K. Čiurlionio dailės muziejuje lankiau unikalią budistinių tibetietiškų ritininių piešinių (thankų), budų statulų bei ritualinių reikmenų parodą. Tibetietiškose thankose (kai kurios 5 metrų) vaizduojami tradicinio budizmo atvaizdai: Budos aspektai, jų mandalos, istoriniai mokytojai. Thanka susideda iš tapyto ar siuvinėto piešinio, tekstilės rėmo bei šilkinio uždangalo. Tradiciškai thankos tapomos ant šilko ar medvilnės, dažų pigmentui naudojamas auksas ir brangakmeniai. Apie thankų simboliką pasakojo parodos gidai.
Unikalias thankas (ritininius piešinius) Lietuvoje galima pamatyti pirmą kartą. Jas paskolino Ispanijos Malagos budizmo centras

2009-11-06 dalyvavau renginiuose minint Vilijampolės prijungimo prie Kauno miesto 90-metį – Šv. Mišiose Šv. Juozapo Bažnyčioje ir konferencijoje, vykusioje Lietuvos veterinarijos akademijoje. Joje buvo pagerbti Vilijampolės veteranai, skaitomi pranešimai apie Vilijampolės istorijos bruožus (S. Poškuvienė), gynybinius įtvirtinimus (V. Orlovas), urbanistinę raidą (S. Steponaitytė) ir perspektyvas (A. Kančas, N. Valatkevičius). Konferencijos dalyvius sveikino Kauno m. meras A. Kupčinskas, LR Seimo nariai Rytas Kupčinskas ir Birutė Vėsaitė, LVA rektorius, prof. hab. dr. Henrikas Žilinskas. Kaip moderatorius Konferencijos svečiams įteikiau dalininko Augusto Ramono pieštus Vilijampolės meninius žemėlapius.
Šie renginiai mano buvo inicijuoti 2009 m. rugsėjo mėn. 7 d., kai raštu kreipiausi į Kauno m. Savivaldybės Administracijos direktorių V. Gudėną su siūlymu organizuoti parodą, viešas paskaitas ir ekskursijas, kurie atspindėtų istorinę Vilijampolės reikšmę.

2009-11-04 Antano Smetonos vidurinėje mokykloje dalyvavau Prezidento Antano Smetonos 135- ųjų gimimo metinių minėjime ir A. Smetonos muziejaus atidaryme. Muziejuje eksponuojama medžiaga apie A. Smetoną – fotografijos, tarpukario spauda, knygos. Prieš muziejaus atidarymą mokiniai pristatė savo kūrybinius darbus ir projektus – „Nepriklausomybės kovos”, „Antanas Smetona – pirmasis Lietuvos Respublikos prezidentas”, „Renkame medžiagą mokyklos Antano Smetonos muziejui”. Prezidento A. Smetonos muziejui esu padovanojęs ne vieną eksponatą, taip skatindamas mokyklos bendruomenę aktyviai dalyvauti įamžinant Prezidento atminimą.

2009-11-02 Vėlinių ir Mirusiųjų atminimo dieną kartu su Kauno miesto mokyklų mokiniais, Tarybos nariais, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus nariais lankiau nusipelniusių Lietuvai žmonių kapus Kauno miesto kapinėse.

Aukštųjų Šančių kapinėse prie paminklo žuvusiesiems už Lietuvos laisvę įvyko Vėlinių dienos minėjimas – atlikome Lietuvos valstybinį himną, uždegėme žvakeles, Kauno „Žiburio” vidurinės mokyklos mokiniai skaitė eiles. Savo kalboje susirinkusiems minėjau čia palaidotų Lietuvos karių, žuvusių už Tėvynę ar tarnavusių Lietuvos Respublikos kariuomenėje 1918 – 1940 m., nuopelnus Tėvynei ir istorinės atminties svarbą.

Panemunės kapinėse kartu su Aleksoto dekanato dekanu, Aukštosios Panemunės Šv. Mergelės Marijos vardo parapijos klebonu, kanauninku Deimantu Brogiu, Kauno miesto tarybos nariais G. Budniku, Z. Baikščiu, G. Žukausku, Šv. Mato vidurinės mokyklos ir Vaidoto pagrindinės mokyklos mokiniais pagerbėme čia palaidotus Lietuvos karius savanorius. Šv. Mato vidurinės mokyklos istorijos mokytojas R.Daujotas apžvelgė kapinių susikūrimo ir raidos istoriją, mokiniai parodė poezijos ir muzikos kompoziciją, pristatė projektą apie Panemunės kapines.

Ramybės parke (Kauno senosiose kapinėse), kur buvo palaidoti prieškario Lietuvos žmonės, garsinę Lietuvą, prie paminklo „Žuvome dėl Tėvynės“ mirusiuosius prisiminėme kartu su V. Kudirkos, A. Puškino vidurinių mokyklų bei S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijų mokiniais.

Žemuosiuose Šančiuose šalia Juozapavičiaus pr. Vilijos parke palaidota virš 100 savanorių, žuvusių už Lietuvos laisvę 1919-1920 m., jų atminimą pagerbėme kartu su Šančių, Vaižganto vidurinių bei M. Valančiaus pradinių klasių mokiniais.

2009-10-27 Kauno Paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16) kartu su Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininku Eugenijumi Nalevaika dalyvavau Septintosios tarptautinės Kauno bienalės TEXTILE 09 parodos atidaryme. Kaip Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komiteto pirmininkas pasveikinau organizatorius ir svečius Kauno m. mero vardu. Vyko instaliacijų pristatym ai –Tracy Allen ir Ruth Marquez (Jungtinė Karalystė) „Pagaminta Lietuvoje“; Yda Walt, Cheryl Rumbak ir Philip Miller (Pietų Afrika) „Kur yra Kovno?“ ; Irene Anton (Vokietija) „Tinklaveika“.  Spalio mėn. veikusiose atvirose kūrybinėse dirbtuvėse programoje GYVAS POŽIŪRIS apie 60 menininkų iš 20 pasaulio šalių kartu su renginio lankytojais kūrė kūrybinės komunikacijos rezultatą. Plačiau apie bienalę – www.bienale.lt