2009-10-21 kartu su Kauno m. savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja ugdymui Ona Visockiene lankėmės Kauno Senamiesčio pagrindinėje, Žaliakalnio pradinėje ir Žaliakalnio pagrindinėje mokyklose. Domėjomės mokinių pilietiniu ugdymu, Lietuvos valstybės himno atlikimu mokyklose bei mokyklos kultūros paveldu. Lietuvos valstybės himną mokiniai pirmadieniais atlieka Žaliakalnio pradinėje mokykloje. Kauno Senamiesčio pradinės ir Kauno Žaliakalnio pagrindinės mokyklos bendruomenės svarsto Lietuvos himno atlikimo tvarką. Mokyklose bendravome su moksleiviais apie miesto problemas bei himno atlikimo būtinybę. Žaliakalnio pagrindinėje mokyklos istorija siekia 1921 m., kai Kauno sentikių bendruomenė įkūrė pradinę mokyklą rusų tautybės vaikams. Ši mokykla nuo 1994 m. 2008 m. buvo vadinama L. Karsavino pagrindine aštuonmete mokykla, todėl sutarta, kad šioje mokykloje bus įkurtas memorialinis L. Karsavino muziejus.
Mokyklų tinklalapiai :
http://www.senamiestis.kaunas.lm.lt/index.htm

http://www.zaliakalnis.kaunas.lm.lt/

http://www.zaliakalniopm.kaunas.lm.lt/

2009-10-20 Kauno m. VšĮ Kauno „Ąžuolo“ katalikiškoje vidurinėje mokykloje dalyvavau Kauno miesto istorijos konkurso „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio jubiliejaus metai“ 10-11 klasėms atidaryme. Jame dalyvavo Kauno m. mokyklų moksleiviai, mokytojai, šio konkurso komisijos nariai, LLKS štabo viršininkas Vytautas Balsys, LLKS Didžiosios kovos apygardos vadas Augustinas Švenčionis.  Kaip Kauno Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komiteto pirmininkas ir Laisvės kovų įamžinimo darbo grupės vadovas sveikinau konkurso dalyvius, jo organizatorius. Kalbėjau apie Laisvės kovų reikšmę šiuolaikiniame gyvenime stiprinant valstybingumą, socialinio solidarumo svarbą prisimenant istorinius įvykius, kurie telkia visuomenę prie įvairias negandas.

Labdaros ir paramos fondas „Kauno Plėtros Forumas“ (KPF), Kauno miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisija bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atsižvelgę į jaunimo susidomėjimą korupcijos tema iki 2009-11-30 pratęsė kūrybinio konkurso „Sukurk socialinę antikorupcijos reklamą“ terminą. Šis konkursas buvo paskelbtas 2009-05-21. Juo siekiama kūrybos pagalba atskleisti jaunimo antikorupcinių nuostatų atspindėjimą.
Kūrybinius darbus galite pamatyti svetainėje www.korupcijaine.lt

2009-10-17 Kauno sporto halėje kartu su Žemės ūkio ministru K. Starkevičiumi, Kauno m. meru A. Kupčinsku ir kitais LR Seimo nariais dalyvavau 40-tą kartą vykusios tradicinės nacionalinės kaimo kapelų šventės „Grok, Jurgeli“ atidaryme. Renginį vedė ilgametė šventės vedėja ir organizatorė Stefa Navardaitienė.
Pirmoji „Grok, Jurgeli“ šventė vyko 1969 m. Kauno Profsąjungų kultūros rūmų salėje, joje dalyvavo Jurgio Gaižausko kapela „Galvė“, o kvietimai į šią šventę buvo nemokami. Kaimo kapelų varžytuvių krikštatėviu laikomas Vaidotas Stulga, kuris 1983 m. įsteigė muziejų, skirtą liaudies muzikinei kultūrai.

2009-10-14 kartu su Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėju Antanu Bagdonu lankėmės Kauno m. „Saulės“ ir Kauno Jono Jablonskio gimnazijose ir Kauno Eigulių vidurinėje mokykloje, kur domėjomės moksleivių tautiniu, patriotiniu bei pilietiniu ugdymu. Kauno „Saulės“ gimnazijoje aplankėme muziejų. Susitikome su gimnazijos direktore A. Selliene, muziejaus vadove S. Laučiene, istorijos mokytoju ekspertu V. Jaruševičiumi, kurie supažindino su „Saulės“ švietimo draugijos veikla, gimnazijos istorija, kalbėjome apie artėjantį 2013 m. „Saulės“ rūmų 100-to metų jubiliejų bei gimnazijos jubiliejų 90-metį. Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje apžiūrėjome biblioteką, muziejų, kuris įsikūręs Antano Žukausko-Vienuolio namelyje. Jame įrengtos kalbininko Jono Jablonskio, gimnazijos istorijos ir kraštotyros ekspozicijos. Kauno Eigulių vidurinėje mokykloje dalyvavome Lietuvos karybos istorijos muziejaus atidaryme ir įteikėme pirmąsias dovanas ir eksponatus – dailininko Augusto Ramono paveikslą, vaizduojantį 1435 m. Pabaisko mūšį, knygas ir žurnalus apie Lietuvos karybos istoriją nuo senųjų laikų iki naujojo NATO aljanso.

2009-10-16 Kauno karininkų Ramovėje dalyvavau III Tarptautiniame rusų kultūros ir meno festivalyje, kuriame koncertavo folklorinis ansamblis „Rosiči“ iš Rusijos. Kaip Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komiteto pirmininkas sveikinau festivalio organizatorius, svečius, dalyvius. Pabrėžiau kultūrų bendradarbiavimo reikšmę šiuolaikinėje globalioje visuomenėje ir iškilių rusų tautybės asmenybių (L. Karsavino, M. Dobužisnkio, A. Timinskio ir kitų), kurios prisidėjo prie Lietuvos valstybės stiprinimo ir kultūros plėtojimo atminimo, įamžinimo svarbą.

2009-10-15 kartu su Kauno m. meru A. Kupčinsku, Savivaldybės Tarybos nariu Z. Baikščiu dalyvavau susitikime su TS- LKD Šančių-Panemunės skyriaus Tarybos nariais, kur kalbėjome apie Kauno m. Tarybos posėdyje svarstytus klausimus ir vykusias diskusijas. Šančių-Panemunės skyriaus Tarybos nariams pristačiau savo darbus Savivaldybės komitetuose, komisijose ir darbo grupėse.

2009-10-13 TS -LKD Šilainių skyriaus Sargėnų pirmos ir antros grupės narių buvau pakviestas į susirinkimą. Su susirinkusiais kalbėjome apie šių dienų aktualijas šalyje, trumpai pristačiau Kauno miesto savivaldybės aktualijas ir savo darbą komitetuose, komisijose ir darbo grupėse. Pasikeitėme mintimis apie TS-LKD organizacijos vidines problemas ir perspektyvas.

2009-10-11 VDU salėje stebėjau Kauno valstybinio dramos teatro vaidinamą Keturakio komediją „Amerika pirtyje“ (režisierius – Valdas Lencevičius). Spektaklis šventė dvigubą jubiliejų – pastatytas 1899 m. Palangoje, o Kauno valstybiniame dramos teatre premjera vyko prieš 35 metus – 1974 m. Legendinėje komedijoje vaidino aktorė, komedijos karalienė Regina Varnaitė (Bekampienė), taip pat Algirdas Grubliauskas (Bekampis), Milė Šablauskaitė (Agota), Rimantas Štaras (Žydas), Antanas Žekas (ūkininkas) ir kiti.
Su slapyvardžiu Keturakis komediją „Amerika pirtyje“ parašė broliai Antanas bei Juozas Vilkutaičiai 1893 m. „Varpe“ V. Kudirkos paskelbtam dramos konkursui. 1899 m. rugpjūčio 20 d. daržinėje, stovėjusioje ant jūros kranto pirmą kartą buvo suvaidinta komedija „Amerika pirtyje“ (režisavo Povilas Višinskis ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė). Tai buvo pirmas viešas spektaklis lietuviškos spaudos draudimo metais, pirmasis Lietuvoje viešai lietuvių kalba suvaidintas spektaklis. Komedijoje to meto valdžia įžvelgė caro režimo pajuoką, todėl beveik visi spektaklio dalyviai buvo areštuoti ir ištremti. Remiant Palangos spektaklio organizatorių lietuvybės idėją, „Amerika pirtyje“ statė ir vaidino daugelyje Lietuvos kaimų.

2009-10-07 raštu Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus vardu kreipiausi į Palangos miesto savivaldybės merą Vytautą Stalmoką dėl Lietuvos Prezidento Antano Smetonos atminties įamžinimo. Šiais metais Lietuva pažymėjo pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos 135-tąsias gimimo metines. Su Palanga yra susijęs Prezidento Antano Smetonos gyvenimas –vaikystėje jis mokėsi Palangoje, būdamas Prezidentu, atostogavo vadinamojoje „Baltojoje viloje“, o Birutės parke jo atminimui yra pasodintas ąžuolas. Tačiau nė viena iš šių vietų nepažymėta  atminimo ženklu, o numatytoje vietoje nepastatytas paminklas Prezidentui Antanui Smetonai. Palangos mero prašiau memorialiniais ženklais pažymėti vietas, susijusias su Lietuvos Prezidentu Antanu Smetona. Šie objektai būtų įdomūs Palangos svečiams, besidomintiems krašto istorija, bei vietos žmonėms.