2009-09-28 kaip Kauno m. savivaldybės Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komiteto pirmininkas kartu su jos nariais lankiausi Miko ir Kipro Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje (K. Petrausko g. 31), kur domėjomės kaip yra atliekami remonto darbai ir kada jie bus baigti. Šiuo metu muziejaus ekspozijos dėl pastato kapitalinio remonto darbų neveikia.
Taip pat lankėmės Muziejaus padalinyje Juozo Gruodžio memorialiniame muziejuje (Salako g. 18). Kompozitoriaus Juozo Gruodžio (1884–1948) memorialinis muziejus įkurtas 1977 m. name, kuriame jis gyveno nuo 1932 m. Muziejuje eksponuojami autentiški baldai, dailės kūriniai, asmeniniai daiktai, veikia ekspozicijos apie kompozitoriaus jaunystę, studijas, pedagoginę veiklą ir kūrybą.

2009-09-28 kartu su Kauno m. Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėju A. Bagdonu lankiausi Kauno Kazio Griniaus, Martyno Mažvydo ir Antano Smetonos vidurinėse mokyklose. Domėjomės mokyklose veikiančiais muziejais, mokinių neformaliu ir pilietiniu ugdymu.
Kauno Kazio Griniaus vidurinės mokykloje veikia Kazio Griniaus (1866 – 1950), trečiojo Lietuvos Respublikos prezidento, memorialinis muziejus, įkurtas 1998 m., kai mokyklai buvo suteiktas K. Griniaus vardas. Muziejuje yra daugiau nei 500 eksponatų. Jame veikia ekspozicijos apie Prezidento Kazio Griniaus šeimą, apie jį kaip LR Prezidentą, Ministrą Pirmininką, Vinco Kudirkos bendražygį, apie jo veiklą ir gyvenimą JAV, atminimo įamžinimą Lietuvoje. Muziejus vykdo edukacines programas. Kauno Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos muziejus įsteigtas 1998 m. Antano Smetonos vidurinėje mokykloje nuo 2009 m., kai jai buvo suteiktas Lietuvos Prezidento Antano Smetonos vardas, renkama ekspozicija apie Prezidento A. Smetonos gyvenimą ir veiklą.
Lietuvos mokyklose veikia virš 300 muziejų – krašto istorijos, etnografijos, memorialinių muziejų, taip pat geologijos, literatūros bei gamtos apsaugos.
Daugiau informacijos galima rasti www.muziejai.lt

Internete rugsėjo mėnesį pasirodė „Internet Manifesto“ (http://www.internet-manifesto.org/) – 15 Vokietijos žurnalistų ir tinklaraštininkų rašo septyniolika manifesto teiginių apie šiuolaikinę žurnalistiką ir internetą. Internetas labai įvairus – žiniasklaida turi ne ignoruoti, o pritaikyti savo darbo metodus prie technologijų tikrovės. Internetas yra kišeninė žiniasklaidos imperija – žiniasklaidos turinio paskelbimas nebereikalauja milijoninių investicijų, nes web pakeitė egzistavusias media struktūras, peržengė buvusias ribas – žmonės gali naudotis daugybe alternatyvių šaltinių, todėl žurnalistikai belieka kokybė, kuri ją atskiria nuo paprastų publikacijų. Internetas yra mūsų visuomenė – web, kuriuos užpildo naudotojai (tokie kaip Wikipedia ar YouTube) tapo dagelio žmonių kasdienybės dalimi. Jei žiniasklaida nori toliau egzistuoti, ji turi suprasti šiandienos vartotojų pasaulį ir perimti jų bendravimo formas, klausytis ir reaguoti. Internetas tobulina žurnalistiką – dėka interneto žurnalistika gali naujai atlikti savo socialinį ir švietimo vaidmenį ir tie kas nori išlikti, turi išnaudoti šį naują potencialą… Trumpai apžvelgiau keletą teiginių iš deklaracijos, kuri buvo plačiai komentuojama interneto puslapiuose ir sukėlė diskusijas dėl šiuolaikinės žurnalistikos ateities.

2009-09-26 P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje (L. Zamenhofo g. Nr.6) stebėjau Punsko lietuvių kultūros namų Klojimo teatro sukurtą spektaklį Kazio Binkio poemos motyvais „Tamošius Bekepuris“. Toks pasirodymas muziejaus gyvenime įvyko pirmą kartą. Tikėtina, kad miestiečiai ir svečiai turės daugiau galimybių patirti kultūrinio gyvenimo įvykių senamiestyje. Po spektaklio su tėvynainiais iš Punsko bendravome apie lietuvių gyvenimą Lenkijoje, istorinės atminties vietų įamžinimą ir saugojimą, apie lietuvių vardus ir pavardes lenkiškuose pasuos, kurie rašomi lenkiškai.

2009-09-26 dalyvavau ekskursijoje po rusų religinio paveldo objektus (sentikių cerkvė Žaliakalnyje, Kristaus Prisikėlimo ir Apreiškimo cerkvės buv. Kauno senosiose kapinėse), buv. rusų gimnazija, vietos, susijusios su žymiais rusų kultūros veikėjais: pastatai, kuriuose gyveno Levas Karsavinas, Aleksandras Timinskis, Mstislavas Dobužinskis ir kt. Ši ekskursija buvo Kauno mieste vykusių Europos paveldo dienų- 2009 renginys.

2009-09-23 Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje dalyvavau viešą diskusiją- seminarą „Prieš 90 metų Kaune išgelbėta Lietuvos Respublikos Nepriklausomybė“. Seminaro iniciatoriai – Vilnijos“ draugija ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Renginys buvo skirtas paminėti 90-mečiui kai iš Lietuvos Respublikos išstumta Sovietinė Rusijos kariuomenė bei Kaune sutriuškintas POW (Polska organizacija Wojskowa- Lenkų karinė organizacija) sąmokslas.
Kaip renginio moderatorius įvadiniame žodyje akcentavau istorinės atminties ir ginties kultūros Lietuvoje reikšmę, kalbėjau apie kitų tautų pretenzijas į mūsų žemę, kurios rėmėsi ekonominiu, religiniu ar moraliniu pagrindu, o būtinybė gintis nuo bendrų priešų yra veiksmingas socialinio solidarumo veiksnys, kuris suvienija tautą. Taip pat kalbėjau apie istorijos ir geografijos ugdymo elementus bendrojo lavinimo mokyklose. „Vilnijos“ draugijos pirmininkas hab. dr. Kazimieras Garšva pranešime „Dabartinės Lietuvos valstybės suvereniteto problemos“ kalbėjo apie Lietuvos- Lenkijos tautinio bendravimo problemas, dalijosi patirtimi apie lietuvių gyvenimo aktualijas Vilniaus krašte. Alfonsas Petrukevičius diskusijoje supažindino su „Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus veikla.

2009-09-22 Kauno miesto muziejuje ( M. Valančiaus g. 6) dalyvavau parodos „Daugiataučio Kauno paveldas” atidaryme. Parodos eksponatai iliustruoja Kauno tautinių mažumų bendruomenių kultūrą. Ši paroda yra Europos paveldo dienų „Istoriją kuriame kartu“ programos dalis. Europos paveldo dienos 2009 m. skirtos Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui. Jų metu Lietuva pristatoma kaip daugiakultūrinė valstybė, kurios paveldą sudaro skirtingų kultūrų, religijų kultūros paveldas, padaręs įtaką Lietuvos istorijai.

2009-09-21 Dainavos seniūnijos „Draugystės“ parke kartu su Dainavos seniūnu A. Malinausku dalyvavau apdovanojant Lietuvos seniūnijų antrųjų sporto žaidynių „Sportas visiems” nugalėtojus padėkomis. Žurnalistė A. Vaitkutė dovanojo savo knygą „Publicistika“.
2009 m. antrosiose Lietuvos seniūnijų sporto žaidynėse dalyvavo Lietuvos apskričių sportinės delegacijos, žaidynių programą sudarė 7 sporto šakos – krepšinis, futbolas, stalo tenisas, parko tinklinis, smiginis, šaškės, šachmatai. Žaidynes organizavo Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ kartu su Kauno apskrities viršininko administracija ir Birštono savivaldybe. Žaidynių čempionais tapo Alytaus miestas.

2009-09-20 Aleksoto seniūnijos, Aleksoto bendruomenės centro kvietimu kaip Kauno miesto tarybos Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komiteto pirmininkas dalyvavau Aleksoto šventėje „Tūkstančio ratu“ VDU Botanikos sode. Šventėje dalyvavo LR Seimo narys R. Kupčinskas, Kauno m. savivaldybės mero pavaduotojas S. Vaičikauskas. Sveikindamas šventės dalyvius pabrėžiau Aleksoto bendruomenės aktyvumą ir iniciatyvumą, taip pat Botanikos sodo erdvių puikų pritaikymą visuomenės poreikiams.

2009-09-19 Šalčininkų Lietuvos Tūkstantmečio gimnazijoje dalyvavau Lietuvos Sąjūdžio XII suvažiavime. Suvažiavime dalyvavo europarlamentaras prof. V. Landsbergis, LR Seimo nariai A. Anušauskas, R. Kupčinskas ir G. Songaila. Iš Kauno miesto suvažiavime dalyvavo 37 delegatai. Suvažiavimo metu išrinkta nauja Lietuvos Sąjūdžio Taryba, jos pirmininku – V. Žilius. LR Seimo narys R. Kupčinskas išrinktas Lietuvos Sąjūdžio pirmininku. Suvažiavimas priėmė rezoliucijas – „Dėl Lietuvos teismų demokratizavimo“, „Dėl valstybinės lietuvių kalbos ir abėcėlės“, „Dėl Lietuvos Respublikos administracinio-teritorinio valdymo struktūros pertvarkymo“, „Dėl Rytų Lietuvos švietimo ir kultūros palaikymo“, „Dėl įvykusių mitingų ir streikų“ ir kitas. Suvažiavimo dalyviams dovanotos R. Batūros knygos „Lietuvos laisvės kovų vietos – generolas Jonas Žemaitis“ (2009 m.) bei „Į laisvę Baltijos keliu 1989-2009“ (2009 m.).