2009-06-19 Kauno karininkų ramovės Prezidento menėje įvyko pirmasis darbo grupės laisvės kovoms įamžinti posėdis. Kaip šios darbo grupės pirmininkas pabrėžiau, kad partizanai dažniausiai veikė kaimuose, miškuose, tačiau ir Kaune yra Panemunės turgaus aikštė, kur buvo guldomi nužudyti partizanai ir pasiūliau laisvės kovas prisiminti mokyklų renginiuose, susitikimuose su gyvais laisvės kovotojais, Kauno miesto muziejaus interneto svetainėje parengti virtualią laisvės kovų ekspoziciją, rengti paskaitas ir seminarus. Mero pavaduotojas S. Buškevičius perdavė skulptoriaus J. Šlivinsko pasiūlymą 1949 m. partizanų paskelbtą Nepriklausomybės deklaraciją įamžinti Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, prie J. Žemaičio biusto įrašant deklaracijos žodžius ir 8 signatarų vardus, siūlė rengti gyvosios istorijos pamokas, rinkti etnografinę medžiagą, kurti mini muziejus mokyklose, mokiniams pasiūlyti savarankiškai kurti ir prižiūrėti internetinį puslapį, kuris galbūt vadintųsi www.partizanai.lt. Mero pavaduotojas A. Kurlavičius siūlė plačiau naudoti modernias technologijas, interneto svetainėse patalpinti istorines nuotraukas ir dokumentus. Tarybos narys G. Budinkas priminė, kad labai svarbu įtaigus meninis žodis, daina. Reikėtų aktyviau panaudoti mokyklų chorų koncertus, meno kolektyvus, pvz., pasiūlyti moksleivių teatrui ,,Vilkolakis‘‘ sukurti spektaklį apie laisvės kovas. R.Strazdas pasiūlė Karo muziejaus sodelyje šalia Knygnešio ir Sėjėjo pastatyti paminklą Nežinomam partizanui – paprastam, eiliniam partizanui, kaimiškais rūbais. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininkas V. Balsys apgailestavo, kad švietimo sistema izoliavo mokinius nuo istorijos, nėra skirta laiko tokiom pamokoms apie laisvės kovas. Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas A.Bagdonas pažadėjo, kad mokykloms bus nupirktos ir išdalintos knygos apie partizanus ir tremtinius, su deklaracijomis, didelėmis nuotraukomis. Pabrėžė, kad mokyklų bus reikalaujama rengti laisvės kovų 60-mečio paminėjimus, konkursų nugalėtojų apdovanojimai į mokyklų renginius bus kviečiami buvę partizanai. A. Bagdonas pasiūlė mokytojams organizuoti paskaitas, rengti pažintinius maršrutus partizanų keliais. Pasidžiaugė, kad pirmadieniais 20-yje mokyklų giedamas Lietuvos himnas, mokykloms yra nupirktos vėliavos su Vyčiu. Istorikas Z. Tamakauskas papasakojo apie mokyklose rengiamas viktorinas, ir kelionę ,,Partizanų keliais‘‘ į bunkerį..1941 m. birželio sukilėlių sąjungos vadas A. Žaldokas priminė, kad jų sąjunga yra sukūrusi filmų, paminklų, ruošiama nauja knyga. A.Staugaitis džiaugėsi, kad daugelio mokyklų mokiniai domisi laisvės kovomis, Šakiuose jiems rengiami šio istorijos laikotarpio konkursai ir egzaminai ir siūlė šią patirtį panaudoti Kauno mokyklose. Pasiūliau į darbo grupės laisvės kovoms įamžinti veiklą įtraukti nevyriausybines organizacijas bei spaudą.

2009-06-19 Kauno sporto halėje dalyvavau Tarptautinio dziudo turnyro „LR VRM VT 1-ojo pulko taurei laimėti“ atidaryme. Renginyje visus dalyvius sveikinau Kauno m. mero A. Kupčinsko vardu ir įteikiau padėką Vidaus tarnybos generolui S. Madalovui bei kitiems varžybų organizatoriams. Šios varžybos vyksta trečiąjį kartą. Jose dalyvauja Lietuvos ir užsienio šalių komandos.
2007 m. reorganizavus Pirmąjį ir Antrąjį pulką į Viešojo saugumo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos, tarnybos vado sprendimu buvo nutarta rengti tarptautines sambo varžybas „LR VRM VT 1-ojo pulko taurei laimėti“.

2009-06-19 Kauno Pažaislio vienuolyne dalyvavau mokslinėje konferencijoje „Šv. Brunono Kverfurtiečio istorija ir atmintis Lietuvoje“. Prieš konferenciją – šv. Mišiose Pažaislio bažnyčioje, kurias aukojo arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius SJ. Konferencijos metu išgirdome apie Šv. Brunono istoriją, jo misionieriaus dienoraštį, dvasingumą. Konferenciją rengė Kultūros, filosofijos ir meno institutas, Lietuvos šv. Kazimiero seserų kongregacija. Simboliška, kad konferencija vyko Pažaislio vienuolyne, nes tik tarp šv. Benedikto regula besivadovaujančių vienuolių ilgą laiką buvo saugota šv. Brunono gerbimo tradicija Lietuvoje; Pažaislyje ištapytas Šv. Brunono misiją ir kankinystę vaizduojantis freskų ciklas. Šiandien šis ciklas – plačiausias žinomas tapybinis šv. Brunono istorijos pasakojimas Europoje.
Šv. Brunonas – vienuolis benediktinas, imperatoriaus kapelionas, misijų arkivyskupas, Šv. Romos imperatorių Otono III bei Henriko II politikos vykdytojas, kankinys ir Katalikų Bažnyčios šventasis. Dėl Šv. Brunono mirties už tikėjimą, 1009 metais vokiečių rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo šv.Servacijaus moterų vienuolyno analuose pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.

2009-06-18 kartu su Kauno m. savivaldybės Socialinių, sveikatos ir šeimos reikalų komiteto nariais, jo pirmininke L.Kudariene kaip Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komiteto pirmininkas išvažiuojamojo posėdžio metu apžiūrėjau Kauno mieste esančius tuščius socialinius būstus, esančius Želvos, Strazdo, Kalvarijos, Vinčų, Gravrogkų, Baršausko gatvėse bei Raudondvario plente. Pabrėžiau, kad kai socialiniai būstai yra integruojami į paprastus namus atsiranda netvarka bendro naudojimo patalpose, niokojamas Savivaldybės ir kaimynų turtas, gretimuose butuose gyvenantieji nuolatos kenčia nuo buitinių konfliktų, triukšmo. Dažniausiai socialiniai būstai paverčiami landynėmis. Vienas galimas problemos sprendimų būdų – pastatyti namus nuošaliau nuo Kauno ir juos administruoti. L. Kudarienė pabrėžė, kad Gyvenamo fondo administravimo skyrius gana aplaidžiai vykdo savo funkcijas: tuščių butų sąrašai netikslūs, kai kuriuose butuose įsikūrę nelegalūs gyventojai arba gyventojai jau seniai išsikėlę, o jų pavarde ateina mokėjimo sąskaitos. Susidaro įspūdis, kad nesekama kur yra laisvi būstai ir nepakankamai rūpinamasi, kad žmonės, stovintys eilėje socialiniam būstui gauti, kuo greičiau galėtų juos gauti.

2009-06-17 kartu su darbo grupės „Mokslo ir technologijų centro (muziejaus) įsteigimo galimybėms išnagrinėti“ nariais – Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju R. Rabačiumi, SĮ „Kauno planas“ direktoriumi G. Šinkūnu, savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėju R.Miliūkščiu, Kultūros skyriaus vedėju S. Šliažu kaip šios komisijos pirmininkas lankiausi AB „Kauno energijoje”, VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija” teritorijoje bei S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome. Šiose įmonėse apžiūrėjome galimas vietas įsteigti Mokslo ir technologijos muziejų. Manau, kad Kauno miestas išsiskiria iš kitų miestų savo upinės laivybos tradicija, kurią būtina puoselėti, apie ją priminti moksleiviams. Svarstėme, kad ateityje VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija” teritorijoje arba prie „Combo” klubo galėtų būti įkurtas upinės laivybos muziejus. VĮ „Vidaus vandens kelių direkcijos“ generalinis direktorius G. Labanauskas sakė, kad archyvuose turi daug istorinės medžiagos, fotografijų susijusių su laivyba upėmis. Apsilankėme AB „Kauno energija”, kuri surinkusi virš 20 tūkst. eksponatų, susijusių su energetikos vystymusi Lietuvoje. Dalį eksponatų bendrovė paskolinusi Vilniuje įkurtam technikos muziejui. Mano nuomone, įmonėje saugomi eksponatai yra labai vertingi ir juos būtina parodyti visuomenei. S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome susitikome su aerodromo direktoriumi E. Raubicku. Aleksote įsikūrusiame aerodrome jau veikia nedidelis aviacijos muziejus, tačiau galvojame, kad muziejų galima dar labiau išplėsti, atnaujinti jo ekspoziciją. Komisijos narių nuomone, Mokslo ir technologijos muziejus Kaune kol kas vizijose, tačiau Kaune yra galimybės jaunajai kartai, miesto svečiams parodyti upinės laivybos, energetikos bei aviacijos vertingus eksponatus.

2009-06-16 Kauno m. Rotušėje dalyvavau Kauno miesto savivaldybės komisijos dėl leidimo naudoti Kauno miesto herbą posėdyje. Komisijos tikslas yra populiarinti Kauno miesto herbą, skatinant tinkamai ir pagarbiai naudoti šį ženklą, laikantis Kauno miesto savivaldybės sprendimu patvirtintos herbo naudojimo tvarkos. Kaip šios komisijos pirmininkas, kartu su komisijos nariais aptariau veiklos gaires, principines nuostatas naudojant svarbiausiąjį miesto ženklą – herbą. Nutarta, kad viena iš pirmųjų komisijos užduočių – surinkti informaciją apie miesto herbo faktinį naudojimą savivaldybėje ir jai pavaldžiose institucijose.
Kauno miesto savivaldybės herbas yra didysis herbas ir mažasis herbas. Mažasis herbas– raudoname skyde baltos spalvos tauro figūra su geltonos spalvos kryžiumi. Didysis herbas – mažąjį herbą supa skydininkas – būrinis aukso spalvos laivas sidabro spalvos burėmis.

2009-06-16 kartu su Socialinių reikalų departamento vedėju G. Jankumi bei Savivaldybės gydytojo tarnybos vadove D. Kauniene lankiausi VšĮ Kauno Dainavos ir Centro poliklinikose. Balandžio 10 d. Kauno Dainavos poliklinika atšventė savo įkūrimo 35-metį. Poliklinikoje sukaupta šiuolaikinė diagnostikos įranga, įstaigoje dirba vieni geriausių Lietuvoje radiologijos specialistų. Dainavos poliklinikos direktorius G. Andziukevičius supažindino su poliklinikoje vykdomais socialiniais projektais, įkurtu Jaunimo centru, kuriame veikia psichologinės pagalbos linija, iš Norvegijos gauta parama Kauno paauglių lytinės sveikatos paslaugų prieinamumo didinimui ir krūties vėžio prevencijos užtikrinimui. Poliklinikos registratūroje, mažinant eiles, įrengta moderni elektroninė sistema, visi pacientai galės pas gydytojus registruotis internetu. Kartu su Kauno Dainavos poliklinikos direktoriumi G. Andziukevičiumi aptarėme įstaigos finansavimo problemą, kuri iškilo Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai sumažinus finansavimą gydymo įstaigoms. G. Andziukevičiaus nuomone Kaune Petrašiūnuose būtina įkurti centrą sergantiems Alzhaimerio liga, kuris būtų pirmas tokio pobūdžio centras Lietuvoje.
Kauno Centro poliklinikos direktoriaus pavaduotoja N. Čitavičienė, kaip svarbiausią problemą paminėjo poliklinikos pastato, pastatyto tarpukariu, būklę – reikia remontuoti stogą, pakeisti langus, atnaujinti patalpas. Pasidalinau mintimis, kad Centro poliklinika turi unikalų istorinio paveldo pastatą, registratūra išsaugojusi savo tarpukario stilių, todėl galima būtų ant pastato pritvirtinti paminklinę lentą. Centro poliklinika paslaugas teikia 42 tūkst. kauniečių.

2009-06-15 kartu su Kauno m. savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos nariais lankiausi visuomeniniame „Kauno policijos” muziejuje. Domėjausi policijos kūrimosi istorija, vystymusi, policijos struktūros pasikeitimais mieste, policijos dabartimi, jos veikla, tiriant ir užkardant nusikaltimus. Kauno poskyrio pirmininkas Adolfas Norvidas parodė muziejuje eksponuojamus netikrus pinigus, tuščius kontrabandinės degtinės butelius, suimtųjų „išradimus“, laikraščius, dokumentus, kultūrinių renginių atributiką, sporto varžybose laimėtas taures ir medalius, diplomus, nuotraukas. plačiau ››

2009-06-14 kartu Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus nariais dalyvavau Šv. Mykolo arkangelo (Įgulos) Bažnyčioje Šv. Mišiose pagrbiant masiniųtrėmimųį Sovietų Sąjungos šiaurę aukas. Tragiškoms Sovietų Sąjungos okupacijos netektims atminti skirtas gėles padėjome prie Laisvės paminklo ir Nežinomojo kareivio kapo.
Sovietų Sąjunga 1941 m. birželio 14 d. pradėjo masinius lietuvių trėmimus į Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30.000 lietuvių

2009-06-12 kartu su savivaldybės tarybos narėmis N. Rudgalviene ir R. Prieveliene, savivaldybės administracijos atstovais, bendruomenių centrų atstovais, mokytojais ir mokiniais lankiausi Vasario 16-osios Akto signataro, pirmojo ir ketvirtojo Lietuvos Prezidento A. Smetonos tėviškėje ir jos apylinkėse. plačiau ››