2009-06-30 kaip Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komiteto pirmininkas kartu su Socialinių, sveikatos ir šeimos reikalų komiteto nariais dalyvavau išvažiuojamajame posėdyje, kurio metu apžiūrėjome Molėtų, Žemaičių, Saulės, Baršausko, Riomerio, Gravrokų, Virvių, Naručio ir Strazdo gatvėse esančius tuščius socialinius būstus. Tarybos narių siūlymu nutarta geresnės būklės butus suremontuoti, o būstus, kurie yra visiškai apleisti, suniokoti įtraukti į privatizuojamų butų sąrašą.

2009-06-29 kartu su Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėju A. Bagdonu ir vyr. specialiste V. Adamkevičiene lankiausi Kauno jaunųjų turistų centre. Vizito tikslas – aptarti jaunųjų turistų centro veiklą ir prioritetų vystymą centrui persikėlus į erdvesnes patalpas Žeimenos g. 58. Kauno jaunųjų turistų centro direktorius L. Jankauskas pristatė centro, įsteigto 1969 m., veiklą – šiuo metu jame veikia 35 įvairių turizmo rūšių, kraštotyros ir skautų būreliai, kuriuos lanko apie 427 mokiniai, socialiai remtini vaikai užsiėmimus lanko nemokamai. plačiau ››

2009-06-28 dalyvavau pirmosios Dainų šventės 85-mečio minėjime – Šv. Mišiose Vytauto Didžiojo Bažnyčioje, Petro Vileišio aikštėje prie skulptūros „Dainų šventė“ sveikinau susirinkusius ir pabrėžiau Lietuviškos dainos istorinę reikšmę. P. Vileišio aikštėje visus sveikino Kauno valstybinio choro meno vadovas ir dirigentas Petras Bingelis, režisierius Gytis Padegimas. Kartu su choristais, kauniečiais, dainos mylėtojais Kauno filharmonijoje klausiausi koncerto, kuriame dainavo Kauno valstybinis choras, Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“, Kauno kultūros centro mišrus choras „Gintaras“, Kauno mišrus choras „Leliumai“, Vytauto Didžiojo Bažnyčios kamerinis choras „Cantate Domino“, Kauno mišrus choras „Kamertonas“. Kaunietė kompozitorė Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininke Zita Bružaitė visiems susirinkusiems priminė Dainos dienos istoriją Europoje, pirmuosius Dainos šventės žingsnius Lietuvoje ir linkėjo Lietuvai išsaugoti šį renginį, nes Europoje Dainos šventės jau nevyksta. Chorai, pritariant klausytojams, koncerto pabaigoje, diriguojant Kauno valstybinio choro meno vadovui ir dirigentui P. Bingeliui, giedojo „Lietuva brangi“ ir „Lietuviais esame mes gimę“.
Lietuvoje pirmą kartą Dainų šventė surengta 1924 m. rugpjūčio 23-25 d. Kaune, Petro Vileišio aikštėje. Tada ji buvo vadinama „Dainų diena“ ir joje dainavo tik chorai. Šventės iniciatorius buvo Juozas Žilevičius, vyriausieji dirigentai – Juozas Naujalis, Stasys Šimkus ir Julius Štarka, grupinių chorų dirigentai- Kostas Gurevičius, Mykolas Karka, Apolinaras Likerauskas, Vladas Paulauskas, Antanas Vaičiūnas. Pirmojoje Dainų dienoje dalyvavo 86 chorai.

2009-06-26 kartu su Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Z. Abramavičiumi, žydų bendruomene dalyvavau prisimenant ir pagerbiant 1941 m. masinių žudynių, kurias organizavo nacistinės Vokietijos kariškiai „Lietūkio“ garažų kieme, aukų atminimą. Pagerbti pirmosiomis nacių okupacijos dienomis nužudytų Kauno žydų atvyko Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Hans Peter Annen, Rusijos ambasados atstovas Lietuvoje ir kiti. Susirinkusiems savo kalboje pabrėžiau, kad humanistinės vertybės egzistuoja nepriklausomai nuo tautybės, rasės, politinių ar religinių įsitikinimų ir moderni šiandieninė visuomenė turi jomis vadovautis. Vilijampolės ir Radvilėnų pl. senosiose žydų kapinėse padėjome gėles aukoms atminti.

2009-06-25 kartu Lietuvos Sąjūdžio Kauno Tarybos nariais ir rėmėjais vykome aplankyti tam tikras istorines vietas ir artėjančio šimto metų jubiliejaus proga pasveikinti kun. monsinjorą Eduardą Semašką. Betygaloje aplankėme Petro Aleksandravičiaus 1930 m. sukurtą Vytauto Didžiojo paminklą, kuris išstovėjo visą sovietmetį. Šiluvoje aplankėme monsinjorą E. Semašką, Šv. Mergelės Marijos gimimo Baziliką. Pasveikinę monsinjorą domėjomės apie tarpukario Kauną, partizanines kovas, kalėjimus, Sibiro tremtį, kurioje jis praleido 10 metų. Kun. E. Semaška geru žodžiu prisiminė buvusį VDU teologijos filosofijos fakulteto dėstytoją kun. prof. B. Česnį, pasakojo apie Kauną tuomet, kai jis buvo Kauno 4-os gimnazijos kapelionas, apie draugystę su Vasario 16-osios akto signataru Pranu Dovydaičiu, savo aktyvią veiklą ateitininkų organizacijoje, apie partizanų išdaviką Juozą Markulį-erelį, taip pat apie asmeninį bendravimą su Popiežiumi Jonu Pauliumi II jo vizito Šiluvoje metu. Kartu su monsinjoru E. Semaška aplankėme Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčią. Nuvykę į Tytuvėnus aplankėme Šv. Mergelės Marijos Angelų karalienės Bažnyčią ir vienuolyną. Šiomis dienomis minėdami Lietuvos Šaulių sąjungos 90-metį aplankėme Vlado Putvinskio-Pūtvio (1873-1929) kapą Kelmėje, uždegėmė žvakutes. 1919 m. V. Putvinskis-Pūtvis įkūrė Lietuvos šaulių sąjungą ir buvo išrinktas jos pirmininku. Kražiuose lankėmės Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo bažnyčioje, kur 1893 m. įvyko skerdynės – vietiniai gyventojai caro valdžiai neleido nugriauti 1757-1763 m. vienuolių benediktinių pastatytos Kražių bažnyčios. Kražiuose lankėmės prie pastato kur buvo leidžiama Kražių Sąjūdžio spauda. Taip pat Kražių kolegijoje, kuri veikė 1616-1844 m., buvo svarbiausias Žemaitijos švietimo bei religinio gyvenimo centras ir turėjo turtingiausią Žemaitijoje biblioteką, jos muziejuje. 1844 m. kolegija, tapusi gimnazija, buvo perkelta į Kauną, jai suteiktas gubernijos gimnazijos statusas (dabar Kauno Maironio gimnazija). Pakeliui Vileikiuose, kaime Kelmės raj. apžiūrėjome trečią pagal dydį Lietuvoje Vileikių (Kriaučiaus) akmenį. Šio akmens ilgis – 7,2 m., plotis – 6,8 m., aukštis – 3,2 m. Geologai teigia, kad tai paskutiniojo ledynmečio reliktas ir jo amžius siekia 14-16 tūkst. metų. Stulgiuose aplankėme Jotvingių kryžiaus ordino atkūrėjo, kanclerio kun. prelato Antano Skinderio (1869- 1948) statytą Bažnyčią. Stulgiuose Bažnyčios šventoriuje buvo parengta vieta ir norima perkelti kun. prel. A. Skinderio palaikus iš Požerės Kristaus Atsimainymo bažnyčios šventoriaus, tačiau sovietinis saugumas tam sutrukdė. Kadangi dalyvauju ir domiuosi Jotvingių kryžiaus ordino veikla, buvau parašęs straipsnį „Kun. Antanas Skinderis – Jotvingių kryžiaus ordino atkūrėjas tarpukario Lietuvoje“, kuris buvo išspausdintas „XXI amžiuje“ (2008-03-07). Kelionės pabaigoje Stulgiuose susitikome ir bendravome su Stulgių parapijos klebonu Vytautu Jonu Butkumi.

2009-06-25 Kauno Vytauto Didžiojo Bažnyčioje dalyvavau Kauno bendruomenės centro „Girsta“ renginyje, skirtame paminėti Lietuvos vardo 1000-metį ir žymiausio XVI a. Mažosios Lietuvos rašytojo Jono Bretkūno atminimą. Susirinkusiems priminiau apie Jono Bretkūno- pirmojo Biblijos vertėjo į lietuvių kalbą, istoriko, lietuvių humanisto įnašą į lietuvių nacionalinės literatūros raidos pagrindus Mažojoje Lietuvoje ir pastangas lietuvių kalbą pastatyti šalia vokiečių, lenkų kalbų, į kurias Biblija jau buvo išversta. Renginyje dalyvavo Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios choras „Contate Domino“ (vad. Rolandas Daugėla), aktorius Petras Venclovas.
J. Bretkūnas (1536-1602) nuo 1555 m. studijavo teologiją Karaliaučiaus, nuo 1557 m. Wittenbergo universitete. Nuo 1562 m. liuteronų kunigas Labguvoje, nuo 1587 m. Karaliaučiuje, lietuvių ir lenkų parapijoje. J. Bretkūnas mokėjo vokiečių, lotynų, hebrajų, prūsų ir lietuvių kalbas, buvo išsimokslinęs, laisvas žmogus. Vietoj gimtosios, prūsų kalbos, Jis pasirinko savo kelią – skleisti tikėjimą lietuvių kalba. Jis rengė leidinius lietuvių kalba, reikalingus evangelikų liuteronų bažnyčiai. J. Bretkūnas  išleido giesmyną Giesmės duchaunos (1589), giesmių rinkinėlį Kancyonalas (1589), maldaknygę Kollectas (1589), pamokslų rinkinį. Biblijos vertimas iš vokiečių į lietuvių kalbą liko nespausdintas.

2009-06-25 Kauno m. Rotušėje dalyvavau Lipės apskrities (Vokietija) delegacijos – tarybos narių, administracijos darbuotojų, sporto federacijų atstovų, gaisrininkų, menininkų, mokyklų vadovų, organizacijų atstovų, meno kolektyvų priėmime. Jo metu Lipės apskrities viršininkas Fridel Heuwinkel buvo apdovanotas Santakos II laipsnio garbės ženklu, kultūros veikėjui, tarptautinio bendradarbiavimo tarp Kauno ir Lipės krašto dailininkų propaguotojui Fritz Bartelt skirtas Santakos 3-iojo laipsnio garbės ženklo apdovanojimas. Lipės apskrities delegacijos nariams buvo įteikti pasidabruoti savivaldos 600 metų ir žalvariniai medaliai bei padėkos raštai.
Kauno m. savivaldybės delegacijos viešnagės Lipėje metu kartu su vokiečiais minėjome vokiečių pergalės prieš romėnus 2000-ąsias metines. Lipės apskrities delegacija atvyko į Kauną mums minint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, Laikinosios sostinės 90-metį ir pirmosios Lietuvos dainų šventės 85 metų sukaktį.

2009-06-23 Ramybės parke šalia 1941 m. Birželio sukilimo aukų kapų ir joms atminti pastatyto skulptoriaus Roberto Antinio (jaunesniojo) paminklo „Kryžius-medis“ kartu su Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus nariais, Lietuvos 1941 m. birželio 22-28 dienų sukilėlių sąjungos nariais, miesto tarybos nariais R. Prieveliene ir G. Budniku, laisvės kovų veteranais pagerbiau 1941 metų birželio 23-26 d. sukilimo prieš sovietų okupantus dalyvių atminimą. Susirinkusiems akcentavau birželio 23 –osios sukilimo reikšmę, apie drąsius tautos patriotus kalbėjo Birželio 23-iosios sukilėlių sąjungos tarybos pirmininkas A.Žaldokas, istorikas Z. Tamakauskas, tarybos narys G. Budnikas. Z. Tamakauskas pabrėžė, kad Birželio 23-iąją buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė, sudaryta Vyriausybė, vadovaujama Juozo Ambrazevičiaus. Šis sukilimas davė pradžią partizaniniam judėjimui, kuris tęsėsi iki 1953 metų. Akivaizdu, kad ypač svarbi Birželio 23-iosios sukilimo reikšmė šiuo metu yra neįvertinta. Prie paminklo padėjome gėlių, giedojome Lietuvos himną. Su Kauno miesto tarybos nariais R. Prieveliene, G. Budniku, istoriku Z. Tamakausku apsilankiau Kauno muziejaus Tremties ir rezistencijos ekspozicijoje.

2009-06-21 kartu su D. Varnu aplankiau buv. katalikų Bažnyčią Fredoje ir jos šventoriuje esančias Senąsias Fredos kapines. 1891 m. Aukštojoje Fredoje netoli Artilerijos valdybos pastato perstačius katalikų koplyčią, išlikusią nuo J. Godlevskio dvaro laikų, Kauno tvirtovės komendantūros iniciatyva buvo pastatyta Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (Šventosios Trejybės Kauno artilerijos Bažnyčia). plačiau ››

2009-06-20 dalyvavau 1941 m. birželio 23 d. sukilimo ir Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 68-ųjų metinių minėjimo renginiuose Kaune – kartu su Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos nariais šv. Mišiose Mykolo Arkangelo bažnyčioje, 1941 m. Birželio sukilimo vadų portretinių skulptūrinių reljefų atidengime VDU rūmuose. Su Lietuvos Šaulių sąjungos vadu Juozu Širvinsku kalbėjome apie istorinių asmenybių, kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę, atminimo įamžinimą. Su VDU mokslo prorektoriumi prof. Juozu Augučiu lankėmės VDU Rektorato pastate, S. S. Lozoraičių muziejuje. Rektorato pastatas statytas 1889-1890 m.,  1921-1940 jame buvo Ministrų kabinetas, 1935-1939 m. jame gyveno Užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis su šeima. Su mokslo prorektoriumi kalbėjome apie mokslo technologijų muziejaus steigimo galimybes bei galimas VDU studentų ir dėstytojų iniciatyvas Kaune. VDU salėje stebėjome ir klausėmės VDU meno saviveiklos kolektyvų pasirodymo. 1941 m. birželio 22-28 dienų sukilėlių sąjungos tarybos pirmininkas Alfonsas Žaldokas mane ir Z. Tamakauską pakvietė į Karininkų ramovės Vytauto Didžiojo menę, kur bendravau su sukilimo dalyviais ir liudininkais. Su vieno iš pagrindinių sukilimo Lietuvoje vadų, Lietuvos laikinosios vyriausybės pramonės ministro dr. Adolfo Damušio žmona Jadvyga Damušine pasikeitėme nuomonėmis apie jaunosios kartos pilietinio ugdymo reikšmę.