2012-05-14 Lietuvos sąjūdžio  Kauno taryba paminėjo Romo Kalantos mirties metines prie jo paminklo Kaune Muzikinio teatro sodelyje. 17 val. surengta diskusija tema „Jaunimo antisovietinis pasipriešinimas po R. Kalantos susideginimo ir kitų protestų akcijų“. Dalyvavo Kauno sąjūdžio nariai ir kauniečiai. Kaip Lietuvos sąjūdžio  Kauno tarybos pirmininkas prisiminiau laikmetį, kuriame gyveno ir žuvo Romas Kalanta ir kaip šis pasipriešinimo aktas įkvėpė kitus žmones, pakeitė jų požiūrius ir veiksmus. Aš mokiausi toje pačioje mokykloje kaip Romas Kalanta ir susirinkusiems kalbėjau apie komjaunimo ir komunistų partijos vaidmenį sovietinėje mokykloje ir visuomenėje. Dainavos seniūnijos seniūnas Alvydas  Malinauskas pasakojo apie sovietmečiu mokykloje veikusios pogrindinės organizacijos, kurios lyderiu buvo, veiklą.

Lietuvos sąjūdžio  Kauno taryba kasmet gegužės 14 d. su vėliavomis renkasi prie Romo Kalantos paminklo paminėti jo žūties dieną kaip pasipriešinimo sovietinei valdžiai simbolį.

2012-05-06 12 val. Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro Kauno Sąjūdis ir asociacija „Kovo 11-osios gatvės bendrija“ organizavo šaulio, Lietuvos karo aviacijos 4-osios oro eskadrilės lakūno kapitono Prano Gudyno, 83-jųjų žūties metinių minėjimą. Minėjime dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės (Kovo 11-osios) akto signataras Povilas Varanauskas, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje,  Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos narys dr. Audrius Skaistys, poetė Irena Jacevičienė – Žukauskaitė, Kauno sąjūdžio nariai ir kauniečiai. Kapitonas Pranas Gudynas žuvo 1929 m. gegužės 6 d. prie tuometinio Valstybės teatro Kaune, kūnu užstodamas Ministrą pirmininką prof. Augustiną Voldemarą. Tarpukario Lietuvoje, minint pirmąsias P. Gudyno mirties metines, žurnalas „Karys“ rašė: „vyko iškilmingas jo mirties sukakties paminėjimas. Po pamaldų visi dalyviai ir rikiuotės dalys su 1 gusarų pulko orkestru nuvyko į tą vietą – miesto sode, prieš pat valstybės teatrą…Dabar pastatyti cementiniai stulpeliai su geležinėmis grandinėmis ir supiltas gražus kapas. Netrukus toje vietoje bus pastatytas gražus ir tinkama paminklas…“ Sovietmečiu sugriautas atminimo įamžinimas, mano iniciatyva atkurtas 2011 m. – įrengta ir 2011-05-06 atidengta atminimo lenta Pranui Gudynui.

2012-04-23 LS Kauno tarybos nariai su vėliava dalyvavo Šv. Mišiose Kauno Šv. Jurgio konvento koplyčioje minint Šv. Jurgį (m. 300) – kankinį, antrąjį Lietuvos globėją.
„Raitininkų Globėjas – Šv. Jurgis, kankinys (balandžio 23 d.). Šv. Jurgis, aukšto laipsnio karys iš Kapadukijos (Mažojoj Azijoj), Dioklekcijono persekiojimo metu drauge su kitais nužudytas už krikščionių tikėjimą apie 303 metus , Palestinoje“ ( cit. iš „Karys Katalikas“ , sud. kun. kanauninkas Adolfas Sabaliauskas Karo ligoninės kapelionas. Kariuomenės štabas, Kaunas. 1937 m.)

2012-04-22 Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje Kauno sąjūdžio vardu sveikinau Kauno arkivyskupą metropolitą Sigitą Tamkevičių SJ su kunigystės 50 metų jubiliejumi. Kartu su sąjūdiečiais A. Malinausku, J. Iskevičiene Kauno arkivyskupui metropolitui įteikiau atminimo medalį „Su Sąjūdžiu už Lietuvą“.  Šis atminimo ženklas tebus Lietuvos padėka už Kauno arkivyskupo metropolito kunigystės metus ir jo kovą prieš sovietinę Bažnyčios naikinimo politiką. Simboliška, kad šiemet minime ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 40-metį. 1972 m. Sigitas Tamkevičius pradėjo leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“, kuri  „17 metų skelbė pasauliui tuo metu pačią reikalingiausią žinią – komunistai nori palaidoti Bažnyčią ir šitai daro, naudodami prievartą ir melą.“ (S.Tamkevičius).  Tačiau kronika pasiekė tikslą – laisvajam pasauliui paviešino Lietuvoje vykdomus nusikaltimus prieš žmonių teises. Šventėje dalyvavo LS Kauno tarybos nariai – A. Kurlavičius, Z. Tamakauskas, E. Šiugžda su žmona Livija. plačiau ››

2012-04-16 asociacija „Kovo 11-osios gatvės bendrija“ Lietuvos banko Kauno skyriuje organizavo seminarą –diskusiją, skirtą paminėti prof. A. Voldemaro 129 –ąsias gimimo metines. Kaip renginio organizatorius įžanginiu žodžiu pradėdamas seminarą minėjau prof. A. Voldemaro reikšmę Lietuvos istorijoje ir tai, kad Lietuvos banko Kauno skyriuje A. Voldemaro gimimo metinės minimos ketvirtą kartą. Savo pranešimus skaitė dr. A.Jurevičiūtė (Vytauto Didžiojo karo muziejus), dr. A. Veilentienė (KTU muziejaus vedėja),  doc. dr. Jo. Vaičenonis (VDU Humanitarinių mokslų fakulteto prodekanas),  hab. dr. K.Garšva (Vilnijos draugijos pirmininkas), VDU magistrantas K. Markevičius. Buvo diskutuojama apie prof. A. Voldemarą kaip I ir XIV Lietuvos Vyriausybių vadovą, jo diplomatines kovas dėl Vilniaus krašto, jo veiklą Lietuvos universitete ir apie voldemarininkų judėjimą. Seminaro dalyviai dalyvavo ekskursijoje po A. Voldemaro butą banko patalpose – biblioteką, darbo kabinetą ir patalpas, skirtas oficialiems priėmimams. Prof. A. Voldemaro 129 -osios gimimo metinių proga Kauno m. Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Girstupio padalinyje pristačiau savo leidinį „Prof. A. Voldemaro likimo keliais“, kuriame pristatau esminius prof. Augustino Voldemaro socialinės biografijos įvykius, iliustruojamus nuotraukomis bei dokumentais.

Mielieji,
Sveikinu Jus su džiaugsminga švente – Šv. Velykomis. Tegul Kristaus prisikėlimas sužadina viltį ir tikėjimą mūsų dvasiniu tautos prisikėlimu. Tegul sustiprėja visų mūsų susitelkimas įveikti kasdieninio gyvenimo rūpesčius ir sunkumus. Didžiuokimės savo gatvėmis, aikštėmis, miestais, miesteliais ir bendruomenėmis, kurios vienija geros valios žmones, puoselėja amžinąsias vertybes ir padeda išsaugoti ateities kartoms kultūrą, papročius bei istorinę atmintį. Sveikindamas visiems nuoširdžiai linkiu, kad aidint prisikėlimo varpams Šv. Velykos ir pavasarinis atgimimas sustiprintų kiekvieno mūsų asmeninį pasiryžimą dirbti pagal vieną tarpukario Lietuvos populiarų obalsį TAUTOS GARBEI – VALSTYBĖS GEROVEI .

2012-04-04 raštu kreipiausi į Kauno m. savivaldybės merą A. Kupčinską. Priminiau, kad 2009 m. sausio 5 d. raštu siūliau Kaune įsteigti Mokslo ir technologijų centrą-muziejų. Muziejus savo nuolatinėmis ir laikinosiomis ekspozicijomis galėtų padėti įvairioms socialinėms grupėms suprasti dabartinius ryšius tarp mokslo, technologijų bei mūsų postmodernios visuomenės, dalyvautų kartu su universitetais, mokyklomis rengiant švietimo, vaikų užimtumo programas, konferencijas ir paskaitas, imtųsi iniciatyvos su kitais muziejais ir organizacijomis plėtojant šią veiklą. Naujas Mokslo ir technologijų centras-muziejus turėtų pritraukti į Lietuvą atvykstančius turistus. Dėl šio centro-muziejaus pavadinimo būtų galima paskelbti konkursą, panašiai kaip buvo su NEMO mokslo centru Olandijoje. plačiau ››

2012-04-03 raštu kreipiausi į Kauno m. savivaldybės merą A. Kupčinską. Prašiau atkreipti dėmesį, kad į Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus paklausimą „Dėl Kauno rotušės jubiliejaus minėjimo ir atvėrimo kultūriniam turizmui“ buvo gautas atsakymas „Dėl Kauno rotušės jubiliejaus minėjimo ir atvėrimo turizmui“, kuris yra neišsamus ir nepakankamas. Todėl prašiau informuoti: ar yra parengta Kauno rotušės pastato patalpų nauja panaudojimo tvarka; kokie eksponatai ir dovanos yra saugomos Kauno rotušėje, koks asmuo yra atsakingas už jų saugojimą ir inventorizavimą; kada bus atliekami Kauno rotušės patalpų ir inžinierinių sistemų rekonstrukcijos darbai ir kokios yra numatytos tam reikalui lėšos; kada bus sukurtas Kauno Rotušės interneto tinklalapis lietuvių ir užsienio kalbomis; kada bus sudarytos galimybės Kauno gyventojams ir svečiams nustatyta tvarka lankytis Kauno rotušėje apžiūrint tam tikras patalpas ir muziejines ekspozicijas? plačiau ››

2012 m. kovo mėn. leidykla „Trys žvaigždutės“ išleido mano leidinį „Prof. A. Voldemaro likimo keliais“. Šiame leidinyje supažindinu skaitytoją su esminiais prof. Augustino Voldemaro socialinės biografijos įvykiais, iliustruojamais nuotraukomis, dokumentais ar kitais socialiniais artefaktais. Jame pateikiu ekskursijos „Po Kauną A. Voldemaro pėdsakais“ maršrutą, kuriame išskirta 10 lankytinų vietų, siejamų su A. Voldemaro asmeniniu gyvenimu, jo vieša veikla. Leidinys skirtas visiems, besidomintiems tarpukario Lietuvos politine istorija, laikinosios sostinės gyvenimu 1919-1940 m. Leidinio pristatymas vyko 2012 m. kovo 8 d. asociacijos „Kovo 11-osios gatvės bendrija“ susirinkime. Planuojami kiti šio leidinio pristatymai ne tik Kaune.

Sveikinu visus su Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Linkiu būti oriais, garbingais Lietuvos piliečiais, prisiminti likiminius šalies įvykius ir tuos kelius, kuriais ėjo Lietuva. Lietuvos žmonės visuomet buvo aktyvūs kovotojai prieš carinės rusų valdžios diktatą, jie1831-1863 metais uoliai stojo į sukilėlių gretas dėl savos valstybės atkūrimo. Prisiminkime ir tuos laikus kada „…po Lietuvą nei žodžio, nei rašto. Neleidžia erelis suspaudęs sparnais“, kada už lietuviškąją maldaknygę, už spausdintą lietuvišką žodį cariniai rusų žandarai persekiojo mūsų senolius, trėmė į Sibirą, pūdė kalėjimuose. Būtent tada pradėjo aušti J.Basanavičiaus „Aušra“ ir suskambėjo V.Kudirkos „Varpas“ – „Kelkitės, kelkitės, kelkitės“. Dėl mūsų valstybės atkūrimo buvo kovojama gyvu, spausdintu žodžiu ir net ginklu. Mūsų protėvių svajonės ir lūkesčiai virto realybe 1918 m. vasario 16 d., kai Vilniuje buvo pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas ir paskelbta, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis.
Vasario 16-osios deklaracija ir sovietinės okupacijos metu buvo tautos kelrodis, siekis ir idealas. 1949 m. vasario 16 d. buvo pasirašyta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija, kuri paskelbė, kad šis sąjūdis prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui. Sovietų okupuotos Lietuvos žmonės nesugniužo. Jie dar ryžtingiau ėmė galvoti apie politinę nepriklausomybę. 1989 vasario 16 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio deklaracija paskelbė, kad Lietuvos tauta niekada nesusitaikė su valstybės suvereniteto praradimu ir priešinosi hitleriniam bei stalininiam genocidui. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis reiškė tautos ryžtą taikiu būdu atkurti savo teises, gyventi nepriklausomai nuo bet kurio diktato.
Didžiausius šalies įvykius, pasak Lietuvos Prezidento A. Smetonos, mes švenčiame tam, kad nepamirštume jų lemiančio svorio mūsų krašto likimui ir kad, juos minėdami, stiprintume savo dvasią. Lietuvos valstybės atkūrimas yra Lietuvos žmonių darbo, pasiaukojimo ir kančių vaisius, ne vien karo ar politinių sąlygų padarinys.
Vasario 16 d. deklaracijoje buvo nužymėtos pagrindinės gairės mūsų valstybei. Šis istorinis įvykis tegul įkvepia mums savigarbos ir teisingumo šiandienos visuomenėje. Šiandien visų mūsų pareiga išsaugoti atgautą nepriklausomybę ir stiprinti Lietuvos valstybės pagrindus. Šią pareigą galėsime atlikti tik tada, kada Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę branginsime taip, kaip ją brangino tie, kurie ją iškovojo.
Mieli Lietuvos žmonės, gyvenantys visame pasaulyje, mes esame viena tauta ir todėl mums svarbu neleisti įvairiems sunkumams nustelbti pamatinių tautos vertybių, idealų, mums svarbu išsaugoti tautinę savimonę, palaikant nuolatinius tarpusavio ryšius bei drąsiai žengti Lietuvos laisvės keliu. Tikėkime gražia Lietuvos ateitimi!