Viešnagė festivalyje „Zaškiv – didvyrių žemė“ Ukrainoje

2013-06-29

2013 m. birželio 15-16 d. Lvovo srities (Ukraina) tarybos pirmininko Petro Kolodiy kvietimu kartu su Lietuvos Sąjūdžio, Lietuvos Šaulių sąjungos, LATA ir Kauno m. savivaldybės atstovų delegacija dalyvavau festivalyje „Zaškiv – didvyrių žemė“. Su Lietuvos delegacijos nariais, Ukrainos parlamentarais, Lvovo srities tarybos atstovais, Lvovo arkivyskupu metropolitu Igor (Vozniak) sveikinau į festivalį susirinkusį jaunimą. Festivalio dalyviams LŠS nariai Juozas Janušaitis su Regina Kabaliniene pristatė meninę programą.
LATA pirmininkas, LŠS Centro valdybos narys dr. Audrius Skaistys, Kauno m. sav. tarybos Kultūros ir meno komiteto pirmininkas Aušrys Kriščiūnas bei Kauno m. sav. administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys susitikime su Lvovo srities pirmininku pristatė bendradarbiavimo tarp Lvovo srities ir Lietuvos gaires. Kaip Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas, LŠS narys atminimo ženklus „Su Sąjūdžiu už Lietuvą“ įteikiau Lvovo srities tarybos pirmininkui Petro Kolodiy, Ukrainos parlamento nariui Olegui Pankevič, Lvovo srities tarybos deputatams Sviatoslavui Šeremeta, Jaroslavui Kravčenko. Po susitikimo su Lvovo srities tarybos viršininku ir Lietuvos delegacija dalyvavau Europos integracijos komiteto posėdyje, kuriame buvo aptartas Ukrainos bendradarbiavimas su Kauno miestu.
Kelionės metu aplankėme E. Konovaleco muziejų Zaškive, Dublianuose prie Lvovo agrarinio universiteto, kur studijavo Steponas Bandera (1909-1959), jam pastatytą paminklą ir Ukrainos išsivadavimo kovų muziejų bei Operos ir baleto teatrą Lvove.
Festivalis „Zaškiv – didvyrių žemė“ skirtas žymaus Ukrainos karinio ir politinio veikėjo, Ukrainos tautos respublikos armijos vado, pulkininko, Ukrainos karinės organizacijos vadovo E. Konovaleco (Evhen Konovalec) 122-osioms gimimo metinėms (1891-1938). Kasmet festivalis vyksta E. Konovaleco gimtajame kaime Zaškive (Žovkvos r., Lvovo sritis). Festivalio tikslas – ugdyti jaunimą patriotine dvasia.
E. Konovalecas buvo vienas iš aktyviausių Ukrainos nepriklausomybės šalininkų, visą gyvenimą pašventęs Ukrainos išlaisvinimui iš okupacijos. E. Konovalecas – Sičės Šaulių pulkininkas didelį autoritetą įgijo išsilaisvinimo kovų metu 1917–1920 metais. E. Konovalecas 1920 m. įsteigė Ukrainos karinę organizaciją (UKO) ir jai vadovavo. 1927 m. inicijavo, 1929 m. įsteigė ir vadovavo politinei Ukrainiečių tautinei organizacijai (UTO), kuri rūpinosi Ukrainos išsivadavimu. 1920 m. Lietuvos teritorijoje veikė UKO atstovybė. E. Konovalecas nuo 1929 m. turėjo Lietuvos pilietybę. Lietuva finansiškai rėmė 1929–1934 m. Kaune spausdinamus ukrainiečių tautininkų sąjūdžio oficialius leidinius. E. Konovalecas skleidė pasauliui informaciją apie ukrainiečių padėtį sovietų okupacijoje – badmetį Sovietų Ukrainoje 1932–1933 m. ir kitus grubius žmogaus teisių pažeidimus. 1938 m. gegužės 23 d. Roterdame įvykdytas teroristinis pasikėsinimas į E. Konovalecą. E. Konovaleco mirties diena Ukrainoje švenčiama kaip Didvyrių diena. 2012 m. ant Lietuvos šaulių sąjungos pastato Laisvės al. 34 atidengta E. Konovalecui skirta memorialinė lenta su bareljefu.

Leidinio „Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės” ir parodos „Vilijampolės šauliai 1928-1940″ pristatymas

2013-05-19

2013 m. gegužės 17 d. Ryšių istorijos muziejuje Kaune vyko leidinio „Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės” ir parodos „Vilijampolės šauliai 1928-1940″ pristatymas. Kaip šio leidinio ir parodos autorius pasakojau apie Vilijampolės raidą, pagrindinius įvykius, įdomius žmones ir būtinybę Vilijampolėje sukurti kultūros ir istorijos centrą, supažindinau su fotografijų ir dokumentų ekspozicija, kuri atsispindi LŠS 31 Vilijampolės šaulių būrio įkūrimo ir aktyvios veiklos istoriją. Leidinio ir parodos rėmėjas, Lietuvos teisininkų draugijos Kauno skyriaus pirmininkas, Kauno m. sav. administracijos direktoriaus pav. Vygaudas Molis prisiminė savo tėvą šaulį Stasį Molį (1900-1960) dalinosi mintimis apie šiandieninių teritorinių bendruomenių būklę ir ragino jaunąją kartą domėtis savąja miesto dalies istorija. Renginyje dalyvavo Dainavos seniūnas vilijampolietis Alvydas Malinauskas, kalbėjęs apie surinktą nuotraukų ekspoziciją „Nuotraukos iš Vilijampolės geto“. Mintimis apie Vilijampolės praeitį, dabartį ir perspektyvas dalinosi SĮ „Kauno planas“ direktorius G. Šinkūnas, Vilijampolės bendruomenės tarybos pirmininkas A. Karalavičius, Vilijampolės seniūnijos atstovė L. Petraškienė, LATA pirmininko pav. Juozas Janušaitis, LŠS muziejaus vadovas V. Zenkus, LŠS narys B. Šabūnas, Kauno m. Švietimo tarybos narys, istorijos mokytojas metodininkas Z. Tamakauskas, buv. Veršvų kaimo gyventoja, pilietinės bendruomenės centro „Dainava“ narė, 90 – metė E. Zutkuvienė. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos direktorė J. Gulbinienė pristatė mokyklos ir bendruomenės bendradarbiavimo pavyzdžius, o mokiniai – muzikinę programą. Šiemet vilijampoliečiai mini Vilijampolės šaulių būrio įkūrimo 85-metį, Vilijampolės seniūnijos ir bendruomenės centro įkūrimo 10-metį. Renginį organizavo Kauno miesto muziejus.

Kaune įsteigtas Antano Smetonos klubas

2013-05-08

2013 m. gegužės 7 d. Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Istorinėje Prezidentūroje Kaune mano iniciatyva įsteigtas Antano Smetonos klubas. Apie prezidento Antano Smetonos (1874 –1944) svarbą ir reikšmę šiuolaikiniame Lietuvos gyvenime kalbėjo klubo steigėjai prof. Alvydas Butkus (VDU), prof. Aleksandras Vitkus (LSMU), ats. plk. Zenonas Vegelevičius. Prezidento Antano Smetonos brolio Motiejaus vaikaitė Sigutė Smetonaitė-Petrauskienė sveikino iniciatyvą kurti Antano Smetonos klubą ir dalijosi mintimis apie galimybę pervežti prezidento palaikus iš JAV į Lietuvą. Kauno Antano Smetonos gimnazijos direktorė Violeta Balčiūnienė kalbėjo apie mokinių pilietinį – patriotinį ugdymą ir kvietė aplankyti prezidento Antano Smetonos mokyklos muziejų. Lietuvos šaulių sąjungos nariai Alvydas Semaška ir Dovydas Jokubauskis akcentavo šauliškų vertybių sąsajas su A. Smetonos visuomenine veikla. Audronė Vaitkutė ir Ramūnas Kazakevičius dalinosi mintimis apie A. Smetonos asmenybę ir apie jo valdymą sukurtus stereotipus. Padėkojęs susirinkimo dalyviams priminiau Kauno sąjūdžio iniciatyvas įamžinant prezidento Antano Smetonos atminimą ir pakviečiau pasirašyti Antano Smetonos klubo steigimo deklaraciją. Klubo steigėjai įsitikinę, kad prezidento Antano Smetonos idėjos ir vertybės yra svarbios lietuviams bei visiems Lietuvos gyventojams, išsikėlė tikslą jas viešinti bei propaguoti šiuolaikinėje Lietuvoje ir pasaulyje. Klubas sieks inicijuoti tinkamą prezidento Antano Smetonos atminimo įamžinimą ir jo palaikų grąžinimą į Lietuvą, rinks istorinę, etnografinę medžiagą apie Antaną Smetoną, skleis žinias apie Antano Smetonos kūrybinį palikimą, kartu su įvairiais mokslo profesionalais inicijuos ir organizuos viešas diskusijas, seminarus, konferencijas apie A. Smetonos gyvenimą ir kūrybą.

Prof. Augustino Voldemaro istoriniai skaitymai

2013-04-17

2013 m. balandžio 16 d. kartu su Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba inicijavau Lietuvos Ministro Pirmininko, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministro prof. Augustino Voldemaro 130-ųjų gimimo metinių minėjimą istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune. Pranešimus skaitė istorikai dr. Audronė Veilentienė, dr. Aušra Jurevičiūtė, Algirdas Markūnas. Aktorius Saulius Bagaliūnas skaitė ištraukas iš A. Voldemaro tekstų. Renginyje dalyvavo Kovo 11-osios akto signataras Leonas Milčius, Augustino Voldemaro giminės, kauniečiai, besidomintys istorija, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokyklos auklėtiniai, LSMU studentai.
Šiemet balandžio 16 d. sukanka 130 metų kai Juozo ir Agotos (Šimkutės) Voldemarų šeimoje, Vilniaus gubernijoje, Švenčionių apskrityje, Tverečiaus parapijoje, Dysnos kaime gimė Augustinas Voldemaras – vienas iš žymiausių tarpukario Lietuvos intelektualų, pirmasis nepriklausomos Lietuvos ministras pirmininkas, profesorius, poliglotas, vertėjas, publicistas, laikraščio redaktorius. Augustinas Voldemaras vadovavo I (1918) ir XIV (1926-1929) Ministrų kabinetams, buvo pirmasis užsienio reikalų ministras (dirbo šešiose Vyriausybėse) bei krašto apsaugos ministras (dirbo dvejose Vyriausybėse), III Seimo narys (1926), 1921-1924 Kauno savivaldybės tarybos narys, Permės ir Lietuvos universitetų profesorius. Mirė 1942 m. gruodžio 16 d. Maskvoje Butirkų kalėjime.

Kovo 11-osios pėsčiųjų žygis Kaune

2013-03-13

2013 m. kovo 9 d. pirmą kartą minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną bei Lietuvos Sąjūdžio 25-metį Kaune organizuotas Kovo 11-osios pėsčiųjų žygis. Žygį organizavome kartu su asociacija „Kovo 11-osios gatvės bendrija“, Kovo 11-osios akto signataru Leonu Milčiumi, Kauno Dainavos seniūnijos seniūnu Alvydu Malinausku bei žygio organizacinio komiteto pirmininku Tomu Juraičiu. Žygyje dalyvavo apie 600 žygeivių iš visos Lietuvos. 25 km. maršrutą pasirinko žygeiviai nuo 16 metų amžiaus. Jaunesni dalyvavo su tėvais ar lydinčiais asmenimis ir įveikė 11 km. atstumą. Žygis prasidėjo Kovo 11-osios gatvėje – Kauno Viktoro Kuprevičiaus vidurinėje mokykloje. Žygeiviai aplankė 23 žymias Kauno miesto vietas. Apžvalgos aikštelėje šalia obelisko „Perkūno žirgai” prie Žemaičių pl. žygeiviai buvo vaišinami kareiviška koše ir grožėjosi iš ten atsiveriančia Kauno miesto panorama. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje pėsčiųjų žygio dalyviai pasiekė finišą. Visiems dalyviams, sėkmingai įveikusiems numatytą maršrutą, Vytauto Didžiojo karo muziejuje įteikėme Kovo 11-osios žygio diplomus bei trečiojo laipsnio medalius „Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas“ su šio medalio liudijimais. Medalio „Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas“ steigėjas – Asociacija „Kovo 11-osios gatvės bendrija“.
Visi žygio dalyviai Vytauto Didžiojo karo muziejuje galėjo susipažinti su Vytauto kapelos ekspozicijos muziejiniais eksponatais.

Lietuvos vėliavos diena paminėta Gerojo Ganytojo bažnyčioje Kaune

2013-01-02

2013 m. sausio 1 d. Kaune, Gerojo Ganytojo Bažnyčioje, trečius metus iš eilės Dainavos seniūnija, Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba ir asociacija „Kovo 11-osios gatvės bendrija“ iškilmingai paminėjo Lietuvos vėliavos dieną. Parapijos klebonas J. Stankevičius aukojo Šv. Mišias ir pašventino parapijiečių atsineštas Lietuvos trispalves. Lietuvos vėliavos dienos proga sveikinau susirinkusius ir paskatinau didžiuotis mūsų trispalve. Sveikinimo žodį taip pat tarė Dainavos seniūnas A. Malinauskas ir Pilietinės bendruomenės centro „Dainava“ pirmininkė J. Kaminskienė. Politinis kalinys Vincas Baronas pasidalino mintimis apie Lietuvos trispalvės reikšmę sovietmečiu.
Lietuvos vėliavos dieną atminimo ženklai „Su Sąjūdžiu, už Lietuvą!“ buvo įteikti: Lietuvos sąjūdžio pirmininko pavaduotojui, LŠS Centro valdybos nariui dr. A. Skaisčiui I-ojo laipsnio, R. Kaminskui, A. Stepanenko ir L. Baronienei II-ojo laipsnio. Minėjimą dalyviai užbaigė Lietuvos himnu.
Renginyje dalyvavo Vilijampolės bendruomenės pirmininkas plk. lt. A. Karalavičius, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narė M. Bikuličienė, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos, asociacijos „Kovo 11-osios gatvės bendrija“ nariai, Lietuvos šaulių sąjungos nariai, Gerojo ganytojo bažnyčios parapijiečiai.

Vilijampolės Ješivos-žydų rabinų seminarijos 130 metų paminėjimas

2012-12-26

2012 m. gruodžio 19 d. dalyvavau renginyje, skirtame Vilijampolės (Slabados) Ješivos-žydų rabinų seminarijos įkūrimo 130-mečiui paminėti. Renginį organizavo Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba kartu su asociacija „Kovo 11-osios gatvės bendrija“. Vilijampolėje, pastate Panerių g. Nr.57, kuriame tarpukaryje buvo planuojama atidaryti Vilijampolės Ješivą (Kneses-Isroel), įvyko vieša diskusija apie buv. rabinų seminariją ir atidaryta kilnojama nuotraukų paroda iš Lietuvos žydų gyvenimo. Renginyje dalyvavo Kauno Dainavos seniūnas Alvydas Malinauskas, gidas Chaimas Bargmanas, Lietuvos žydų tarpukario istorijos tyrinėtojas Michailas Duškesas, kolekcionierius Valdas Sakalauskas, Kauno sąjūdžio atstovai, Vilijampolės gyventojai. Renginio metu pabrėžiau, kad Vilijampolės Ješivos-žydų rabinų seminarijos istorija yra Kauno ir Lietuvos kultūros paveldo istorija, kurią turime prisiminti, įvertinti ir jai atiduoti tinkamą pagarbą. A. Malinauskas, atidarydamas nuotraukų parodą, dalinosi mintimis apie eksponatus, kuriuos rado pas vilijampoliečius. Renginio dalyviai susipažino su leidiniu „Vilijampolės metraštis: faktai, įvykiai ir žmonės“, skirtu Vilijampolės įkūrimo 360-mečiui paminėti.
Vilijampolės Ješiva buvo įkurta 1882 metais ir veikė iki 1941 metų. 1929 m. joje mokėsi virš 300 seminaristų. Vilijampolės Ješiva XIX a. buvo laikoma pasaulio žydų tikybinio mokslo centru.

Lietuvos kariuomenės dienos paminėjimas Kauno Milikonių vidurinėje mokykloje

2012-11-19

2012-11-19 kaip Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas dalyvavau Lietuvos kariuomenės dienos šventiniame paminėjime Kauno Milikonių vidurinėje mokykloje. Sugiedojus Lietuvos himną, kartu su Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotoju, jaunųjų šaulių vadu ats. kpt. V. Žymančiumi, Dainavos seniūnijos seniūnu ir LŠS nariu A. Malinausku, Milikonių vidurinės mokyklos direktoriumi J. Rizgeliu, visus susirinkusius pasveikinau su Lietuvos kariuomenės diena.
LŠS Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vado pavaduotojas R. Nepas pristatė LŠS veiklą ir pakvietė mokinius įstoti į jaunųjų šaulių gretas. LŠS Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės 1-osios kovinės kuopos vado pavaduotojas D. Jokubauskis su kuopos nariais moksleiviams pristatė šaulių ginkluotės pavyzdžius.
Jaunųjų šaulių vadui – ats. kpt. V. Žymančiui ir LŠS nariui S. Obolevičiui įteikėme I-ojo ir II-ojo laipsnio atminimo ženklus „Su Sąjūdžiu už Lietuvą!“.
Kauno Milikonių mokyklos mokiniai pristatė savo šventinę programą, skirtą Lietuvos kariuomenės dienai paminėti.
1918 m lapkričio 23 d. LR Ministras Pirmininkas prof. Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. Nuo tada ši diena laikoma oficialia Lietuvos kariuomenės atkūrimo diena.

Ačiū rinkėjams

Širdingai ačiū visiems, balsavusiems už mane rinkimuose į LR Seimą 2012 m. spalio 14 d.
Vienmandatėje Šilainių rinkimų apygardoje gavau 700 balsų. Partijos „Jaunoji Lietuva“ sąraše gavau 1083 pirmumo balsus. Tikiu, kad šilainiškiai antrame rinkimų ture į LR Seimą pasirinks tinkamą kandidatą dirbantį Lietuvai ir dėl Lietuvos.

Kauno sąjūdiečiai pasveikino prof. Vytautą Landsbergį

2012-11-10

2012 m. spalio 26 d. po filmo „Kita svajonių komanda“ peržiūros Romuvos kino teatre, kaip Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas pasveikinau europarlamentarą, kultūros istoriką, aktyvų kovotoją už Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininką, pirmąjį atkurtos šalies vadovą profesorių Vytautą Landsbergį 80-ies metų proga ir kartu su sąjūdiečiais A. Malinausku ir J. Iskevičiene įteikiau jam I-ojo laipsnio atminimo ženklą „Su Sąjūdžiu už Lietuvą!“.
Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba atminimo ženklą „Su Sąjūdžiu už Lietuvą“ įsteigė 2011 m. Pirmo laipsnio ženklu apdovanojami Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui (nuo 1990 m. Lietuvos Sąjūdžiui) ir Lietuvai ypatingai nusipelnę asmenys, Lietuvos Sąjūdžio nariai, pasižymėję stiprinant Lietuvos Sąjūdžio organizacinę veiklą. Priekinėje ženklo pusėje vaizduojamas trikampis sąjūdžio ženklas, nuo kurio tęsiasi stilizuoti saulės spinduliai. Ženklo apskritimas apjuostas briauna. Kitoje pusėje užrašas: SU SĄJŪDŽIU – UŽ LIETUVĄ! I-ojo laipsnio ženklas padengtas geltonai (aukso spalva), II-ojo laipsnio – baltai (sidabro spalva), III-ojo laipsnio-rusvai (vario spalva). Ant I-ojo laipsnio kaspino kaladėlės-geltonos spalvos stilizuotas ąžuolo lapas. Ant III-ojo laipsnio kaspino kaladėlės įvairių spalvų juostelės su užrašu, žyminčiu akcijų, žygių ar kitos veiklos pavadinimus, kuriuos tvirtina pirmininkas. Ženklas tvirtinamas prie 32 m. pločio žalio kaspino su geltonos spalvos juostelėmis kaladėlės kraštuose.

Ankstesni įrašai »