A. VOLDEMARO GIMIMO METINĖMS PAŽYMĖTI (2009-04-16)

Augustinas Voldemaras – istorikas, žymus ir prieštaringai vertinamas tarpukario Lietuvos veikėjas, pirmosios vyriausybės vadovas ir užsienio reikalų ministras –gimė 1883 m. balandžio 16 d. Kaune pažymėtos jo gimimo metinės. 2009m. balandžio 16 d. dalyvavau Lietuvos Banko rūmuose surengtame minėjime – Kauno m. istorijos mokytojai skaitė pranešimus apie A. Voldemaro veiklą, surengta ekskursija į buvusį Augustino Voldemaro darbo kabinetą Lietuvos Banko rūmuose.

ARVYDO ANUŠAUSKO KNYGOS PRISTATYMAS (2009-04-15)

2009-04-15 Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune dalyvavau istoriko LR Seimo nario, nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko dr. Arvydo Anušausko knygos „KGB Lietuvoje. Slaptosios veiklos bruožai“ pristatyme. Knygoje apžvelgiama KGB veikla Lietuvoje, KGB veiklos metodai (agentūrinio įsiskverbimo, kompromitavimo, dezinformacijos, šantažo) ir šios struktūros įtaka visuomenės procesams 1940-1991 metais. Knygoje taip pat atskleidžiama sovietinių žvalgybos tarnybų veikla iki 1940 m.

MOKINIŲ PIEŠINIŲ KONKURSAS MUZIEJUJE (2009-04-14)

2009-04-14 Kauno miesto muziejuje dalyvavau apdovanojant Kauno m. mokinių piešinių konkurso „Piešiu tautišką giesmę“ ir „Ką man mena vėliava trispalvė“ parodos, skirtos Lietuvos vardo tūkstantmečio jubiliejui, nugalėtojus. Juos pasveikino Kauno m. mero pavaduotojas A. Kurlavičius, Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas A. Bagdonas, muziejaus direktorė I. Petraitienė. Visiems dalyviams perdaviau LR Seimo nario, Lietuvos Sąjūdžio pirmininko R. Kupčinsko sveikinimus. Su Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininko pavaduotoju Z. Tamakausku mokiniams ir jų mokytojams įteikiau padėkos raštus bei knygas.

SU ŠV.VELYKOM (2009-04-12)

Pavasario džiaugsmingą rytą pasitinkame Šv. Velykas ir kartu su visu krikščionišku pasauliu švenčiame Kristaus prisikėlimo šventę. Sutikdami gamtos prisikėlimą, linkėkime vieni kitiems kilnių idealų, kad galėtume džiaugtis prasmingais darbais.Linksmų Šventų Velykų !

TRADICIJOS DIDĮJĮ ŠEŠTADIENĮ (2009-04-11)

Laukdami Šv. Velykų, Didįjį šeštadienį marginame margučius. Lietuvoje margučiai buvo gyvybės, gėrio, derlingumo, gamtos pabudimo simboliai. Paprotys dažyti kiaušinius žinomas dar nuo pagonybės laikų. Mūsų protėviai kiaušinius margindavo skutinėdami peiliuku arba naudodami vašką. Skutinėjimas buvo laikomas vyrų darbu, vašku margindavo moterys ir vaikai. Tradiciškai kiaušiniai Lietuvoje buvo dažomi natūraliais dažais– ąžuolo žievės nuoviru, beržų lapais, svogūnų lukštais, raugintais burokėliais, samanomis, ir kitais augalais.

Didįjį šeštadienį Bažnyčios šventoriuje šventinama ugnis, o Bažnyčioje – vanduo.

Seniau parnešti į namus ugnį ir vandenį buvo jaunimo pareiga, uždegę nuo šventoriaus laužo beržo pintį nešdavosi namo ir įžiebdavo savo namų židinio ugnį. Skolintis Velykų ugnies buvo nepriimta, nes tokia ugnimi užkūręs židinį, gali namus sudeginti. Iš Bažnyčios parneštu šventintu vandeniu būdavo pašlakstomi visi namiškiai, sodyba, gyvuliai, taip pat jis pilamas į šulinį, kad vanduo visada būtų švarus ir sveikas.

Didžiojo šeštadienio naktį gavėnia baigiasi, suskamba Bažnyčios varpai, Gloria ir džiaugsmingos giesmės skelbia Kristaus prisikėlimą – šviesos pergalę prieš tamsą, gyvybės prieš mirtį.

MOKINIŲ MOKOMŲJŲ BENDROVIŲ MUGĖ SAVIVALDYBĖJE (2009-04-9)

2009-04-09 lankiausi Kauno m. savivaldybėje vykusioje Kauno mokinių mokomųjų bendrovių mugėje, kurioje mokiniai pristatė savo darbus – išleistas knygeles „Rūšiuokime šiukšles", pagamintus atšvaitus, rankų darbo gamybos muilą, supakuotus ekologiškus maisto produktus, nuotraukas su Lietuvos žymių vietovių vaizdais. Mokiniai kalbėjo apie savo mokomosios bendrovės ateities planus ir pasiekimus. Mokinių mugėję įsigijau iš drobės pasiūtą maišelį.

Kaune veikia 17 mokomųjų bendrovių, kuriose ugdomas mokinių verslumas. Mokinių bendrovėms vadovauja ekonomikos mokytojai

MOTERS GROŽIS IR TRAPUMAS (2009-04-02)

2009-04-02 muzikos klube Papa Jazz dalyvavau labdaringame renginyje „Moters grožis ir trapumas“. Jame Kauno apskrities moterų krizių centras pristatė savo veiklą, dainavo Kauno muzikinio teatro solistė A. Mikelionytė, Klaipėdos pilies teatras parodė monospektaklį „Aš tavęs laukiu, mielasis“.

SUSITIKIMAS SU MINISTRU PIRMININKU (2009-04-02)

2009-04-02 Kauno m. savivaldybėje kartu su Tarybos TS-LKD frakcijos nariais dalyvavau susitikime su Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi. Buvo išsakytos aktualiausios miesto problemos, siūloma keisti Valstybės tarnybos įstatymą, aptartas biurokratijos ir valdymo išlaidų mažinimas, Kaune vykdomų statybų ir rekonstrukcijos darbų finansavimas bei būtinybė priimti sprendimą koreguoti šilumos kainas bent kas ketvirtį.

LIETUVOS HIMNAS KOVO 11-OSIOS VIDURINĖJE MOKYKLOJE (2009-03-30)

2009-03-30 Kauno Kovo 11-osios vidurinėje mokykloje prieš pamokas kartu su mokyklos mokiniais atlikau Lietuvos himną. Susitikęs su mokiniais kalbėjau apie Tautiškos giesmės reikšmę ir siūliau himną mokykloje giedoti pradedant kiekvieną mokslo savaitę. Himnas šioje mokykloje giedamas svarbių valstybinių švenčių metu. Su mokyklos direktoriumi aptarėme problemą dėl mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, atvežimo į mokyklą. Kovo 11-osios vidurinėje mokykloje kartu lankėsi Kauno m. savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vyr. specialistė I. Vitkauskienė.

PASAULIO LAIKO ŽEMĖLAPIS (2009-03-28)

Internetinis puslapis http://24timezones.com verslo žmonėms ir keliautojams siūlo pasaulio regionų „laiko žemėlapius“ (angl. World Time Map). Jie padeda lengvai bei greitai sužinoti kelinta valanda yra Jūsų pasirinktame bet kuriame pasaulio mieste – Europoje, Australijoje, JAV ar Kanadoje. Naudokitės žiniomis apie dabartinį laiką visame pasaulyje.

MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ CENTRO (MUZIEJAUS) STEIGIMO GALIMYBĖS (2009-03-25)

2009-03-25 Kauno m. savivaldybėje įvyko pirmas darbo grupės „Mokslo ir technologijų centro (muziejaus) įsteigimo galimybėms išnagrinėti“ posėdis. Kaip šios darbo grupės vadovas pristačiau darbo grupės tikslus ir uždavinius. Kultūros ir švietimo departamento direktorius E. Balasevičius supažindino su analogiškų muziejų Vakarų pasaulyje pavyzdžiais, Kauno m. savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėjas S. Kromalcas pristatė Vokietijos Technikos muziejų Berlyne. Posėdyje dalyvavo VšĮ „Technopolis“ atstovas V.Grinis, VDU atstovė doc. dr. A. Balčytienė, Lietuvos aviacijos muziejaus direktorius R. Jankauskas.

ALEKSOTO SENIŪNIJOS PROBLEMOS (2009-03-23)

2009-03-23 lankiausi Kauno m. Aleksoto seniūnijoje. Kartu su seniūnijos seniūne L. Navickiene ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Z. Abramavičiumi važinėjome po seniūnijos teritoriją, apžiūrėjome, kad aktuali ir neišspręsta problema yra lietaus nuotekų kanalizacijos sistema, duobėtos, neasfaltuotos gatvės, dalis apleistų namų, gyventojų šiukšlinamos viešos erdvės. Lankėmės Fredos aerodrome, prie fortifikacijos objektų ir šalia jų esančiose teritorijose.

LIETUVOS HIMNAS KAUNO JULIJANAVOS VIDURINĖJE MOKYKLOJE (2009-03-23)

2009-03-23 lankiausi Kauno Julijanavos vidurinėje mokykloje ir kartu su pradinių klasių mokiniais mokslo savaitę pradėjau Lietuvos himno giedojimu. Mokyklai įteikiau knygą „Lietuvos himnas“.

Knygos sudarytojai – Gintautas Česnys, Birutė Kulnytė, Romas Treideris – padeda suprasti Tautiškos giesmės kontekstą, tyrinėja Lietuvos himno istoriją, jo vietą ir reikšmę tautiniam atgimimui bei patriotinei pilietinei savimonei.

SIŪLYMAI DĖL TURIZMO VYSTYMO KAUNE (2009-03-23)

Apsilankęs turizmo parodoje „ITB 2009“ Berlyne 2009 m. kovo 10-15 d. ir susipažinęs su Vokietijos sostinės turizmo infrastruktūra 2009-03-23 raštu kreipiausi į Kauno m. savivaldybės merą A. Kupčinską su siūlymais – sukurti Kauno turizmo prekinį ženklą, pristatyti Kauną Vokietijos turizmo rinkai, teikti informacinius leidinius apie Kauną Baltijos šalių turizmo informacijos centrui ir LR ambasadai Vokietijoje, atsižvelgti į Vokietijos turistų susidomėjimą ir vystyti vandens kelią Kaunas – Nida; Kauno miesto parkuose, aikštėse bei prie paminklų įrengti informacinius stendus, kuriuose būtų aprašyti (lietuvių ir anglų kalbomis) svarbūs istoriniai Lietuvos, Kauno ir pasaulio įvykiai, vykę Kaune. Istorines vietas, kuriose būtų įrengti informaciniai stendai, galėtų nustatyti kultūros paveldo specialistai, istorikai bei turizmo ekspertai.

DĖL SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DARBUOTOJŲ DARBO VERTINIMO IR DĖL VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO TOBULINIMO (2009-03-23)

2009-03-23 raštu kreipiausi į Kauno m. savivaldybės Administracijos direktorių V. Gudėną su paklausimais dėl savivaldybės administracijos darbuotojų darbo vertinimo ir dėl viešojo administravimo tobulinimo. Prašiau informuoti, kokios yra pagrindinės kryptys ir problemos vertinant Savivaldybės administracijos darbuotojų darbo kokybę, kaip principingai ji yra vertinama ir kontroliuojama; kokie buvo atlikti valdymo auditai Kauno m. savivaldybėje nuo 2007 m. balandžio mėn., kokie šių auditų rezultatai ir kokios pagrindinės kryptys yra išskiriamos viešojo administravimo tobulinime Kauno m. savivaldybės administracijoje.

TARPTAUTINĖ TURIZMO MUGĖ „ITB 2009“ (2009-03-20)

2009 m. kovo 10 – 15 dienomis kartu su savivaldybės atstovais lankiausi Berlyne (Vokietija) Tarptautinėje turizmo mugėje „ITB 2009“, kur atstovavome Kauno miestą. Parodoje dalyvavo turizmo profesionalai iš viso pasaulio. Lietuvos stende be Kauno miesto savivaldybės buvo atstovai iš Valstybinio turizmo departamento, Vilniaus miesto savivaldybės, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos viešbučių, Lietuvos turizmo informacijos centro Berlyne bei kelionių agentūrų atstovai. Kovo 11 d. dalyvavome spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatytos Lietuvos turizmo galimybės ir naujausi pasiūlymai. Vokiečiai ypač domėjosi Lietuvos tūkstantmečio, Vilniaus – Europos kultūros sostinės renginiais, Kauno turizmo plėtros galimybėmis, siūlomais naujais turistiniais maršrutais ir aktyviuoju turizmu. Su Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotoju Juozu Ragucku aptariau Kauno miesto reprezentacijos galimybes Lietuvos turizmo leidiniuose. Kelionės metu aplankiau Technikos muziejų Berlyne, susipažinau su jo ekspozicija, nes informacija apie šį muziejų man yra svarbi svarstant apie panašaus muziejaus steigimo galimybes mūsų mieste.

BULGARIJOS PREZIDENTO OFICIALUS SUTIKIMAS KAUNE (2009-03-17)

2009-03-17 Kauno rotušėje dalyvavau oficialioje Bulgarijos Prezidento Georgijaus Parvanovo sutikimo ceremonijoje. Sutikimo metu istorikė R. Varsackytė pristatė Kauno istoriją, Bulgarijos Respublikos Prezidentas pasirašė miesto svečių knygoje.

Bulgarijos Respublikos Prezidentas ir jo vadovaujama delegacija į Lietuvą su valstybiniu trijų dienų vizitu atvyko kovo 16 d.

KOVO 11- OJI LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO DIENA (2009-03-9)

Prieš 19 metų paskelbtas 1990 m. kovo 11 d. aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo atvėrė mums kelią į demokratines vertybes ir laisves. Šiandieną gyvename globaliame pasaulyje ir kuriame modernias perspektyvas. Te mūsų darbai, mūsų siekiai remiasi aktyviu dalyvavimu, ryžtingumu ir teisingumu kuriant Lietuvą. Sutelkime savo pastangas vieningai siekti atviros pilietinės visuomenės, kurioje piliečiai pasitiki savo valstybe ir praturtina ją savo darbais.

KOVO 11-OSIOS MINĖJIMAS NEMUNO VIDURINĖJE MOKYKLOJE (2009-03-9)

2009-03-09 Kauno „Nemuno“ vidurinėje mokykloje kartu su Kauno miesto mero pavaduotoju A.Kurlavičiumi, Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėju A. Bagdonu dalyvavau Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime. Kartu su mokyklos bendruomene salėje stebėjome teatralizuotą vaidinimą „Ir šviesa, ir tiesa“ apie V. Kudirkos gyvenimą

BENDRADARBIAVIMAS SU VESTFOLDO APSKRITIMI (2009-03-9)

2009-03-09 Kauno rotušėje dalyvavau iškilmingoje bendradarbiavimo tarp Vestfoldo apskrities tarybos, Kauno apskrities viršininko administracijos ir Kauno miesto savivaldybės 2009-2010 metams pasirašymo ceremonijoje. Kauno miestas ir Vestfoldo apskritis bendradarbiaus kultūros, švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos srityse, taip pat tose srityse, kuriose bus galima vykdyti bendrus projektus, siekiant gauti finansinę paramą iš Europos ekonominės erdvės. Norvegijos delegacijai vadovavo Vestfoldo miesto meras Per-Eivind Johansen.

DĖL VIEŠOJO TRANSPORTO PLĖTROS STRATEGIJOS KAUNO MIESTE (2009-03-9)

2009-03-09 raštu kreipiausi į Kauno miesto merą A. Kupčinską prašydamas informuoti, ar Kauno m. savivaldybėje yra parengta viešojo transporto plėtros strategija – ilgalaikė programa ir vystymas ir kokios numatytos priemonės jai įgyvendinti. Prašiau informuoti kokie numatyti veiksmai, susiję su viešojo transporto maršrutų optimizavimu Kauno mieste siekiant, kad miesto autobusai, troleibusai ir maršrutiniai taksi tuo pačiu maršrutu nevažiuotų tuo pačiu laiku, kas ir kaip vykdo maršrutinių taksi laiko ir jų maršrutų kontrolę.

LIETUVOS HIMNAS J. URBŠIO VIDURINĖJE MOKYKLOJE (2009-03-9)

2009-03-09 kartu su Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėju A. Bagdonu lankiausi Kauno Juozo Urbšio vidurinėje mokykloje, klausėmės prieš pamokas mokinių atliekamo Lietuvos himno, su mokiniais diskutavome apie Tautišką giesmę. Susitikę su mokyklos direktoriumi aptarėme Lietuvos himno atlikimo tvarką ir jo svarbą. Mokyklai padovanojau knygą "Lietuvos himnas".

DĖL TARPUKARIO LIETUVOS GENERALINIO ŠTABO II SKYRIAUS KARININKŲ ATMINIMO ĮAMŽINIMO (2009-03-02)

2009-03-02 kartu su Kauno m. savivaldybės mero pavaduotoju S. Buškevičiumi raštu kreipėmės į Kauno m. savivaldybės Merą A. Kupčinską su prašymu minint Lietuvos vardo tūkstantmetį bei laikinosios sostinės 90-metį įamžinti tarpukario Lietuvos generalinio štabo II skyriaus karininkų (plk. Kosto Dulksnio, plk. ltn. Juozo Matusaičio, plk. ltn. Petro Kirlio) atminimą memorialine lenta ant pastato sienos (pagal 1940 m. Lietuvos telefonų abonentų sąrašo knygą adresas – Gedimino g. 34, Kaunas), kur buvo įsikūrusi minėto skyriaus būstinė.

DĖL KAUNO MIESTO PLĖTROS PROBLEMŲ (2009-03-02)

2009-03-02 siekdamas išsiaiškinti ir išspręsti opias ir aktualias Kauno miesto plėtros problemas, raštu kreipiausi į Kauno m. savivaldybės Administracijos direktorių V. Gudėną ir prašiau informuoti, ar yra koks nors Kauno m. savivaldybės struktūrinis padalinys ar įgaliotas asmuo, kuris vykdytų ir stebėtų Kauno miesto bendrąjį planą, kokie yra paruošti ar ruošiami (Kauno m. savivaldybės) projektai ES struktūriniams fondams, kurie būtų susiję su teritorijų planavimu ir kokias Kauno miesto plėtros problemas mato Kauno m. savivaldybės urbanistai. Siekiant darnios Kauno miesto plėtros prašiau pateikti Kauno m. savivaldybės urbanistų siūlymus, susijusius su darnaus miesto vystymosi priežiūra ir stebėsena.

DĖL ALEKSOTO SENIŪNIJOS GYVENTOJŲ SOCIALINIŲ PROBLEMŲ (2009-03-02)

2009-03-02 siekdamas išsiaiškinti ir padėti spręsti Aleksoto seniūnijos gyventojų socialines problemas, raštu kreipiausi į Kauno m. savivaldybės Administracijos direktorių V. Gudėną ir prašiau informuoti kiek Aleksoto seniūnijoje yra vaikų, augančių nedarniose šeimose, ar Aleksoto seniūnijoje yra vaikų dienos centras, ar yra įsteigtos kokios nors Savivaldybei pavaldžios stacionarios arba nestacionarios socialinių paslaugų įstaigos. Taip pat prašiau informuoti kokias viešojo saugumo problemas mato Aleksoto seniūnijos atstovai ir pateikti Aleksoto seniūnijos seniūno siūlymus, susijusius su socialinių problemų sprendimais bei stebėsena.

LIETUVOS HIMNAS KAUNO JONO BASANAVIČIAUS VIDURINĖJE MOKYKLOJE (2009-03-02)

2009-03-02 lankiausi Kauno Jono Basanavičiaus vidurinėje mokykloje ir kartu su mokiniais pradėjau mokslo savaitę Lietuvos valstybės himno giedojimu. Ši mokyklos tradicija papildo kitų Kauno miesto mokyklų tradicijas pradėti mokslo savaitę Tautiška giesme. Su mokiniais diskutavome apie Tautiškos giesmės reikšmę. Susipažinau su šios mokyklos ugdymosi aplinka bei iškylančiomis problemomis. Mokyklai įteikiau knygą "Lietuvos himnas".

TARPTAUTINĖ PARODA „VIVATTUR 2009“ (2009-03-02)

2009-03-01 lankiausi Lietuvos parodų centre „Litexpo“ tarptautinėje turizmo, sporto ir laisvalaikio parodoje „VIVATTUR 2009“, susipažinau su siūlomomis kelionėmis į užsienį bei lankytinomis vietomis visuose Lietuvos regionuose – miestų, rajonų savivaldybės pristatė kaimo turizmo sodybas, turistinius maršrutus po Lietuvos, miestus, miestelius, naujus žygius dviračiais, iškylas baidarėmis, paslaugas kurortuose ir sanatorijose.

SAKRALINIAI TIBETO ŠOKIAI (2009-02-28)

2009-02-28 Kauno M. Žilinsko dailės galerijoje stebėjau Tibeto vienuolių sakralinius šokius –

Dakinių šokį (išminties nešėjų, kurių giesmės skatina gilią įžvalgą), Juodosios skrybėlės šokį (ritualą, kurio tikslas pašalinti kliūtis, skausmingas emocijas bei klaidingą požiūrį, gimdančius skausmą), Kapinių valdovų šokį (du vienuoliai, apsirėdę skeletais perteikia bebaimiškumą tų, kurie peržengė ego ribas), Elnio šokį (vyrišką globos dievybę, kurios judesiai griaunamąsias jėgas priverčia tarnauti sielos raidai). Tibeto vienuoliai taip pat pademonstravo disputus, kurie vykdavo Tibete, dabar vyksta Indijos vienuolynuose. Jų metu vienuoliai demonstruoja per dieną įgytas žinias ir išmintį. Tokiuose disputuose dalyvavo ir Jo Šventenybė XIV Dalai Lama kai gyveno Tibete.

Visą galerijos foje sieną puošė Potalos – buvusios Tibeto vyriausybės būstinės ir oficialios Tibeto dvasinio ir pasaulietinio valdovo Dalai Lamos rezidencijos Lasoje medžiaginis atvaizdas.

DĖL ALEKSOTO SENIŪNIJOS GYVENTOJŲ PROBLEMŲ (2009-02-25)

2009-02-25 siekdamas išsiaiškinti ir išspręsti opias Aleksoto seniūnijos gyventojų problemas raštu kreipiausi į Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktorių V. Gudėną. Prašiau informuoti apie aktualiausias Aleksoto seniūnijos problemas, susijusias su gatvių, parkų ir kitų viešųjų erdvių priežiūra – kiek Aleksoto seniūnijoje yra gatvių ar kitų viešųjų erdvių, kur būtų pažeista paviršinių vandens nuotekų (griovių) sistema, gatvių, kurios nėra asfaltuotos, nėra apšviestos, kiek yra dviračių bei pėsčiųjų takų, kokios viešosios erdvės Aleksoto seniūnijoje yra apželdinamos. Taip pat prašiau informuoti kiek kartų Aleksoto seniūnijos atstovai kreipėsi į Kauno m. savivaldybes administraciją dėl šių problemų. Siekiant darnios miesto (Aleksoto seniūnijos) plėtros prašiau pateikti Aleksoto seniūnijos seniūno siūlymus, susijusius su gatvių, parkų ir kitų viešųjų erdvių priežiūra ir stebėsena.

POSĖDIS DĖL KAUNO TVIRTOVĖS OBJEKTŲ (2009-02-24)

2009-02-24 Kauno m. savivaldybės didžiojoje salėje dalyvavau darbo grupės „Kauno tvirtovės objektų pritaikymas visuomenės poreikiams programai parengti“ posėdyje. Jame buvo pristatyti tarptautinės konferencijos „Baltic Fort Route“, kurioje dalyvavau, rezultatai, projekto partnerių patirtis ir projekto strategija panaudojant fortus. Projekto „Baltic Fort Route“ prioritetai yra gamtos, kultūros objektų išsaugojimas bei tarpusavio ryšių stiprinimas. Posėdyje aptartas Kauno tvirtovės fortų pritaikymas visuomenės poreikiams bei išminavimo darbai VI ir I fortuose, kurie prasidės kovo mėnesį.

TIBETO KULTŪROS DIENOS KAUNE (2009-02-24)

2009-02-24 Kauno miesto savivaldybės mažojoje salėje dalyvavau susitikime su aštuoniais Tibeto vienuoliais iš Indijos Lhodak Gaden (Dhonnyiling) vienuolyno. Susitikime dalyvavo miesto meras A. Kupčinskas, mero pavaduotojas S.Buškevičius, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Z. Abramavičius, Tibeto kultūros labdaros ir paramos fondo direktorius G. Dručkus. Susitikimo metu buvo prisimintas jo šventenybės Tibeto dvasinio vadovo XIV Dalai Lamos vizitas Kaune.

12 val. dalyvavau Tibeto vienuolių Avalokitešvaros Smėlio Mandalos parodos atidaryme M. Žilinsko dailės galerijoje. Smėlio Mandalos kūrimas prasidėjo tradicinėmis Tibeto vienuolių religinėmis giesmėmis. Baigus kurti Mandalą, ji bus sunaikinta. Vienuoliai apie 15 metų mokosi kurti Smėlio Mandatas ir jos kūrime reikalingas mantras. Sanskrito kalba Mandala reiškia ratą arba vienybę.Tibeto dienos Kaune truks savaitę.

LIETUVOS HIMNAS KAUNO „ĄŽUOLO“ VIDURINĖJE MOKYKLOJE (2009-02-23)

2009-02-23 Kauno „Ąžuolo“ katalikiškoje vidurinėje mokykloje su mokiniais pradėjau mokslo savaitę Lietuvos valstybės himno giedojimu. Su mokiniais diskutavome apie šią mokyklos tradiciją ir Tautiškos giesmės reikšmę. Susipažinau su šia katalikiška mokykla, jos tradicijomis ir problemomis.

DĖL DAINAVOS SENIŪNIJOS GYVENTOJŲ PROBLEMŲ (2009-02-23)

2009-02-23 siekdamas išsiaiškinti ir išspręsti opias Dainavos seniūnijos gyventojų problemas raštu kreipiausi į Kauno m. savivaldybės administracijos direktorių V. Gudėną ir prašiau informuoti apie aktualiausias šios seniūnijos problemas viešojo transporto, socialinio būsto, apšvietimo, komunalinių paslaugų, viešojo saugumo bei kitose srityse. Siekiant darnios miesto (seniūnijos) plėtros prašiau pateikti Dainavos seniūnijos seniūno siūlymus, susijusius su seniūnijos (miesto) plėtra, turizmu ir investicijomis Kauno mieste.

LIETUVOS VALSTYBĖS ISTORINĖ VĖLIAVA MOKYKLOSE (2009-02-23)

2009-02-23 raštu kreipiausi į Kauno m. savivaldybės administracijos direktorių V. Gudėną siūlydamas minint Lietuvos vardo tūkstantmetį,Laikinosios sostinės 90-metį Kauno miesto mokykloms padovanoti Lietuvos valstybės istorinę vėliavą, kad moksleiviai ją žinotų, pažintų ir ja didžiuotųsi. Mokyklose būtų tikslinga organizuoti bent vieną pamoką apie Lietuvos istorinės vėliavos kilmę, funkcijas ir sampratą.

KAUNO M. SAVIVALDYBĖS PRIVATIZAVIMO FONDO KLAUSIMAI (2009-02-22)

2009-02-21 Kauno m. savivaldybėje dalyvavau darbo grupės „Sprendimams dėl Kauno miesto savivaldybės privatizavimo fondo 2009 metų sąmatos vykdymo priimti“ posėdyje. Jo metu aptarti klausimai dėl išvažiuojamojo posėdžio metu apžiūrėtų objektų apžiūros rezultatų ir dėl informacijos apie privatizavimo objektus, kuriems turi būti priskirti žemės sklypai ir parengti žemės sklypų suformavimo dokumentai, pateikimo.

POSĖDIS DĖL S. DARIAUS IR S. GIRĖNO AERODROMO (2009-02-20)

2009-02-20 dalyvavau Kauno m. savivaldybėje vykusiame darbo grupės dėl S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo plėtros ir vystymo galimybių tyrimo posėdyje. Jame buvo svarstytos aerodromo plėtros galimybės. Aerodromo direktorius E. Raubickas pristatė aerodromo perspektyvas.

AB „KAUNO ENERGIJA“ MUZIEJINIAI EKSPONATAI (2009-02-19)

2009-02-19 kartu su Kauno miesto savivaldybės Tarybos nariu Jonu Koryzna lankiausi AB „Kauno energija“, susitikau su bendrovės generaliniu direktoriumi Rimantu Baku. Kartu apžiūrėjome buvusio Energetikos muziejaus saugyklą ir dalį jo eksponatų, aptarėme galimą muziejaus ekspozicijos atvėrimą moksleiviams, studentams ir visuomenei.

Energetikos muziejus Kaune, įkurtas 1973 m., tuo metu buvo didžiausias Lietuvoje. Muziejaus fonduose buvo virš 9200 eksponatų apie Lietuvos energetikos raidą. Kauno šilumos tinkluose esančio muziejaus veikla buvo sustabdyta 2003 m.

DĖL NEŠALIŠKO AUGUSTINO VOLDEMARO VEIKLOS ĮVERTINIMO (2009-02-18)

2009-02-18 kreipiausi raštu į Kauno m. merą A. Kupčinską siūlydamas minint Lietuvos vardo tūkstantmetį bei laikinosios sostinės 90-metį kartu su visų sričių ekspertais inicijuoti viešas (nešališkas) diskusijas apie pirmojo Lietuvos Vyriausybės ministro pirmininko, pirmojo užsienio reikalų ministro prof. Augustino Voldemaro (1883–1942) visuomeninę, politinę ir mokslinę veiklą.

Pirmoji Augustino Voldemaro vyriausybė buvo patvirtinta 1918 m. Lietuvos Valstybės Tarybos. A. Voldemaras kartu ėjo ir užsienio reikalų ministro pareigas. Augustinas Voldemaras savo intelektiniais duomenimis ryškiai išsiskyrė to meto Lietuvos politikoje. Jis buvo ir neeilinių gabumų žmogus –aukso medaliu baigęs Peterburgo gimnaziją, aukso medaliu įvertinas už Peterburgo universitete apgintą disertaciją, Peterburgo universiteto docentas, Permės universiteto ekstraordinarinis profesorius, Lietuvos universiteto profesorius, laisvai kalbėjo prancūzų, vokiečių, anglų, rusų, švedų, italų, lenkų kalbomis, mokėjo senąsias lotynų, graikų ir hebrajų kalbas, galėjo skaityti ir kitomis Europos kalbomis. A. Voldemaras ne tik aktyviai gynė Lietuvos teisę būti nepriklausoma itin sudėtingu valstybės kūrimosi laikotarpiu (1918–1920), bet ir paliko prieštaringą istorinį pėdsaką.

DĖL KAUNO GYVENTOJŲ APKLAUSOS (2009-02-18)

2009-02-18 kreipiausi raštu į Kauno m. merą A. Kupčinską siūlydamas svarstyti galimybę organizuoti reprezentacinę Kauno miesto gyventojų apklausą dėl Kauno m. 2009 m. biudžeto ir paskolų ėmimo sprendimų. Apklausa galėtų nustatyti, kokioms reikmėms gyventojai teikia pirmenybę atskirose miesto seniūnijose ir į tai atsižvelgti svarstant finansinių išteklių paskirstymą.

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENA (2009-02-16)

2009 m. vasario 16 d. dalyvavau Šv. Mišiose Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Po šv. Mišių kartu su Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus nariais, Kauno miesto meru A. Kupčinsku, studentais ėjau į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį, kur vyko Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirtas minėjimas ir Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija. Po minėjimo Kauno sąjūdžio nariai, LR Seimo narys A. Dumčius, kiti svečiai rinkomės į Kauno skyriaus būstinę, aptarėme Vasario 16- osios reikšmę dabartinėje visuomenėje, politines aktualijas bei būsimus LR Prezidento rinkimus. Visi dalyviai pasirašėme „Lietuvos aido“, išspausdinusio Lietuvos nepriklausomybės aktą 1918 m., kopijos kitoje pusėje, taip simboliškai pritardami drąsiam ir lemtingam Lietuvai žingsniui. Su miesto savivaldybės Tarybos nariais dalyvavau iškilmingame Vasario 16-osios minėjime Kauno rotušėje.

1918 M. VASARIO 16-OJI – LIKIMINIS MŪSŲ TAUTOS ĮVYKIS (2009-02-15)

Kiekvienos valstybės istorijoje yra datos, žyminčios jos likiminius įvykius – valstybingumo sukūrimą ar praradimą. Lietuvos Valstybės atkūrimas, paskelbtas 1918 m. vasario 16-ąją, parodė vienos iš seniausių Europos tautų drąsą, gebėjimus ir išmintį. Laisvė bei orumas buvo mūsų senolių amžinosios vertybės.

Šiandien būdami nepriklausomos Lietuvos piliečiai, kurkime, saugokime pilietinę visuomenę ir pasitikėkime savo valstybe. Sudabartinę istorinę atmintį ir puoselėdami tautinę tapatybę visada sakykime: „Būk sveika, būk laisva, Lietuva!“

TADŽIKISTANO PREZIDENTO VIZITAS KAUNE (2009-02-13)

2009-02-13 Kauno Rotušėje dalyvavau oficialiame Tadžikistano Respublikos Prezidento Emomalio Rachmono (Emomali Rahmon) priėmime. Su oficialiu vizitu Tadžikistano prezidentas Lietuvoje vieši pirmą kartą. Emomalį Rachmoną priėmė laikinai mero pareigas einantis pavaduotojas A. Kurlavičius.

HIMNAS KAUNO „NEMUNO“ VIDURINĖJE MOKYKLOJE (2009-02-12)

2009-02-09 kartu su Kauno „Nemuno“ vidurinės mokyklos mokiniais giedojau Lietuvos himną. Tai ne pirmoji mokykla Kaune pradedanti mokslo savaitę Lietuvos himnu. Su mokiniais diskutavome apie himno reikšmę, jo prasmę. Mokiniai išsakė įvairias nuomones apie Tautišką giesmę. Mokyklos direktorė supažindino su mokykla, jos veikla ir problemomis.

BALTIC FORT ROUTE PROJEKTAS LENKIJOJE (2009-02-05)

2009 m. vasario 2-4 dienomis Lenkijoje, Koščine (lenk. Kostrzyn nad Odrą, vok. Küstrin), dalyvavau Baltijos jūros regiono programos INTERREG IIIB projekto „Baltijos tvirtovių kultūros ir turizmo maršrutas - Baltic Fort Route“ partnerių pasitarime. Pasitarimo metu buvo tariamasi dėl projekto pratęsimo ir finansavimo paraiškos rengimo, aparta projekto vystymo strategija, būsimųjų darbų programa ir uždaviniai projekto partneriams. Kartu su Kauno atstovais lenkėmės pas miesto burmistrą, aplankėme senąjį karaliaus bastioną, kuriame planuojama įkurti Europos fortifikacijos muziejų.

Šiame projekte bendradarbiauja 14 tvirtovių Lenkijoje, Vokietijoje, Lietuvoje (Kaune), Rusijoje (Kaliningrade) ir 5 mokslo įstaigos, tarp kurių Vytauto didžiojo universitetas bei Kauno technologijos universitetas. Projekto ir daugiašalio bendradarbiavimo pagrindu kuriamas istorinis maršrutas, jungiantis Europos tvirtoves ir gynybos paminklus.

PILIEČIŲ SUEIGA KAUNE (2009-02-01)

2009 m. sausio 31 d. Kauno m. savivaldybės salėje dalyvavau kauniečių ir nevyriausybinių organizacijų sueigoje. Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos vardu kalbėjau apie korupcijos apraiškas visuomenėje, kad galimų oligarchinės įtakos požymių yra ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio Europoje ir apie galimas įstatymų spragas, kurios atsirado ne dabar, o ankščiau. Lietuvos visuomeninių organizacijų atstovai diskutavo apie ekonominę padėtį, valstybės valdymo politiką.Visuomenininkų sueigoje dalyvavo teisininkas, buvęs Seimo narys Kęstutis Čilinskas, kuris kalbėjo apie teisines priemones kovojant prieš LEO LT. Renginyje trumpai pasisakė Lietuvos Sąjūdžio pirmininko pavaduotojas Andrius Tučkus. Dalis šio renginio dalyvių įkūrė Jungtinį demokratijos judėjimą.

DĖL ŽINYBINIO TRANSPORTO (TECHNIKOS) MUZIEJAUS STEIGIMO (2009-01-29)

2009 m. sausio 29 d. raštu kreipiausi į UAB „Kauno autobusai“ Valdybos pirmininką A. Stanislovaitį siūlydamas šioje bendrovėje įsteigti žinybinį transporto (technikos) muziejų. AB "Kauno autobusai" turi ir saugo istorinius Kauno m. autobusus ir šio muziejaus įkūrimas gali būti siejamas su autobusų parko 75–ųjų įkūrimo metinių minėjimu.

JUBILIEJINIS RENGINYS VINCO KUDIRKOS VIDURINĖJE MOKYKLOJE (2009-01-28)

2009 m. sausio 28 d. dalyvavau Kauno Vinco Kudirkos vidurinėje mokykloje vykusiame minėjime, kuris buvo skirtas Vinco Kudirkos gimimo 150–osioms ir Tautiškos giesmės sukūrimo 110–osioms metinėms. Pasveikinau mokyklos bendruomenę minint šias jubiliejines datas, prisimenant V. Kudirką kaip prozininką, poetą, publicistą, vieną iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų, kurio vardas lietuviams siejasi su lietuvių tautiniu atgimimu, o gyvenimas – su pasišventimu tautos labui. Mokyklai įteikiau knygą „Lietuvos istorija. Sąjūdis: nuo „Persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios“. Stebėjome teatralizuotą vaidinimą "Ir šviesa, ir tiesa" apie V. Kudirkos gyvenimą. Apžiurėjome ekslibrisų, literatūros bei piešinių parodas.

TS-LKD TARYBOS POSĖDIS VILNIUJE (2009-01-24)

2009 m. sausio 24 d. dalyvavau TS-LKD tarybos posėdyje Vilniuje. Posėdžio metu premjeras A. Kubilius kalbėjo apie Lietuvos finansų stabilizavimo planą, LR Vyriausybės klaidas, vasario 3 dieną smulkiųjų verslininkų organizacijų ketinamą rengti mitingą, įstatymų pataisas remti smulkiems verslininkams , Lito stabilumą ir atsakė į klausimus kaip LR Seime sekasi bendrauti su koalicijos partneriais – Tautos prisikėlimo partija. Posėdyje buvo priimtas TS-LKD Sąžiningos politikos paktas.

DIALOGAS SU MITINGO DALYVIAIS KAUNE (2009-01-22)

2009 m. sausio 22 d. Kauno miesto savivaldybėje vyko Tarybos posėdis, o prie miesto savivaldybės - gyventojų mitingas. Kauno m. savivaldybė buvo atitverta nuo mitinguotojų ir apsupta policijos bei specialiųjų tarnybų pajėgų, buvo uždarytas kelias L.Sapiegos gatve, Laisvės alėjoje budėjo policijos pareigūnai. Mitinguotojai nebuvo prileidžiami arčiau nei 65 metrai prie savivaldybės pastato. Išėjęs į minią, už užkardų susitikau su protesto akcijos dalyviais, išklausiau jiems rūpimas problemas, diskutavau su susirinkusiais, palikau jiems savo kontaktinius duomenis.

APSILANKYMAS „ROMUVOJE“ (2009-01-22)

2009 m. sausio 19 d. kartus su Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio architekte R. Gudienė, vyr. specialistu L. Tarbūnu, architektu L. Tuleikiu bei labdaros ir paramos fondo „Kauno plėtros forumas“ direktoriumi D. Geniu lankiausi „Romuvos“ pastate. Jį aprodė įmonės „Romuva“ direktorius R. Stankūnas. Šiuo metu įmonė „Romuva“ išnuomavusi pastatą bendrovei „Rosh“. Nors sutartyje numatyta, kad patalpas nuomojanti bendrovė turi tinkamai prižiūrėti patalpas, rodyti kino filmus, pastatas šiuo metu nešildomas, trupa jo sienos, kaupiasi drėgmė, kino filmai nerodomi. Komisijos nariams nebuvo parodyta kino filmams rodyti skirta aparatūra.

Kauno kino teatras „Romuva“ yra įrašytas į kultūros vertybių registrą, jis pradėjo veiklą tarpukaryje, 1940 metais, dalinai buvo rekonstruotas 1970 m.., savo veiklą sustabdė 2007 m.

MOKSLO CENTRAI IR MUZIEJAI (2009-01-21)

Mokslo centrai, skirti vaikams, jaunimui ir suaugusiems sulaukia milijonų lankytojų visame pasaulyje. Tokie muziejai kaip „Nemo“ Amsterdame (www.e-nemo.nl), „Atomium“ Briuselyje (www.atomium.be), Heureka“ Suomijoje (www.heureka.fi) kelia susidomėjimą mokslu, nes juose esantys interaktyvūs eksponatai leidžia pažinti save ir pasaulį net patiems mažiausiems lankytojams. Jie skatina aktyvų mokymąsi per pažinimą, bandymus ir patyrimą, o ne pasyvų žinių kaupimą. Eksponatus gali ne tik matyti, bet ir išbandyti kaip veikia technologijos, dėsniai ir žmogaus kūnas. Pavyzdžiui „Nemo“ mokslo centre yra paroda paaugliams apie galvą, širdį ir hormonus, kurioje jie suranda paaiškinimą, faktus ir skaičius apie tipiškus paaugliškus reiškinius bei apie tai, kaip jų kūnai geba keistis. Muziejaus laboratorijoje galima atlikti bandymus ir sužinoti ar kivi vaisius turi savyje DNR, ar obuolio sultyse yra daugiau vitamino C negu apelsinų sultyse. Hiustono mokslo muziejuje (www.hmns.org.) Kūno pasaulio parodoje galima pamatyti žmogaus kūną, sužinoti kaip jis „veikia“, kaip gali būti paveiktas ligos ar gyvenimo būdo. Muziejai skatina žmones mokytis ir pažinti supantį pasaulį.

LIETUVOS HIMNAS MOKYKLOJE (2009-01-19)

2009 m. sausio 19 d. dalyvavau Kauno Simono Daukanto vidurinėje mokykloje pradinių klasių mokiniams mokslo savaitę pradedant Lietuvos himno giedojimu. Kartu su mokyklos vadovais apžiūrėjau mokymo klases, aptarėme problemas dėl mokyklos sporto salės.

KNYGOS „PUBLICISTIKA“ PRISTATYMAS (2009-01-18)

2009 m. sausio 18 d. Kauno karininkų ramovėje dalyvavau autorės Audronės Vaitkutės knygos „Publicistika“ pristatyme. A. Vaitkutę sveikino Kauno m. meras A. Kupčinskas, susirinkę giminės, tarp kurių Algimantas Čekuolis, Birutiečių atstovės, klasiokai ir bendradarbiai. „Publicistika“ yra penktoji A. Vaitkutės knyga, jos straipsnių rinkinys.

Prieš knygos pristatymą visi susirinkusieji dalyvavome ekskursijoje po Kauno karininkų ramovę- Mažąją salę su senosios ramovės sietynais, kunigaikščių Kęstučio, Mindaugo, Vytauto Didžiojo, Algirdo, Vytenio ir Gedimino portretais, Didžiąją salę su atviromis galerijomis-ložėmis, žiemos sodą, Prezidento kambarį su išsaugotais autentiškais baldais ir Vytauto seklyčią, kurios architektūra imituoja Lietuvos kunigaikščių laikų gotiką, jos sienos dekoruotos pano apie Vytauto Didžiojo žygius.

Karininkų ramovės veiklos pradžia laikoma 1919 m. liepos 23 d., kai buvo įsteigtas Kauno įgulos karių klubas.

LATA KONFERENCIJA VILNIUJE (2009-01-18)

2009 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo Spaudos konferencijų salėje dalyvavau konferencijoje „Dėl visuomenės informavimo NATO klausimais“, kurią organizavo Atlanto sutarties Lietuvos bendrija (LATA) kartu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu. Konferencijos dalyvius sveikino Krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė, Užsienio reikalų ministras V. Ušackas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas, Lietuvos šaulių sąjungos vadas J. Širvinskas, generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokyklos viršininkas plk. ltn. A. Kucharevas.

Konferencijoje buvo aptarta dabartinė situaciją, tolimesni planai šviečiant visuomenę NATO klausimais, pasirengimas Lietuvos narystės NATO penktųjų metinių ir Aljanso įsisteigimo 60-mečio renginiams. Konferencijos metu LATA pirmininku išrinktas Š. Ratkus, aš LATA pirmininko pavaduotoju, o G. Skaistė – LATA valdybos pirmininke.

DĖL KINO TEATRO „ROMUVA“ (2009-01-15)

2009 m. sausio 15 d. atsižvelgdamas į tai, kad VšĮ „Visos mūzos" direktorė Ilona Jurkonytė ir LPF „Kauno plėtros forumas" direktorius Dainius Genys kreipėsi į Kauno miesto merą A. Kupčinską dėl kino teatro „Romuva" likimo ir prie kreipimosi buvo pridėti 104 pritariančių kino teatro išsaugojimui kultūros reikmėms asmenų parašai, raštu kreipiausi į Kauno m. savivaldybės administracijos direktorių V. Gudėną prašydamas skubiai atlikti UAB „Romuvos“ finansinį ir veiklos įvertinimą.

SUSITIKIMAS SU MINISTRU PIRMININKU (2009-01-13)

2009 m. sausio 13 d. Vilniuje dalyvavau Lietuvos sąjūdžio atstovų susitikime su LR ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi. Lietuvos Sąjūdžio tarybos nariai domėjosi, ar naujoji Vyriausybė neketina mažinti gyventojų pensijų, diskutavo apie „Mažeikių naftą“ ir išsakė abejonių dėl Tautos prisikėlimo partijos. A Kubilius atsakė į klausimus dėl LR Seimo narių atlyginimų didinimo ir dėl būsimo mitingo Vilniuje.

LAISVĖS GYNĖJŲ DIENA (2009-01-13)

Sausio 13-osios išvakarėse buvau Vilniuje prie LR Seimo rūmų uždegtų atminimo laužų. Kartu su Kauno Sąjūdžio nariais pagerbiau už Lietuvos laisvę 1991-ųjų sausį žuvusiųjų atminimą. Po to aplankiau politinių karikatūrų parodą Lietuvos sąjūdžio būstinėje.

SUSITIKIMAI ŠILAINIŲ SENIŪNIJOS MOKYKLOSE (2009-01-12)

2009 m. sausio 12 d. dalyvavau pradinių klasių mokiniams atliekant Lietuvos himną Juozo Grušo vidurinėje mokykloje. Kartu su mokiniais diskutavome apie himno reikšmę, susipažinau su mokyklos biblioteka ir meno galerija.

Taip pat lankiausi Kauno Jono Basanavičiaus ir Šilainių vidurinėse mokyklose. Susitikimuose su šių mokyklų direktoriais kalbėjome apie aktualias mokyklų problemas, tokias kaip mokyklų vidaus apšvietimas ir jų teritorijų aptvėrimas mokinių saugumui užtikrinti.

KAUNO SĄJŪDŽIO NARIŲ SUSIRINKIMAS (2009-01-06)

2009 m. sausio 5 d. Kauno būstinėje įvyko Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus narių susirinkimas. Jo metu apžvelgiau 2008 metais nuveiktus darbus, įgyvendintas Kauno sąjūdžio iniciatyvas. Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas Z. Tamakauskas pristatė Kauno sąjūdžio bendradarbiavimo su mokyklomis rezultatus ir numatomus planus 2009 m. Buvęs LR Seimo narys, advokatas, JAV lietuvių ir Lietuvos politinis, visuomenės veikėjas Romanas Sedlickas dalijosi mintimis apie dabartinę Lietuvos politinę situaciją ir įvykius pasaulyje. Susirinkimo metu visi nariai diskutavo apie Lietuvos politinius įvykius ir būtinus pokyčius visuomenėje. Po susirinkimo nariai ir svečiai paminėjo Trijų Karalių šventę, kuria tradiciškai pasibaigia kalėdinis laikotarpis.

DĖL ENERGETIKOS MUZIEJAUS (2009-01-05)

2009 m. sausio 5 d. raštu kreipiausi į Kauno m. savivaldybės Administracijos direktorių dėl Energetikos muziejaus eksponatų. Energetikos muziejus Kaune veikė 1973-2003 m. Šio muziejaus fonduose buvo sukaupta per 9200 eksponatų apie Lietuvos energetikos istorinę raidą. Administracijos direktoriaus prašiau išsiaiškinti, kur šiuo metu yra Energetikos muziejaus eksponatai, ar jie inventorizuoti, kur jie eksponuojami ir kaip saugomi, kokia dalis eksponatų iš Kauno buvo išvežta į Lietuvos Energetikos muziejų Vilniuje ir koks šių eksponatų perdavimo teisinis pagrindas.

MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ CENTRAS-MUZIEJUS (2009-01-05)

2009 m. sausio 5 d. raštu kreipiausi į Kauno miesto savivaldybės merą A. Kupčinską siūlydamas Kaune įsteigti Mokslo ir technologijų centrą-muziejų. Šis muziejus savo nuolatinėmis ir laikinosiomis ekspozicijomis galėtų padėti įvairioms socialinėms grupėms suprasti dabartinius ryšius tarp mokslo, technologijų bei mūsų postmodernios visuomenės, dalyvautų kartu su universitetais, mokyklomis rengiant švietimo, vaikų užimtumo programas, konferencijas ir paskaitas, imtųsi iniciatyvos su kitais muziejais ir organizacijomis plėtojant šią veiklą. Naujas Mokslo ir technologijų centras-muziejus turėtų pritraukti į Lietuvą atvykstančius turistus. Dėl šio centro-muziejaus pavadinimo būtų galima paskelbti konkursą, panašiai kaip buvo su NEMO mokslo centru Olandijoje. Pagrindinis naujai pastatytas muziejaus pastatas galėtų tapti modernios futuristinės architektūros pavyzdžiu Kauno mieste. Tiek savo architektūra, tiek savo unikaliu turiniu muziejus galėtų atitikti pasaulinį lygmenį ir šio muziejaus įkūrimo pradžia galėtų būti skirta Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui. Muziejaus eksponatų šaltinis galėtų būti jau sukauptos ir saugomos mokslo ir technologijų istorinės vertybės. 1973-2002 m. Kaune veikė Energetikos muziejus, kurio fonduose sukaupta daug vertingų energetikos įrenginių ir prietaisų. Ryšių istorijos muziejus taip pat yra sukaupęs daug eksponatų apie Lietuvos ir kitų pasaulio šalių ryšių raidą. Šie fondai galėtų tapti būsimo muziejaus pradžia. Eksponatus muziejui taip pat galėtų pateikti Savivaldybei pavaldžios įmonės ir įstaigos. Muziejų galima būtų steigti keliais etapais. Kol būtų pastatytas pagrindinis pastatas muziejus galėtų veikti laikinai kituose miesto pastatuose. Prie muziejaus galėtų veikti parduotuvės, kurios prekiautų viskuo, kas susiję su mokslu ir technologijomis – pradedant nuo knygų ir žaidimų iki galvosūkių, eksperimentinių aparatų ir pan., restoranai, kurie pritrauktų ne tik Kauno miesto gyventojus, bet ir svečius. Manau, kad būtų tikslinga atlikti galimybių studiją dėl Mokslo ir technologijų centro-muziejaus steigimo Kaune ir galbūt įkurti viešąją įstaigą šio muziejaus steigimui įgyvendinti.

2009 M. PRADŽIA EUROPOS KULTŪROS SOSTINĖJE (2009-01-01)

2008 m. gruodžio 31 d. Vilniuje, Katedros aikštėje kartu su Lietuvos Sąjūdžio, LATA nariais ir rėmėjais stebėjome Gerto Hofo specialiai Vilniuj kaip Europos kultūros sostinei sukurtą garso, šviesų ir muzikos spektaklį. Po renginio Lietuvos Sąjūdžio būstinėje sugiedojome Lietuvos himną.

Spektakliui buvo sunaudota apie 6 tūkstančius specialiai pagamintų pirotechnikos užtaisų. Vilniaus Senamiestyje ir jo prieigose buvo uždarytas eismas, įrengta 12 pėsčiųjų praėjimo kontrolės punktų, renginių vietose patruliavo per 250 pareigūnų. Į Vilnių atvyko per 30 žurnalistų iš 12 valstybių. Spėjama, kad renginį stebėjo virš 50 tūkst. žmonių.

SUSITIKIMAS SU POLITINIAIS KALINIAIS IR TREMTINIAIS KAIŠIADORYSE (2008-12-29)

2008 m. gruodžio 29 d. Kaišiadoryse susitikau su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Kaišiadorių skyriaus nariais. Susitikimo metu dalijomės mintimis apie skyriaus veiklą 2008 m., diskutavome apie Lietuvos politinį gyvenimą.

TS-LKD Kauno m. skyrių susirinkimai (2008-12-28)

2008 m. gruodžio 28 d. dalyvavau Tėvynės Sąjungos Kauno m. Šančių – Panemunės ir Centro skyrių susirinkimuose, kurių metu susijungė Tėvynės sąjungos ir Lietuvos krikščionių demokratų Šančių – Panemunės skyriaus bei Tėvynės sąjungos ir Lietuvos krikščionių demokratų Centro skyriaus nariai. Susirinkimo metu pasveikinau TS-LKD Šančių – Panemunės skyriaus narius su Šv. Kalėdomis ir palinkėjau aktyviai dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime.

SVEIKINIMAS (2008-12-24)

Pagal senus lietuvių papročius Šventas Kūčių vakaras, laukiant Bernelių mišių, krosnyje deginant šventinę ugnį, būdavo susitaikymo, atleidimo ir laukimo metas.

Švęsdami Šv. Kalėdas dalinkimės supratimu, pasitikėjimu, džiaugsmu ir ramybe - tais turtais, kurių nesunaikina laikas. Šv. Kalėdų džiaugsmas te aplanko Jus ir Jūsų šeimas, įprasmina mūsų mintis ir naujus darbus. Visiems linkiu gerų Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų Metų.

APIE „IKARUS“ AUTOBUSUS (2008-12-22)

2008 m. gruodžio 19 d. dalyvavau atsisveikinimo su senais geltonais autobusais „Ikarus“ šventėje Kauno rotušės aikštėje. Trys senieji „Ikarus“ autobusai apvažiavo garbės ratą Rotušės aikštėje, ant jų buvo užrašai – „Dirbau 25 metus, pavargau, išeinu poilsio“, „Išeinu“, „Sudie, mielas mieste“. Vieną iš autobusų bendrovė „Kauno autobusai" pasilieka kaip istorinį eksponatą, kiti du skirti metalo laužui.

„Ikarus" autobusai 1953 m. buvo pradėti gaminti Vengrijoje, Kaune jie pradėjo vežioti keleivius 1958 m. Apie 1960-uosius Kaune buvo 18 trejų durų „Ikarus 66“ autobusų, kurie vežiojo keleivius 1-uoju maršrutu „Rotušė- Panemunė“. „Ikarus 180“ su lanksčiai prijungta priekaba į Kauną atkeliavo 1973 m. 1992 m. Kauno miesto viešojo transporto maršrutus aptarnavo tik „Ikarus“ tipo autobusai (išskyrus keletą „Laz“markės autobusų). Šiuo metu UAB „Kauno autobusai“ yra 16 „Ikarus“ markės autobusų, kurių vidutinis amžius 21 metai. Keleivius Kaune šiuo metu vežioja vienas „Ikarus 260“ ir trys „Ikarus 260“ autobusai.

ETNOGRAFINEI FOTOGRAFIJAI SKIRTO LEIDINIO PRISTATYMAS (2008-12-16)

2008 m. gruodžio 16 d. Kauno Įgulos karininkų ramovėje dalyvavau knygos „Lietuvos karininko fotoalbumas 2. Aukštaitijos ir Žemaitijos kaimas XX amžiaus 3-4 dešimtmetyje“ pristatyme. Knygos pagrindas - Lietuvos kariuomenės kapitono, fotografo mėgėjo Juozo Zaborskio fotografuotos ir jo surinktos nuotraukos. Knygą sudarė V. Almonaitis ir J. Almonaitienė. Ji skirta kovų už Lietuvos nepriklausomybę dalyvio S. Zaborskio (1900-1958) atminimui. Renginyje dalyvavo folkloro ansamblis „Gilė“.

KAUNO TVIRTOVĖS OBJEKTŲ PRITAIKYMAS VISUOMENĖS POREIKIAMS (2008-12-16)

Kauno tvirtovė buvo statoma XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Joje buvo įkurti 9 fortai. Šiuo metu Kauno fortai yra kultūros paveldo objektai, kai kurie fortai yra įtraukti į turistinius maršrutus, tačiau tam nėra nepritaikyti. 2008 m. Kauno m. savivaldybėje buvo sudaryta darbo grupė parengti programą dėl Kauno tvirtovės objektų pritaikymo visuomenės poreikiams. Šios darbo grupės veikloje dalyvauju kaip grupės vadovo pavaduotojas. 2008-12-15 vyko pirmasis šios darbo grupės posėdis, kuriame susipažinome su Kauno tvirtovės statinių būkle, aptarėme aktualiausias Kauno tvirtovės objektų teisinius klausimus.

DĖL STATISTINIO LEIDINIO APIE KAUNĄ (2008-12-15)

2008 m. gruodžio 15 d. remdamasis Talino miesto savivaldybės pavyzdžiu raštu kreipiausi į Kauno miesto merą su pasiūlymu inicijuoti Statistinės metų knygos apie Kauno miestą išleidimą. Knygoje galėtų būti statistiniai duomenys ne tik iš Statistikos departamento prie LR Vyriausybės, LR ministerijų, bet ir iš Kauno m. savivaldybės departamentų ir skyrių. Minėta knyga būtų naudinga ir reikalinga miesto gyventojams, svečiams, verslininkams, mokslininkams, politikams bei valstybės tarnautojams. Šie duomenys galėtų būti skelbiami Savivaldybės tinklalapyje www.kaunas.lt. Merui pateikiau knygą „Tallin arvudes 2007: Statistical yearbook of Tallinn 2007“.

IBM PROGNOZĖS (2008-12-14)

IBM (International Business Machines Corporation) paskelbė penkias inovacijas, kurios per penkis metus pakeis mūsų kasdienį gyvenimą, įpročius, darbą ir laisvalaikį. Tai energiją taupančios technologijos; genetikos žinių taikymas medicinoje, kurios leis išvengti daugelio ligų, kurti efektyvius vaistus kiekvienam individualiai; interneto valdymas balsu; skaitmeniniai apsipirkimo asistentai; ilgalaikė atmintis, kuri pakeis užmaršumą, kaupdama informaciją apie žmogui aktualius dalykus.

Šaltinis: http://www-03.ibm.com/press/us/en/pressrelease/26170.wss

SUSITIKIMAS KAUNO PETRAŠIŪNŲ VIDURINĖJE MOKYKLOJE (2008-12-9)

2008 m. gruodžio 9 d. dalyvavau Tarptautinės Antikorupcijos dienos minėjime Kauno Petrašiūnų vidurinėje mokykloje. Mokyklos moksleiviai skaitė ištraukas iš rašinių antikorupcine tema ir rodė teatralizuotus epizodus apie korupcines situacijas. Mokyklos bendruomenei įteikiau knygą "Lietuvos himnas".

SUSITIKIMAS VšĮ KAUNO DAINAVOS POLIKLINIKOJE (2008-12-9)

2008 m. gruodžio 9 d. kaip Kauno m. savivaldybės Tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkas susitikau su VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos sveikatos profesionalais. Minint Tarptautinę Antikorupcijos dieną kalbėjau apie antikorupcines iniciatyvas Savivaldybėje, diskutavome apie korupcijos reiškinį mūsų visuomenėje. VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos direktorius, med. dr. G. Andziukevičius supažindino su moderniomis gydymo įstaigos technologijomis, teikiamomis paslaugomis bei elektronine registracija.

Daugiau informacijos apie polikliniką rasite – www.dainavospoliklinika.lt

LIETUVA TARPTAUTINĖJE ŽINIASKLAIDOJE (2008-12-8)

„East West Global Index 200“ kiekvieną metų ketvirtį reitinguoja 200 šalių pagal tai, kaip dažnai ir kokiame kontekste jos yra minimos tarptautinėje žiniasklaidoje. Naujausias valstybių žinomumo tyrimas parodė, kad Lietuva šiame reitinge pakilo iš 68 į 54 vietą (Latvija užima 139 vietą, Estija –137). Iš 47 Europos valstybių Lietuva užima 23 vietą (Latvija –37, Estija – 41 vietą).

Pirmame pasaulio šalių penketuke yra Singapūras, Honkongas, Graikija, Australija, Malaizija.

Pirmame Europos šalių penketuke yra Graikija, Italija, Didžioji Britanija, Olandija, Prancūzija.

Tyrimo rezultatai – http://eastwestcoms.com/global.htm

SUSITIKIMAS KAUNO „PAPARČIO“ PRADINĖJE MOKYKLOJE (2008-12-8)

2008 m. gruodžio 8 d. kaip Kauno m. savivaldybės Tarybos narys, Antikorupcijos komisijos pirmininkas lankiausi Kauno „Paparčio“ pradinėje mokykloje. Susitikime su mokytojais ir trečiųjų klasių moksleiviais kalbėjau apie korupciją ir jos žalą visuomenei. Mokyklos direktorė L. Keršienė mane supažindino su mokyklos vykdoma veikla, turimais ištekliais ir kūrybiniais sprendimais ugdant mokinius. Mokyklai įteikiau dokumentinį filmą „Tarpuamžių Kaunas“.

SUSITIKIMAS A. STULGINSKIO VIDURINĖJE MOKYKLOJE (2008-12-04)

2008 m. gruodžio 4 d. susitikau su Kauno Aleksandro Stulginskio vidurinės mokyklos mokytojais ir moksleiviais. Susitikime tema „Politikų įtraukimas priimant politinius sprendimus atskirų grupių ar asmenų interesų tenkinimui“ kalbėjau apie korupcijos kaip socialinio, ekonominio ir politinio reiškinio bruožus bei jos žalą visuomenei. Moksleivius supažindinau su valstybės ir Kauno m. savivaldybės vykdoma antikorupcine politika, Antikorupcinės komisijos programos nuostatomis, akcentavau Savivaldybėje vykstančių procesų skaidrumo ir viešumo užtikrinimą bei atsakiau į klausimus apie korupcijos prevenciją. Su mokiniais diskutavome apie korupcinius reiškinius mūsų visuomenėje. Mokyklos bendruomenei įteikiau Peter Eigan knygą „Korupcijos tinklas“.

Susitikimas buvo organizuotas vykdant Kauno Aleksandro Stulginskio vidurinėje mokykloje 2008-2009 m. mokslo metų antikorupcinę švietimo programą ir minint Tarptautinę korupcijos dieną. Tarptautinė Antikorupcijos diena pasaulyje minima gruodžio 9 d.

JUBILIEJINIS MINĖJIMAS „RESPUBLIKA CAUNENSIS“ (2008-12-03)

2008 m. gruodžio 2 d. dalyvavau Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejaus minėjime „Respublika Caunensis“ Kauno valstybinėje filharmonijoje. Kartu su buvusiais ir dabartiniais Kauno miesto savivaldybės Tarybos nariais, merais, teisėtvarkos, teisėsaugos, verslo ir pramonės atstovais buvau pagerbtas Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejaus atminimo medaliu. Šventiniame minėjime dalyvavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, LR Seimo nariai K. Starkevičius, R. Kupčinskas, A. Dumčius ir kiti.

Kauno arkivyskupas metropolitas S.Tamkevičius, Kauno miesto savivaldybės meras A. Kupčinskas, Kauno apygardos teismo pirmininkas A. Milinis, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas M. Randomanskas ir Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos pirmininkas A.Jankauskas pasirašė iškilmingos sueigos dalyvių deklaraciją apie Kauno miesto savivaldos siekius tarnauti miestiečiams.

KONCERTAS KAUNO FILHARMONIJOJE (2008-11-30)

2008 m. lapkričio 29 d. Kauno filharmonijoje kartu su kitais TS-LKD nariais ir remėjais klausiausi pianistės A. Eitmanavičiūtės, doc. S. Martinaitytės ir jos studentų atliekamų kūrinių. Šį koncertą kaip padėką už tvirtą poziciją rinkimų metu savo draugams organizavo LR Seimo narys Kazimieras Starkevičius.

SEMINARAS „E-VALDŽIA IR SKAITMENINĖ VIETOS DARBOTVARKĖ“ (2008-11-28)

2008 m. lapkričio mėnesį kaip Kauno m. savivaldybės tarybos Miesto plėtros, investicijų ir turizmo komiteto narys dalyvavau seminare apie e-valdžią ir skaitmeninę vietos darbotvarkę, kurią organizavo Talino plėtros ir mokymo centras, Jungtinių Tautų mokymo ir tyrimo institutas bei Talino miesto administracija. Seminare dalyvavo savivaldos atstovai iš Latvijos, Estijos, Gruzijos, Ukrainos ir Moldavijos.

Rezultatyvaus seminaro metu ir susipažinus su Talino miesto pasiekimais E-valdžios srityje, manoma, kad būtų galima panaudoti gautas žinias ir įgyvendinti kelis projektus Kauno mieste.

Talino miesto savivaldybės taryba naudoja elektroninę dokumentų valdymo sistemą, kuri yra panaši į Kauno miesto savivaldybės tarybos naudojamą „KONTORA" sistemą, tačiau estų naudojama sistema yra labai plati ir visa (kiek leidžia įstatymai) viešai prieinama gyventojams. Jie gali matyti viską, kas yra susiję su konkrečiu tarybos sprendimo projektu. Pradedant susirašinėjimais ir baigiant komitetų siūlymais ir prezentacijomis, kurios naudojamos pristatant projektą tarybos balsavimui. Gyventojai gali matyti, kurioje stadijoje yra rengiamas sprendimas, kuris valdininkas dirba su šia medžiaga, jie gali užduoti klausimus ir gauti atsakymus.

Panašius principus galėtume įgyvendinti ir Kauno mieste. Tai būtų geras įrankis siekiant didesnio savivaldybės tarybos darbo skaidrumo, turėtų antikorupcinį poveikį, taip pat naudojantis tokia sistema būtų taupomi pinigai, kurie yra išleidžiami popieriui. Norint realizuot tokią sistemą Kaune, pirmiausia reiktų keisti Tarybos veiklos reglamentą, kuriame reiktų apsibrėžti kokia informacija bus skelbiama internete, taip pat reiktų jame numatyti, kad visa informacija tarybos nariams bus pateikiama elektroniniu būdu. Panašią sistemą būtų galima naudoti ir administracijos direktoriaus darbe. Šių projektų įgyvendinimui lėšų būtų prašoma iš ES paramos E-demokratijai.

Talino miesto centre ir senamiestyje parkavimas yra mokamas, kaip ir pas mus. Gyventojai už parkavimą gali mokėti grynais, kortele bei mobiliu telefonu siųsdami SMS žinutes, kaip ir Kaune. Tačiau yra keli skirtumai. Pirmiausia, kontrolieriai nerenka pinigų ir neišduoda kvitelių, jie tik tikrina ar užmokėta už parkavimą. Antrasis skirtumas - žmogus mokėdamas už parkavimą gali mokėti tiksliai už tiek, kiek jis prastovėjo pastatęs automobilį. Dar vienas skirtumas yra toks, kad pirmos 15 min. išsiuntus sms yra nemokamos. Kontrolieriai tikrindami ar yra sumokėta už parkavimą naudojasi mobiliais telefonais, siunčia užklausas į sistemą ir gauna atsakymus į mobilųjį telefoną. Jie taip pat turi nešiojamus aparatus, kurie „bluetooth" technologijos pagalba sujungti su kontrolierių mobiliais telefonais. Jeigu tikrintojas gauna atsakymą iš serverio, jog konkretaus automobilio savininkas už parkavimą nesumokėjo, jis turi galimybę mobilaus telefono pagalba suformuoti baudos kvitą, informuoti sistemą, kad toks kvitas sukurtas, o nešiojamo aparato pagalba išspausdinti baudos kvitą, kurį palieką vairuotojui matomoje vietoje. Sistema vairuotoją informuoja apie jam paskirtą baudą. Įdiegus tokį sistemos patobulinimą, Kauno mieste būtų galima optimizuoti pinigų surinkimą už parkavimą, padaryti visą šį procesą skaidrų ir efektyvų.

Dar vienas efektyvus būdas taupyti savivaldybės lėšas - E-parašo naudojimas savivaldybės administracijos ir tarybos sekretoriato darbe. Visi dokumentų derinimai galėtų vykti ne popieriuje, bet „KONTORA" sistemoje juos pasirašant darbuotojo E-parašu. E-parašo naudojimas savivaldybės darbe galėtų sutaupyti nemažai pinigų, kurie yra išleidžiami popieriams, spausdintuvų kasetėms ir t.t.

Kauno mieste jau baigiamas diegti e-bilietas, o Taline jis jau veikia. Buvo iškelta idėja, kad Kauno ir Talino miestai galėtų bendradarbiauti ir suteikti galimybę gyventojams naudotis bendromis paslaugomis (parkavimu, viešojo transporto bilietais, bilietais į muziejus, bilietais į rengininius vykstančius mieste, o pastačius Kauno areną ir bilietais į renginius vykstančius joje). Siūloma išnagrinėti galimą bendradarbiavimą e-bilieto srityje tarp Kauno ir Talino miestų.

Dar vienas pasiūlymas yra susijęs su miesto skaitmenine televizija. Talino mieste ruošiamasi įgyvendinti interaktyvios miesto televizijos projektą, kuris suteiks galimybę gyventojams gauti e-paslaugas televizoriaus ekrane. Be visų siūlomų komercinių sprendimų (tikslinių reklamų ir pan.) bus teikiama tikslinė informacija miestiečiams (seniūnijos informacija, viešojo transporto maršrutai, tvarkaraščiai, eismo sąlygos mieste ir kt., taip pat vykdomos apklausos miestui svarbiais klausimais). Kauno miestas galėtų vesti derybas su AB TEO LT, kad būtų galimybė pateikti informaciją skaitmeninės televizijos „Gala" Kauno miesto ar apskrities vartotojams. Šio projekto įgyvendinimui galima būtų prašyti ES paramos E-demokratijos įgyvendinimui.

VIEŠNAGĖ UAB „KAUNO AUTOBUSAI“ (2008-11-23)

2008 m. lapkričio 21 d. dalyvavau UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų profesinės sąjungos ataskaitinėje konferencijoje. Susirinkusius pasveikinau Kauno m. mero A. Kupčinsko vardu, kalbėjau apie Kauno m. savivaldybės darbo aktualijas. Konferencijoje dalyvavo LR Seimo narys Rytas Kupčinskas. Profesinės sąjungos narius su profesinės sąjungos 17-kos metų įkūrimo proga pasveikino profesinės sąjungos pirmininkas Bronius Bučelis. Po konferencijos apžiūrėjau UAB „Kauno autobusai“ remonto dirbtuves. Jose yra remontuojamas KAG markės autobusas, kuris buvo gaminamas Kaune nuo 1947 m.

LIETUVOS KARIUOMENĖS ATKŪRIMO 90-MEČIO MINĖJIMAS (2008-11-22)

2008 m. lapkričio 22 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje kartu su Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos bei LATA nariais dalyvavau Lietuvos kariuomenės atkūrimo 90-mečio minėjime. Stebėjome Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremoniją ir karių, ginkluotės bei karinės technikos paradą K. Donelaičio gatvėje. Virš K. Donelaičio gatvės praskrido Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvas, pravažiavo lengvieji žvalgų visureigiai „Land Rover“, šarvuočiai „Hummer“, padidinto pravažumo universalūs sunkvežimiai „Mercedes Benz Unimog“, šarvuočiai „BV 206“ ir „M 113“, patranka haubica M50, daugiafunkciniai sunkvežimiai SISU bei KRAZ.

Po iškilmių kartu su Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos ir LATA nariais kavinėje Daukanto gatvėje aptarėme išeivijos lietuvių vaidmenį kovojant už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Diskusijos metu buvo apibendrinta, kad Lietuvos visuomenė dar mažai žino apie išeivijos vaidmenį ir jis visgi dar nėra tinkamai įvertintas.

Lietuvos kariuomenė atkurta 1918 metų lapkričio 23 dieną. Pirmasis paradas nepriklausomoje Lietuvoje buvo surengtas 1919 metais vasario 16 dieną Rotušės aikštėje Vilniuje.

LIETUVOS KARIUOMENĖS 90-MEČIO MINĖJIMAS VERŠVŲ VIDURINĖJE MOKYKLOJE (2008-11-20)

Šių metų lapkričio 20 d. Veršvų vidurinėje mokykloje dalyvavau Lietuvos kariuomenes 90-mečio paminėjime. Jame taip pat dalyvavo LATA organizacijos nariai – pirmininko pavaduotojas mjr. Š. Ratkus, Kauno skyriaus pirmininkas S. Katkus, D. Varnas ir kiti. Mokiniams savo kalboje pabrėžiau LATA organizacijos misiją –LATA yra ne vyriausybinė organizacija, kuri remia ir aktyviai propaguoja NATO ir vertybes Lietuvoje. LATA telkia žmones, besidominčius tarptautiniu ir nacionaliniu saugumu, bei NATO veikla užtikrinant euroatlantinės erdvės saugumą.

LATA siekia supažindinti plačiąją visuomenę su NATO tikslais, veikla ir su Lietuvos saugumo ir gynybos politika. Mjr. Š. Ratkus ir Mjr. V. Meškauskas supažindino su mūsų karių misijomis Irake ir Afganistane. Mokiniai susidomėję klausė ir žiūrėjo skaidres, kaip mokosi jų bendraamžiai vargingose šalyse. Ten mokyklose nėra suolų, o klasėse nėra stogų, pažvelgus į viršų matosi dangaus žydrynė. Buvo pasakojama apie mūsų karių misiją ir pavojus nelengvame taikos užtikrinimo kare. Saulius Katkus pakvietė mokinius aktyviau dalyvauti LATA veikloje ir aktyviai rinktis kario profesiją, kuri yra romantiška, įdomi, tačiau nelengva. Kariuomenėje tarnauja įvairių profesijų žmonės: medikai, teisininkai, ekologai, vairuotojai, virėjai ir pan. Pasirinkus specialybę galima bandyti darbintis į ginkluotąsias pajėgas. Visus pasveikinau su Lietuvos kariuomenės 90-mečiu, palinkėjau būti gerais mokiniais ir šalies patriotais bei mokyklos bendruomenei padovanojau knygą „ Antano Smetonos korespondencija 1940 -1944“.

PAMINĖTAS VALSTYBINĖS KALBOS 20-METIS (2008-11-19)

Prieš 20 metų lietuvių kalba Lietuvoje buvo paskelbta valstybine. Ši sukaktis lapkričio 18 dieną gražiai paminėta Kauno miesto savivaldybėje, kurioje dalyvavau katu su savivaldybės administracijos darbuotojais. Mažojoje salėje turėjome galimybę išklausyti trumpus, bet įdomius pranešimus apie valstybinę kalbą. Po to buvo išdalyti testai - reikėjo pažymėti teisingą atsakymą ir pasitikrinti lietuvių kalbos žinias. Šiai sukakčiai buvo išleistas laikraštėlis, kuriame buvo išspausdinti straipsniai apie lietuvių kalbą: „Truputis istorijos", „Kaip buvo išrasta vertimo mašina", „Skyrybos spąstai", „Kalendorius", „Auksinės mintys" (mokinių rašiniuose, mokytojų kalbos nuotrupos), „Linksmasis žodynėlis" kryžiažodis ir kt.

KAUNO PRADINĖJE MOKYKLOJE DARŽELYJE „ŠVIESA“ PIRMADIENIAIS GIEDAMAS LIETUVOS VALSTYBĖS HIMNAS (2008-11-17)

2008 m. lapkričio 17 d. kartu su Kauno m. Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėju A. Bagdonu dalyvavau Kauno pradinėje mokykloje darželyje „Šviesa“ tęsiant tradiciją kiekvieną pirmadienį pradėti giedant Lietuvos valstybės himną. Pradinės mokyklos ugdytiniai parodė meninę programą. Šios iniciatyvos direktorei L. I. Rutkauskienei įteikiau knygą „Lietuvos himnas“.

DĖL KAUNO FORTŲ PRIEŽIŪROS (2008-11-14)

2008-11-13 raštu kreipiausi Kauno m. savivaldybės merą A. Kupčinską su prašymu inicijuoti Kauno fortų priežiūros galimybių studiją bei jų bendro kompleksinio sutvarkymo planą, nes Kauno tvirtovės komplekso komponentai – fortai –yra miesto paveldo dalis.

1882-1915 m. Kauno mieste ir jo apylinkėse buvo įkurti 9 fortai. Kauno tvirtovės kompleksas yra svarbus miesto architektūros paminklas, turintis didelę istorinę ir architektūrinę vertę.

DĖL DIENOS CENTRO ĮSTEIGIMO SERGANTIEMS ALZHEIMERIO LIGA (2008-11-11)

2008 m. lapkričio 11 d. raštu kreipiausi į Kauno m. savivaldybės merą A.Kupčinską ir LR Seimo narį K. Starkevičių prašydamas paremti VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos direktoriaus G. Andziukevičiaus iniciatyvą įsteigti Dienos centrą sergantiems Alzheimerio ir kitomis senatvės psichikos ligomis bei numatyti Kauno m. biudžete lėšų šio projekto įgyvendinimui.

2008-11-05 VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos direktorius kreipėsi į mane tarpininkauti remiant Dienos centro steigimą. Šią iniciatyvą palaikau atsižvelgdamas į tokio pobūdžio paslaugų būtinybę, į VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos įdirbį šioje srityje ir į tai, kad Savivaldybė turi remti savo teritorijos gyventojų sveikatos priežiūrą.

TS-LKD TARYBOS POSĖDIS (2008-11-8)

2008 m. lapkričio 8 d. Vilniuje dalyvavau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdyje. Jame buvo pristatyti TS-LKD kandidatai į ministrus, aptartas būsimos Vyriausybės formavimas, priimtas pareiškimas „Dėl tikrosios padėties krašto ekonomikoje ir finansuose“.

SĄJŪDŽIO STEIGIAMOJO SUVAŽIAVIMO 20-METIS (2008-11-8)

2008 m. lapkričio 8 d. dalyvavau Lietuvos Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo 20-mečio minėjime, kuris vyko Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Suvažiavimo dalyvius ir svečius sveikino Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis ir kiti. Suvažiavimo minėjimą organizavo istorinių Lietuvos nepriklausomybiės atkūrimo sukakčių minėjimo komisija.

Lietuvos sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas buvo surengtas 1988 m. spalio 22-23 dienomis Vilniaus Sporto rūmuose.

M. K. ČIURLIONIO TILTO TRANSPORTO MAZGO ATIDARYMAS (2008-11-07)

2008 m. lapkričio 7 d. dalyvavau M. K. Čiurlionio tilto transporto mazgo oficialioje atidarymo ceremonijoje. M. K. Čiurlionio tiltas, kurį su Europos prospektu jungia estakada, pagerina eismo sąlygas Kaune, juo patogu pasiekti skirtingas miesto dalis, centrą ir senamiestį.

Nauja estakada buvo pradėta statyti 2006 m. gruodžio 6 dieną.

SUSITIKIMAS SU BIRŽIŠKŲ GATVĖS GYVENTOJAIS (2008-11-06)

2008 m lapkričio 6 d. buvau susitikęs su Biržiškų gatvės 5 namo gyventojais dėl pėsčiųjų tako apšvietimo. Susitikime dalyvavo ir Kauno m. savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas A. Vaitiekūnas. Kartu su gyventojais aptarėme pėsčiųjų tako apšvietimo būtinybę. Energetikos skyriaus skyriaus vedėjas pažadėjo gyventojams, kad iki 2009 m. vidurio bus pastatyti du apšvietimo stulpai pėsčiųjų takui apšviesti.

PRIE PAMINKLO „ŽUVOME DĖL TĖVYNĖS“ (2008-11-02)

2008 m. lapkričio 1 d. vakare Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos iniciatyva istorinėse Senosiose Kauno kapinėse prie paminklo „Žuvome dėl Tėvynės“ su žvakutėmis pagerbėme už Lietuvos laisvę žuvusius karius, 1941 m. birželio sukilėlius, rezistencinio judėjimo dalyvius, mirusius savo artimuosius. Renginyje dalyvavo LR Seimo narys A. Dumčius, Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininko pavaduotojas Z. Tamakauskas, Lietuvos Didžiosios kunigaikštienė Birutės karininkų šeimų moterų draugijos pirmininkė E.Almonaitienė. Visi sugiedojome Lietuvos valstybės himną.

Ilgus metus paminklas „Žuvome dėl Tėvynės“ skendėjo tamsoje. Mano iniciatyva šiais metais jis buvo iš dalies apšviestas. Lapkričio 1 d. prie šio paminklo jau antri metai renkasi kauniečiai pagerbti mirusius ir prisiminti čia vykusius laisvės proveržius sovietinės okupacijos metais.

DĖL KARINĖS TECHNIKOS EKSPOZICIJOS KAUNO MIESTE (2008-10-24)

2008 m. spalio 23 d. raštu kreipiausi į Kauno m. savivaldybės merą A. Kupčinską siūlydamas neatidėliotinai spręsti klausimą dėl karinės technikos nuolatinės ekspozicijos Kauno mieste. Pavyzdžiui, minėtą ekspoziciją galima būtų eksponuoti S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijoje veikiančiame Lietuvos aviacijos muziejuje, Lietuvos kariuomenės divizijos generolo S. Raštikio puskarininkių mokykloje ar kitose Kauno vietovėse. Taip pat prašiau informuoti, kokie buvo darbo grupės, sukurtos dėl karinės technikos ekspozicijos Kauno mieste, sprendimai, kaip jie buvo įgyvendinti ir siūliau inicijuoti galimybių studiją dėl karinės technikos eksponavimo Kauno mieste.

REITINGAVIMAS RINKIMUOSE Į LR SEIMĄ (2008-10-19)

Rinkimuose į LR Seimą po reitingavimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų sąraše Nr. 5 surinkęs 2117 pirmumo balsus iš 85 vietos pakilau į 43. Žurnalistas L. Genys „Laikinojoje sostinėje“ 2008 m. spalio 16 d. rašo, kad „teorinių galimybių patekti į parlamentą“ turiu ir aš.

AČIŪ RINKĖJAMS (2008-10-16)

Gerbiamieji, dėkoju Jums, kad rinkimuose Į LR Seimą balsavote už mane kaip TS-LKD kandidatą daugiamandatėje apygardoje. Tikiu, kad antrajame rinkimų ture balsuosite už TS-LKD kandidatus, kurie geriausiai atstovaus Jūsų ir šalies interesams.

Pagarbiai, Raimundas Kaminskas

„ADOLFO KLIMO LAISVOJO ŽODŽIO FORUMAS“ KVIETĖ DISKUSIJAI „MŪSŲ LIETUVA – JAUNIMO VILTYS, KLAUSIMAI, PASIŪLYMAI IR DISKUSIJOS” (2008-10-10)

2008 m. spalio 10 d. dalyvavau diskusijoje-forume „Mūsų Lietuva – jaunimo viltys, klausimai, pasiūlymai ir diskusijos”, kuri vyko viešbutyje „Reval Hotel Neris“. Į šią diskusiją pakvietė Adolfo Klimo laisvojo žodžio forumas ir Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija. Visus diskusijų dalyvius pasveikinau Adolfo Klimo forumo įkūrėjos Gailutės Klimas vardu, pasidalinau mintimis apie pilietinę visuomenę ir jaunimo aktyvaus dalyvavimo visuomeniniame gyvenime reikšmę.

Diskusijos įžanginį žodį tarė Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas doc. R. Povilaitis. Diskusijose dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas, LR Seimo narys Rytas Kupčinskas, kuris pasisakė tema „Teisingumas valstybėje - visuomenės pasitikėjimo valdžia pagrindu”, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos narys, Lietuvos Sąjūdžio tarybos narys prof. V.Vilimas, Kauno miesto savivaldybės tarybos narė G. Skaistė ir jauniausias kandidatas į LR Seimą, A. Laktionkinas.

A. KUBILIUS DISKUSIJOJE „KOKIO PREMJERO ŠIANDIEN REIKIA LIETUVAI?“ (2008-10-9)

2008 m. spalio 9 d. Kaune kartu su kitais kandidatais į LR Seimą prisistačiau rinkėjams eisenoje nuo Rotušės aikštės ir Kauno Laisvės alėjoje, taip pat dalyvavau Kauno Medicinos Universitete (Jankaus g. 2) susitikime su A. Kubiliumi ir R. Juknevičiene. Susitikime buvo diskutuojama, kokio premjero šiandien reikia Lietuvai, jame dalyvavo TS-LKD rėmėjai ir tie, kurie dar neapsisprendė, už ką balsuoti rinkimuose į LR Seimą.

DOKUMETINIO FILMO „THE SOVIET STORY“ PRISTATYMAS VDU (2008-10-8)

2008 m. spalio 8 dieną VDU didžiojoje salėje dalyvavau susitikime su latvių režisieriumi Edvin Snore bei jo sukurto dokumentinio filmo “The Soviet Story” (2008 m.) peržiūroje. Edvin Snore10 metų rinko medžiagą savo filmui ir sukūrė 85 min. sukrečiantį pasakojimą apie sovietų nusikaltimus ir bendradarbiavimą su naciais. Šį kino filmą apie sovietinį terorą kartu su režisieriumi publikai pristatė Europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis ir švedų publicistas, rašytojas ir dokumentinių filmų prodiuseris Jonas Öhman. Po dokumentinio filmo peržiūros Kauno karininkų ramovėje dalyvavau susitikime su Kauno nevyriausybinių organizacijų atstovais, politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariais, kurie inicijavo šio dokumentinio filmo pristatymą Kaune.

V. KUDIRKOS MOKYKLOJE PRIEŠ PAMOKAS GIEDOTAS LIETUVOS VALSTYBĖS HIMNAS (2008-10-06)

2008 m. spalio 6 d. kartu su Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėju A. Bagdonu dalyvavau Kauno V. Kudirkos vidurinėje mokykloje pradedant tradiciją kiekvieną pirmadienį prieš pamokas sugiedoti Lietuvos valstybės himną. Himną giedojome kartu su mokiniais ir mokytojais.

Graži tradicija pradėta pasitinkant poeto ir publicisto V. Kudirkos 150-osios gimimo metinių jubiliejų ir 110 metų sukaktį, kai V. Kudirka parašė „Tautišką giesmę“, tapusią Lietuvos valstybės himnu.

V. Kudirkos mokykla pastatyta 1924 m. Mokyklą pašventino rašytojas, kunigas Juozas Tumas Vaižgantas. Mokyklos statybos fundatorė buvo A. Smetonos žmona Sofija Smetonienė.

KONCERTAS RESTAURUOTOJE KAUNO FILHARMONIJOJE (2008-10-05)

2008 m. spalio 5 d. Kauno filharmonijoje klausiausi koncerto, skirto Pasaulinei muzikos dienai, kuriame grojo Kauno miesto simfoninis orchestras, vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas, dalyvavo solistai Virgilijus Noreika (tenoras), Martyna Jatkauskaitė (fortepijonas).

Po trejų metų restauruotos Kauno filharmonijos pagrindinė ir kamerinė salės, įdiegtas modernus apšvietimas ir puiki akustika. Po restauracijos atidengtos autentiškos apdailos spalvos, istorinės ir architektūrinės pastato interjero detalės. Virš laiptų į salę atkurta vitražinė arka su Gedimino stulpais. Pagrindinę fojė puošia didinga kolonada.

Filharmonijos pastatas suprojektuotas architekto Edmundo Fryko ir pastatytas 1925-1928 metais. Rūmuose veikė Teisingumo ministerija. 1936 m. rugsėjo 1 d. į dabartinės Filharmonijos rūmus pirmąjam posėdžiui susirinko Lietuvos Respublikos Seimas

LIETUVOS SĄJŪDŽIO 20-MEČIO MINĖJIMAS KAUNO ROTUŠĖJE (2008-10-04)

2008 m. spalio 2 dieną Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba organizavo Lietuvos Sąjūdžio 20- mečiui skirtą minėjimą Kauno Rotušėje. Susirinkusius sveikino J. E. arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, savo kalboje akcentavęs dvasinių vertybių reikšmę žmogaus gyvenime. Kartu su LR Seimo nariu, Lietuvos Sąjūdžio pirmininku R. Kupčinsku ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininko pavaduotoju Z. Tamakausku įteikiau padėkos raštus aktyviems piliečiams ir švietimo darbuotojams už jų veiklą ugdant jaunimo širdyse savo Tėvynės meilę, domėjimąsi Lietuvos istorija ir krikščioniškomis vertybėmis.

SUSITIKIMAS SU GYVENTOJAIS KOVO 11-OSIOS GATVĖJE (2008-10-04)

2008 m. spalio 4 d. kartu su TS-LKD atstovu D. Varnu dalyvavau susitikime su Kovo 11- osios g. 30 namo gyventojais, kurį inicijavo Petras Milašius. Gyventojai kėlė klausimus susijusius su miesto savivalda ir dėl būsimų rinkimų į LR Seimą.

PAMINKLO P. PLECHAVIČIUI ATIDENGIMAS (2008-10-04)

2008 m. spalio 4 d. Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje dalyvavau gen. P. Plechavičiaus paminklo atidengimo ir pašventinimo iškilmėse. Į jas atvyko Krašto apsaugos ministras J. Olekas, miesto meras A. Kupčinskas.

Paminklą P. Plechavičiui sukūrė skulptorius J.Šlivinskas, architektas K.Linkus.

Povilas Plechavičius (1890-1973) buvo Lietuvos kariuomenės generolas. Nuo 1918 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Už nuopelnus Lietuvai 1923 m. apdovanotas Vyčio kryžiaus 5–ojo laipsnio ordinu, 1928 m. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu, 1928 m. Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Po mirties 2004 m. apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.

KONSTITUCIJOS EGZAMINAS (2008-10-04)

2008 m. spalio 4 d. Kauno miesto savivaldybės salėje antrą kartą laikiau Konstitucijos egzaminą. Iš Kauno miesto politikų dalyvavome dviese su Kauno miesto savivaldybės meru Andriumi Kupčinsku. Palyginti su praėjusių metų Konstitucijos egzaminu, šis buvo sudėtingesnis.

Konstitucija yra pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises, nustatantis valdžios šakų tarpusavio santykius ir ryšius. LR Konstitucija buvo priimta 1992 metų spalio 25 dieną. Pirmą kartą Konstitucijos egzaminas buvo surengtas 2007 m. minint Konstitucijos 15 metų sukaktį.

SĄJŪDŽIO 20-MEČIO MINĖJIMAS KAIŠIADORYSE (2008-10-03)

2008 m. spalio 3 d. Kaišiadoryse dalyvavau Lietuvos Sąjūdžio 20-mečiui skirtuose renginiuose. Sielovados centre kaišiadoriečiai ir svečiai pasidalino prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą, sąjūdiečiams įteikti padėkos raštai už aktyvią veiklą atkuriant Lietuvos valstybingumą. Renginyje dalyvavo buvęs Lietuvos valstybės vadovas, Europarlamentaras prof. V. Landsbergis, mons. A.Svarinskas, LR Seimo narys, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas R. Kupčinskas, jo pavad. A. Tučkus ir kiti.

Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje Šv. Mišias koncelebravo Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis, mons. A. Svarinskas ir kiti kunigai.

SUSITIKIMAS SU GRUZIJOS AMBASADORIUMI KĖDAINIUOSE (2008-10-03)

2008 m. spalio 3 d. Kėdainių Daugiakultūriame centre kartu su LR Seimo nare R. Juknevičiene bei TS-LKD atstovais G. Songaila, D.Varnu, R. Liutkumi dalyvavau konferencijoje Gruzijos laisvei paremti. Į konferenciją atvyko Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgas Kerdikošvilis. Su konferencijos dalyviais pasidalinau kelionės įspūdžiais iš Gruzijos, kur lankiausi kaip Gruzijos Parlamento rinkimų stebėtojas.

Konferencijoje buvo priimta deklaracija „Obalsis dėl paramos Gruzijai“, įkurta iniciatyvinė grupė suburti visuomeninį sąjūdį už Gruzijos laisvę, nes aktyvus visuomenės dalyvavimas gali būti svarbus siekiant atkurti taiką ir stabilumą Kaukazo regione.

SUSITIKIMAS UAB „KAUNO GATVIŲ APŠVIETIMAS“ (2008-9-30)

2008 m. rugsėjo 30 d. dalyvavau kartu su LR Seimo nariu K. Starkevičiumi bei TS-LKD atstovu D. Varnu susitikime su UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ darbuotojais ir vadovais. Susitikime aptarėme Kauno gatvių apšvietimo sistemos būklę bei modernizavimo perspektyvas. Susirinkusius supažindinau su Kauno m. savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos veikla ir antikorupcinių priemonių įgyvendinimu Kaune.

MONS. PROF. VYTAUTUI KAZLAUSKUI ATMINTI (2008-9-28)

2008 m. rugsėjo 26 d. būdamas 89-erių metų amžiaus, 64 metus pašventęs kunigystei mirė monsinjoras prof. teol. hab. dr. Vytautas Kazlauskas.

Pirma mano pažintis su mons. V. Kazlausku vyko per Vatikano radiją. Vėliau mons. V. Kazlauskas man, kaip ir kitiems VDU studentams, dėstė religijotyrą. Jis buvo nuoširdus, gerbiantis studentus, didelis šalies patriotas. Galiu didžiuotis, kad profesorius buvo mano bakalauro darbo (tema „ Šiuolaikinio ateizmo problema“) vadovas. Mano netiesioginė pažintis su sociologija taip pat prasidėjo per mons. V. Kazlauską. Šiandien atėjo laikas su monsinjoru atsisveikinti ir atiduoti paskutinę pagarbą paminklinės Kristaus prisikėlimo Bažnyčios kolumbariume.

Vytautas Kazlauskas gimė 1919 m. Avikilų kaime netoli Marijampolės ūkininkų šeimoje. Mokėsi Šilavoto pradžios mokykloje, Marijampolės marijonų gimnazijoje, Vilkaviškio ir Kauno kunigų seminarijose. 1944 m. buvo įšventintas kunigu. Pasitraukęs į Austriją, 1945-1946 metais Insbruke studijavo teologiją, sociologiją ir pedagogiką. Teologijos ir sociologijos studijas tęsė popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje. 1950 m. gavo teologijos daktaro laipsnį. 1951-1952 metais Romoje Pro Deo universitete toliau studijavo sociologiją. 1950 m. kun. Vytautas Kazlauskas buvo pakviestas vadovauti Vatikano radijo laidų lietuvių kalba skyriui ir šias pareigas ėjo 38 metus. Jis parengė radijo paskaitų ciklus tikėjimo pagrindų, religijos ir mokslo, socialinės krikščionybės dinamikos, žmogaus teisių teologinių pagrindų, apologetikos, žmogaus teologijos, religijos ir moralės bei kitomis temomis. 1990 m. mons. Vytautas Kazlauskas sugrįžo į Lietuvą, 1990-1997 metais Katalikų teologijos fakultete VDU ir Kauno kunigų seminarijoje dėstė religijotyrą ir krikščioniškąjį socialinį mokslą, pora metų ėjo Humanitarinių mokslų fakulteto dekano pareigas. 1992 m. jam suteiktas profesoriaus titulas. 1991-1995 metais buvo VDU kapelionu. 1992-1994 metais dirbo Lietuvos Vyskupų Konferencijos generaliniu sekretoriumi.

Monsinjoras Vytautas Kazlauskas bus palaidotas Kauno Prisikėlimo Bažnyčios šventoriuje.

KAUNO SPORTO IR PRAMOGŲ ARENOS STATYBŲ PRADŽIA (2008-9-26)

2008 m. rugsėjo 26 d. Nemuno saloje dalyvavau iškilmingoje ceremonijoje, kurios metu buvo įkasta kapsulė, simbolizuojanti Kauno sporto arenos statybų pradžią. Kertinį akmenį iškilmingai pašventino Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Areną Nemuno saloje suprojektavo architektas Eugenijus Miliūnas. Ji saloje iškils iki 2011 metų Europos krepšinio čempionato.

TURIZMAS PILIETINIAM UGDYMUI (2008-9-25)

2008 m. rugsėjo 25 d. mano kaip savivaldybės Miesto plėtros, investicijų ir turizmo komiteto nario iniciatyva organizuojant Kauno regiono turizmo informacijos centrui ir talkinant Atlanto sutarties Lietuvos bendrijai (LATA) organizuota moksleivių ir istorijos mokytojų pažintinė kelionė po Kauną.

Turistinis maršrutas buvo sudarytas skatinti jaunimo pilietinį ugdymą. Ekskursija prasidėjo nuo Kauno Rotušės. Aplankėme Divizijos generolo Stasio Raštikio Puskarininkių mokyklą ir S.Dariaus ir S. Girėno aerodromą, Lietuvos aviacijos muziejų.

Lietuvos Banko rūmuose Kaune aplankėme posėdžių salę ir biblioteką su autentiškais baldų komplektais, buvusį Augustino Voldemaro, pirmosios Lietuvos Vyriausybės vadovo Ministro Pirmininko darbo kabinetą su 8 metro aukščio kupolu.

Atlanto sutarties Lietuvos bendrija (LATA) jau penkti metai inicijuoja ir rengia Kauno moksleiviams ekskursijas po 1919-1940 m. laikinosios sostinės istorines vietas.

SUSITIKIMAS UAB ‚KAUNO AUTOBUSAI“ (2008-9-24)

2008 m. rugsėjo 25 d. UAB „Kauno autobusai“ kartu su LR Seimo nariu Rytu Kupčinsku, Savivaldybės administracijos atstovais dalyvavau susitikime su šios bendrovės vadovais ir darbuotojais. Susitikime aptarėme bendrovės problemas ir šių dienų politines aktualijas, visus dalyvavusius supažindinau su Antikorupcijos komisijos veikla savivaldybėje. Šį susitikimą organizavo UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų profesinė sąjunga.

SUSITIKIMAS SU GRIČIUPIO SENIŪNIJOS GYVENTOJAIS (2008-9-24)

2008 m. rugsėjo 25 d. buvau susitikęs su Gričiupio seniūnijos gyventojais ir seniūnijos atstovu Biržiškų gatvėje prie 1,3,5 namų dėl nesuremontuoto pėsčiųjų tako, jo apšvietimo ir vaikų žaidimo aikštelės įrengimo prie Nemuno vidurinės mokyklos. Į šį susitikimą pakviečiau UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ direktorių ir atsakingą darbuotoją, kurie gyventojams paaiškino galimybes šį taką apšviesti.

Susitikęs su gyventojais prie Kovo 11-osios g. 28 namo aptarėme netvarkomų ir ne vietoje pastatytų šiukšlių konteinerių problemą, kurią būtina išspręsti gyventojų interesais.

SUSITIKIMAS SU AB „AUTROLIS“ DARBUOTOJAIS (2008-9-20)

2008 m. rugsėjo 20 d. dalyvavau tradicinėje AB „Autrolis“ darbuotojų šventėje. Kauno miesto savivaldybės mero Andriaus Kupčinsko vardu pasveikinau šios tradicinės šventės dalyvius – darbuotojus ir jų šeimos narius. Bendrovės darbuotojai šventės metu žaidė krepšinį, kilnojo svarsčius, lenkė rankas, buvo išrinktas geriausias troleibuso vairuotojas. Šventėje dalyvavo LR Seimo narys Rytas Kupčinskas, TS-LKD Kauno apskrities koordinacinės tarybos primininko pavaduotojas Dainius Varnas, Savivaldybės administracijos atstovai. Kartu su LR Seimo nariu įteikiau apdovanojimus įvairių rungčių nugalėtojams.

RAIMUNDAS KAMINSKAS - KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS ANTIKORUPCIJOS KOMISIJOS PIRMININKAS (2008-9-20)

Piliečiai kartais manęs klausia kuo Kauno miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisija skiriasi nuo LR Seimo Antikorupcijos komisijos?

Atsakau, kad Kauno m. savivaldybės Tarybos Antikorupcijos komisijai aš vadovauju nuo 2007 m. gegužės 31 d. Šios komisijos darbą reglamentuoja Antikorupcijos komisijos nuostatai. Antikorupcijos komisijos Kauno miesto savivaldybėje uždaviniai yra išaiškinti korupcijos lygį Kauno mieste ir užtikrinti, kad Savivaldybės institucijos, įstaigos, įmonės vykdytų korupcijos prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

LR Seimo Antikorupcijos komisijai vadovauja Rimantas Jonas Dagys. Ši komisija vadovaujasi LR Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymu ir vienas iš jos uždavinių yra teikti pasiūlymus Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms dėl teisės aktų priėmimo ir tobulinimo, korupcijos, ekonominių ir finansinių nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų prevencijos ir užkardymo.

Savo daktaro disertacijoje „Asocijuotų interesų grupių politikos tinklai Lietuvoje: charakteristikos, orientacijos ir veiksmai“ (2001 m.) kaip sociologas esu iš dalies nagrinėjęs neformalius korupcinius ryšius, aprašęs paternalistinius santykius ir klientelizmą – sistemą slaptų mainų įvairiomis paslaugomis biurokratinių ir politinių valdžios aparatų viduje. Aš žinau, kad tos valstybinės institucijos, kurios susijusios klientelistinio tipo tinklais, gina išskirtinius, o ne suprantamesnius bendruosius(viešuosius) interesus, paversdamos viešąją politiką privačia (asmenine).

Kviečiu kandidatus į LR Seimo narius, visuomenės veikėjus, aktyvius bendruomenių narius ir visus neabejingus piliečius viešai diskutuoti korupcijos prevencijos klausimais mieste ir valstybėje. Teirautis dėl diskusijos el. paštu: svyruoklis@gmail.com

SUSITIKIMAS SU POPIEŽIAUS LEGATU (2008-9-15)

2008 m. rugsėjo 15 dieną Kauno miesto Rotušėje kaip Kauno m. savivaldybės Tarybos narys dalyvavau susitikime su Jo Eminenciją, Popiežiaus Legatu ir Šventosios Romos bažnyčios kardinolu Joachimu Meisneriu. Priėmime dalyvavo vyskupai, kunigai, miesto tarybos nariai, administracijos atstovai. Jo Eminencija Joachimas Meisneris perdavė Šventojo Tėvo sveikinimą ir linkėjimus.

Šventojo Tėvo Benedikto XVI ypatingasis pasiuntinys, Kelno arkivyskupas kardinolas Joachimas Meisneris 2008 m. rugsėjo 14 d. Šiluvoje aukojo Šv. Mišias skirtas Švč. M. Marijos apsireiškimo 400 metų sukakčiai.

VIEŠNAGĖ PRIENUOSE (2008-9-14)

2008 m. rugsėjo 14 d. Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčioje dalyvavau Šv. Mišiose, po jų TS-LKD Prienų skyriaus susirinkime Ąžuolo pagrindinėje mokykloje. Susitikime dalyvavo LR Seimo nariai Julius Dautartas ir Ramūnas Garbaravičius, TS-LKD atstovas D. Varnas ir kiti. Sveikinimo kalboje perdaviau linkėjimus nuo Lietuvos Sąjūdžio pirmininko LR Seimo nario R. Kupčinsko, kalbėjau apie svarbius rūpesčius Lietuvos valstybei, kuriuos turės spręsti TS-LKD nariai.

SAVAITGALIS SU AVIACIJA (2008-9-14)

2008 m. rugsėjo 13 d. kartu su LR Seimo nariu Rytu Kupčinsku dalyvavau Kauno aviacinės bendruomenės šventėje S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome. Stebėjome A. Liekio taurės baigiamuosius pratimus bei kauniečiams padovanotus apžvalginius skrydžius virš Kauno orlaiviais. A. Liekio taurės nugalėtojus sveikinome su laimėjimais.

Atsižvelgdamas į dabartinę dėl S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo būklę manau, kad reikėtų kreiptis į LR Vyriausybę dėl S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo paveldo atstatymo ir išsaugojimo bei šio aerodromo modernizavimo. Prie aviacijos muziejaus Kaune galėtų būti ir karinės technikos ekspozicija, kaip pavyzdžiui Košicės (Slovakija) aviacijos muziejuje.

ŠEIMŲ ŠVENTĖ ŠILUVOJE (2008-9-14)

Rugsėjo 13 d. minint Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 m. jubiliejų dalyvavau Šeimų šventėje, buvo meldžiamasi už šeimas ir vaikus.

Šiluva – vienas svarbiausių maldininkų traukos centrų Lietuvoje, išlaikęs Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų šventimo tradiciją. Žmonių pamaldumas Šiluvos Marijai susijęs su malonėmis garsėjančiu Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslu ir Marijos apsireiškimo vieta. Šioje vietoje, ant apsireiškimo akmens pastatyta koplyčia.

VIEŠNAGĖ ANYKŠČIŲ RAJONE (2008-9-11)

2008 m. rugsėjo 10 d., lankiausi Anykščių rajone. Anykščių rajono savivaldybėje susitikau su mero patareju atsakingu už Antikorupcijos programos įgyvendinimą. Taip pat aplankiau Surdegio ir Troškūnų miestelius, Arklio muziejų, Anykščių miesto centre esantį paminklą Laisvei bei Šv. Mato bažnyčią.

RINKIMAI Į LR SEIMĄ (2008-9-10)

Šiandien Seimo rinkimuose dalyvaujančios partijos pasidalijo kandidatų sąrašų numerius. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų partijai atiteko Nr. 5.

Aš esu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas į LR Seimą daugiamandatėje apygardoje.

Mano numeris Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąraše yra 85.

2008 m. rugsėjo 12 d. bus paskelbti visi kandidatų į LR Seimą sąrašai, prasidės oficiali rinkimų agitacijos kampanija.

APIE VERTYBES IR POLITIKĄ (2008-9-05)

2008 m. rugsėjo mėn. 5 d. dalyvavau VDU Katalikų teologijos fakulteto Didžiojoje auloje vykusioje knygos „Vertybės ir politika“ pristatyme. Knygos sudarytoja ir redaktorė yra Europos Parlamento narė dr. Laima. Andrikienė. Diskusijoje dalyvavo Kauno VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas prof. dr. G.Mažeikis, VDU Katalikų teologijos fakulteto dr. kun. K. Kėvalas, KTU Edukologijos instituto edukacinės kompetencijos centro direktorė doc. N. Bankauskienė, Architektas A.Karalius bei aktorius V. Valašinas. Po knygos pristatymo, su europarlamentare L. Andrikiene kalbėjome apie galimų Lietuvos Sąjūdžio 20-mečiui susitikimų su kauniečiais organizavimą šį rudenį.

SVEIKINIMAI MOKSLO IR ŽINIŲ DIENOS PROGA MOKYKLOSE (2008-9-01)

2007 m. rugsėjo 1 d. kaip Kauno m. savivaldybės tarybos narys lankiausi Kauno Purienų bei Stasio Lozoraičio vardo vidurinėse mokyklose. Purienų vidurinėje mokykloje šventiniame renginyje dalyvavau kartu su LR Seimo nare Rasa Juknevičiene pasveikinęs tėvus mokinius ir mokytojus, mokyklos direktorei įteikiau knygą Lietuvos istorija. Sąjūdis: nuo „persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios.

Stasio Lozoraičio vardo vidurinėje mokykloje buvau kartu su LR Seimo nariu Rytu Kupčinsku ir Lietuvos tradicijų bei istorijos puoselėtoju Zigmu Tamakausku. Mokyklos bendruomenę sveikinau su naujų mokslo metų pradžia ir mokyklos direktorei įteikiau knygą Antano Smetonos korespondencija 1940-1944.

PILIGRIMŲ EISENA Į ŠILUVĄ (2008-8-31)

2008 m. rugpjūčio 31 d. kartu su Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus nariais ir kitais maldininkais iš Raseinių pusės nuo Dubysos slėnio, vadovaujant Kauno arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui dalyvavau piligrimų eisenoje į Šiluvą , kur vėliau vyko padėkos šv. Mišios už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, kurios ženklina Švč. M. Marijos apsireiškimo 400 metų jubiliejaus iškilmių pradžią.

KIEK KAINUOTŲ UŽIMTI LIETUVĄ? (2008-8-30)

2008 m. rugpjūčio mėn. 30 d. Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykloje kaip Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos valdybos pirmininkas dalyvavau diskusijoje apie Lietuvos karo istoriją. Diskusijoje taip pat dalyvavo mokyklos viršininkas plk.ltn. Aleksandras Kucharevas, buv. LR Seimo narys Romanas A. Sedlickas, LATA narys Dainius Varnas bei kiti įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Buvo prisiminti XX a. Lietuvos tarpukario, šaltojo karo bei šių dienų tarptautiniai kariniai – politiniai įvykiai. Buvo diskutuojama įvairiais klausimais, pavyzdžiui, – kiek kainuotų „užimti Lietuvą“. Vienas iš atsakymų - nuperkant politines institucijas už dviejų nenaujos gamybos tankų kainą. Po diskusijos mokyklos viršininkui įteikiau knygą „Lietuvos istorija“.

JAUNIMO RENGINYS SENAJAME BALBIERIŠKIO AERODROME (2008-8-30)

2008 rugpjūčio mėn. 30 d. Prienų raj. senajame Balbieriškio aerodrome dalyvavau jaunimo muzikos ir auto šou šventėje. Pasak, renginio organizatorių renginys buvo skirtas visiems, atvykti su draugais ir pasiklausyti originalios muzikos iki pačio vidurnakčio. Lietuvėlė maža ir nereikia toli važiuoti.

SAUGI MOKYKLA –SAUGUS VAIKAS (2008-8-28)

2008 m. rugpjūčio 28 d. Kauno Maironio gimnazijoje, istorinėje LR Seimo posėdžių salėje dalyvavau Kauno 2008-2009 m.m. pradžios mokyklų direktorių pasitarime „ Saugi mokykla- saugus vaikas“.

Kaip Kauno m. savivaldybės Tarybos narys pasveikinau pasitarimo dalyvius, mokyklų direktorius akcentuodamas, kad svarbu yra ne tik perteikti mokiniams žinias, bet ir ugdyti juos dorais piliečiais, nes miesto mokyklos ypač prisideda prie Kauno įvaizdžio kūrimo.

MIESTO ŠVENTĖ „HANSA KAUNAS“ (2008-8-24)

2008 m. rugpjūčio 23-24 dienomis dalyvavau miesto šventėje „Hansa Kaunas 2008“ Rotušės aikštėje, senojoje Nemuno prieplaukoje, prie Vytauto Bažnyčios ir ekskursijoje po Vilniaus Universiteto Kauno humanitarinio fakulteto pastatus ir jų rūsius, stebint XVI amžiaus teismo procesą.

Hanza (Hansa) – tai buvusi šiaurės Vokietijos, Prūsijos ir Livonijos miestų prekybinė ir politinė sąjunga 1280 m. įsikūrusi Liubeke. Hanziečių veikla Lietuvoje ypač suklestėjo XV amžiaus viduryje, kai 1445 m. Kaune, dabartiniame Perkūno name, buvo įkurta Hanzos pirklių kontora (faktorija), kuri visą šimtmetį buvo svarbiausia bazė Lietuvoje bei prekybinio tranzito punktas kelyje į Rusiją.

TS-LKD SĄSKRYDIS OBUOLIŲ SALOJE (2008-8-24)

2008 m. rugpjūčio 23 d. Molėtų rajone, Žalvarių kaime, poilsiavietėje „Obuolių sala“ dalyvavau Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų vasaros sąskrydyje, susitikau su TS-LKD nariais iš kitų miestų ir rajonų. Prieš sąskrydį aplankiau Didžiokų k., Giedraičių sen., Molėtų rajone esančią Didžiokų mauzoliejinę koplyčią, kurią XIXa. pabaigoje pastatė grafas Kostas Jelenskis.

Didžiokų koplyčia neoklasicistinių formų, rotondinė, vieno aukšto, su kupolu ir pusrūsiu. Pamatai akmenų mūro, pusrūsio sienos viduje apmūrytos plytomis. Antžeminė dalis raudonų plytų, iš lauko netinkuota. Takas į koplyčią įdubus, įėjus patenkama į pusrūsyje esantį mauzoliejų. Abipus įėjimo pasieniais kyla lenkti laiptai į koplyčią. Šiuo metu koplyčioje įrengta meno galerija.

1930 m. Lietuvos gamtininkas biologas Pranciškus Baltrus Šivickis (1882 – 1968) įsigijo Molėtų valsčiuje Grabuosto ežero Lazarių saloje 13, 5 ha sklypą. Čia vasaromis kartu su savo studentais mokslininkas įkurdavo bazę ežerų faunai tirti. Saloje P. Šivickis įrengė sodybą, užveisė obelų sodą, kurio derlius garsina salą iki šiol. Nuo to laiko sala ir pradėta vadinti Obuolių sala. Plačiau: http://www.appleisland.lt

SUSITIKIMAS PALEMONE (2008-8-24)

2008 m. rugpjūčio 23 d. dalyvavau Šv. mišiose Švč. M. Marijos Rožančiaus Karalienės (Palemono) Bažnyčioje už Palemono gyventojus, po Šv. mišių susitikau su Petrašiūnų seniūnu Algimantu Vilkevičiumi, kartu aptarėme rūpimus Palemono gyventojams klausimus.

Palemonas pradėjo kurtis 1862 m. nutiesus Vilniaus-Kauno geležinkelio liniją, dešiniajame Kauno marių krante. Iki 1923 m. buvo 30 gyventojų, Gyvenvietė išaugo, pastačius plytinę 1923 m. 1958 m. Palemonas paskelbtas miesto tipo gyvenviete,1959 m.jame buvo 5000 gyventojų. 1961 m. Palemonas prijungtas prie Kauno. Palemonas – Kauno miesto dalis, esanti šiaurės rytiniame pakraštyje. Yra geležinkelio stotis, paštas, stovi Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, veikia Salomėjos Nėries muziejus (nuo 1962 m.), šiauriniu pakraščiu eina greitkelis Kaunas-Vilnius. Palemono rytiniame pakraštyje yra Kauno marių regioninis parkas, kuriame yra Lakštingalų slėnis, Vieškūnų piliakalnis, Palemono miško parkas.

MOLOTOVO - RIBENTROPO PAKTO PASMERKIMO METINĖS (2008-8-22)

2008 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus Kalnų parke kartu su Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus nariais dalyvavau Molotovo-Ribentropo pakto pasmerkimo ir „Baltijos kelio“ 19-ųjų metinių minėjimo mitinge. Mitinge kalbėjo buvęs Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas, europarlamentaras V. Landsbergis, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas R. Kupčinskas, disidentė N. Sadūnaitė, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas J. Kronkaitis. Plazdant įvairų nevyriausybinių organizacijų, Lietuvos bei Gruzijos vėliavoms išsakyta parama Gruzijos nepriklausomybei bei pasiūlyta Lietuvos vadovams pamąstyti apie Lietuvos gebėjimą apsiginti.

„Baltijos kelio“akcija įvyko 1989 m. rugpjūčio 23 d.minint Maskvoje 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytą nacistinės Vokietijos ir SSRS paktą – nepuolimo sutartį bei slaptus Vidurio Europos padalijimo protokolus. Paktą pasirašė šalių užsienio reikalų ministrai – Joachimas von Ribentropas ir Viačeslavas Molotovas. Šie susitarimai nulėmė 1940 m. prasidėjusią Lietuvos okupaciją, represijas ir sovietizaciją.

TĖVYNĖS SĄJUNGOS-LIETUVOS KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ (TS-LKD) TARYBOS POSĖDIS (2008-8-17)

2008 m. rugpjūčio 17 d. dalyvavau Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių Demokratų (TS-LKD) tarybos posėdyje Vilniuje. Jo metu buvo aptariami klausimai dėl kandidatų į vienmandates LRS rinkimų apygardas ir daugiamandatę LRS rinkimų apygardą sąrašo patvirtinimo bei dėl TS-LKD rinkimų programos ir rinkimų kampanijos ateinančiuose rinkimuose į LR Seimą.

ŽOLINĖS ŠVENTĖ GIRSTOS BENDRUOMENĖJE (2008-8-16)

2008 m. rugpjūčio 16 d. Kaune, prie Kovo 11-osios gatvės 43 namo dalyvavau Žolinės šventėje, kurią inicijavo Onutė ir Albinas Staugaičiai, organizavo Kauno bendruomenės centras „Girsta“. Kauno miesto savivaldybės mero A. Kupčinsko vardu pasveikinau visus bendruomenės narius bei aplinkinių namų gyventojus, susirinkusius minėti Žolinės šventę.

Žolinė - tai Švenčiausios Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė. Lietuvoje liaudiškas šios šventės pavadinimas - Žolinė, nes per iškilmingas šventės šv. Mišias šventinami žolynai. Pasakojama, kad apaštalai atidarę Marijos kapą, nerado jos kūno, tik gėles. Į Bažnyčią nešami šventinti žolynai, javai, daržovės, vaisiai. Tikima, kad pašventinti žolynai saugo namus nuo žaibo, gyvulius - nuo ligų. Seniausiais laikais Žolinė buvo susijusi su svarbiausių lauko darbų baigimu, vasaros ir rudens sandūra, padėkos už visas vasaros gėrybes šventė. Senovės baltai Žolinę skyrė apeigoms didžiajai Deivei gimdytojai Ladai.

PRIEŠ KARĄ GRUZIJOJE (2008-8-10)

2008-08-10 Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyrius organizavo Gruzijos laisvės palaikymo akciją Kaune. Kauniečiai, neabejingi karui Gruzijoje, rinkosi prie Laisvės paminklo padėti gėlių už Lietuvos ir Gruzijos laisvę. Kovo 11-osios signataras A. Patackas, grįžęs iš Gruzijos, susirinkusiems pasakojo apie padėtį šioje šalyje. Susirinkusieji parėmė Gruzijos tautą ir pasmerkė Rusijos karinius veiksmus.

Rugpjūčio 8 dienos rytą pradėtas Gorio miesto ir apylinkių apšaudymas, keli Rusijos kariniai lėktuvai pažeidė Gruzijos oro erdvę ir bombardavo kai kuriuos rajonus. Visoje Gruzijos teritorijoje įvesta karo padėtis.

SUSITIKIMAS SU UAB „KAUNO AUTOBUSAI“ VADOVAIS (2008-8-8)

2008-08-08 kaip Kauno m. savivaldybes tarybos narys buvau susitikęs su UAB „Kauno autobusai“ gen. direktoriumi Mindaugu Grigeliu ir valdybos pirmininku Alvydu Stanislovaičiu dėl 20 vienetų naudotų miesto tipo autobusų viešojo pirkimo. Buvo diskutuojama iš kokių lėšų šie autobusai bus įsigyjami, ar UAB „Kauno autobusai“ turi pakankamai lėšų šiems autobusams įsigyti, taip pat buvo aptartos kitos šios įmones problemos ir lūkesčiai 2009 m.

DĖL KAUNO SENAMIESČIO APŠVIETIMO (2008-8-05)

2008-08-05 kaip Kauno m. savivaldybės tarybos Miesto plėtros, investicijų ir turizmo komiteto narys kreipiausi į Kauno m. savivaldybės administracijos direktorių V. Gudėną dėl Kauno senamiesčio apšvietimo ir paprašiau informuoti kada numatoma apšviesti Kauno senamiesčio architektūros objektus – Perkūno namą, Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčią, Šv. Trejybės bažnyčią, Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką (pilnai), Bernardinų vienuolyną, Šv. Jurgio Kankinio bažnyčią ir Šv. Mikalojaus (Benediktinių) bažnyčią. Savo rašte domėjausi ar yra suplanuotas Kauno senamiesčio funkcinis ir dekoratyvinis apšvietimas, kuris išryškintų Kauno miesto istorinio centro urbanistinius ypatumus, ar planuojama atlikti tikslinius esamos Kauno miesto apšvietimo būklės tyrimus ir sukurti duomenų bazę, kuri leistų sukurti Kauno miesto apšvietimo koncepciją ir padėtų greičiau rasti socialinius partnerius, kurie galėtų bendradarbiauti su savivaldybės administracija dėl tam tikrų miesto objektų apšvietimo.

MOTIEJAUS VALANČIAUS MINĖJIMAS PRIE KAUNO ARKIKATEDROS (2008-07-31)

2008-07-31 prie Kauno Arkikatedros bazilikos,dalyvavau Kauno bendruomenės centro „Girsta“ organizuotame minėjime atminti Motiejų Valančių, kuris prieš 180 metų (1828 m.) buvo įšventintas kunigu Vilniaus Katedroje. Renginio metu kankliavo J. Senkutė, M. Valančiaus kūrybą skaitė aktorius P. Venclovas. Kaip Lietuvos sąjūdžio Kauno pirmininkas sveikinau bendruomenės narius aktyviai kuriant kultūrinį miesto gyvenimą, akcentuodamas M. Valančiaus idėjų svarbą šiandien.

Žemaičių vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius gimė Salantų valsčiuje, Nasrėnų kaime 1801 m. Mokėsi Žemaičių Kalvarijos dominikonų šešiaklasėje mokykloje,Varnių kunigų seminarijoje. Dirbo Mozyriaus pavietinės mokyklos tikybos mokytoju ir kapelionu, Kražių gimnazijos tikybos mokytoju, kapelionu, bibliotekininku, parašė Kražių mokyklos istoriją, kurios rankraštis neišliko. Vilniaus dvasinėje akademijoje dėstė pastoracinę teologiją ir biblinę archeologiją. 1845 m. buvo paskirtas Varnių kunigų seminarijos rektoriumi. 1850 m. konsekruotas Žemaičių vyskupu. Vyskupijos centras 1864 m. perkeltas į Kauną. Valančius yra lietuvių grožinės literatūros pradininkas, atstovaujantis Švietimo epochos katalikiškosios krypties švietėjų esminėms idėjoms ir estetinėms nuostatoms. Didžiausi jo veikalai-„Žemaičių vyskupystė“, „Živatai šventųjų“, „Gyvenimai šventųjų Dievo“, „Vaikų knygelė“, „Paaugusių žmonių knygelė“, „Palangos Juzė“, „Pasakojimas Antano Tretininko“. M. Valančius rinko ir leido lietuvių tautosaką. Caro valdžiai uždraudus spaudą lotyniškais spaudmenimis, jis suorganizavo slaptą lietuviškų knygų spausdinimą Rytų Prūsijoje. Mirė 1875 m. gegužės 17 d. Kaune, palaidotas Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos kriptoje.

KAUNO REGIONO TURIZMO INFORMACIJOS CENTRO 9-ASIS GIMTADIENIS (2008-07-31)

2008-07-31 dalyvavau Kauno regiono turizmo informacijos centro (KRTIC) organizuotame 9-tąjame gimtadienyje, kuris vyko naujajame Kauno kempinge (Jonavos g). KRTIC atstovai supažindino su Kauno kempingu, kuriame gali saugiai apsistoti turistai. Ekskursijoje „Alaus kelias Kaune“, buvome supažindinti su lietuviško alaus istorija, gamybos procesu bei technologijomis.

Kauno regiono turizmo informacijos centras per devynerius metus aptarnavo daugiau kaip 452 460 turistų, atidarė keturis turizmo informacijos punktus: Laisvės al., Kauno oro uoste, Kauno pilyje bei autobusų stotyje. KRTIC Kauno miestą pristatė daugelyje tarptautinių ir vietinių turizmo parodų. Bendradarbiaujant su gidais sukurtos 54 ekskursijos, tokios kaip „Kauno požemių dvasia", „Kauno vandenys", „Kaunas šypsosi moterims" ir pan. Kasmet 7 kalbomis KRTIC išleidžia leidinį „Kauno regiono gidas".

TS-LKD KAUNO M. BENDRIJOS „LIETUVOS KRIKŠČIONYS DEMOKRATAI“ KONFERENCIJA (2008-07-31)

2008-07-31 Savivaldybės didžiojoje salėje dalyvavau TS-LKD Kauno m. bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ konferencijoje, kurioje buvo svarstomi klausimai dėl frakcijos darbą bei pasirengimas LR Seimo rinkimams.

SUSITIKIMAS SU KRĖVOS GATVĖS GYVENTOJAIS (2008-07-30)

2008-07-30 kartu su UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktoriumi A. Puidoku ir jo pavaduotoju buvau nuvykęs į Kauno m. Krėvos gatvę ir susitikęs su 5 namo gyventojais aptarti iškilusių automobilių parkavimo prie gyvenamųjų namų problemų. Kauno miesto gyventojas elektroniniu laišku kreipėsi į mane kaip Kauno m. savivaldybės Tarybos narį dėl apmokestintų automobilių stovėjimo vietų prie gyvenamųjų namų Krėvos gatvėje. Susitikimo su gyventojais metu buvo nutarta keisti draudžiančių automobilių stovėjimą ženklų vietą bei paspartinti metus galiojančių leidimų išdavimą gyventojams. Po susitikimo apžiūrėjome automobilių stovėjimo aikšteles, kurios nėra įtrauktos į savivaldybės apskaitą.

TS–LKD KAUNO APSKRITIES SKYRIŲ SĄSKRYDIS SKINDERIŠKIO DENDROPARKE (2008-07-26)

2008-07-26 dalyvavau Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų Kauno apskrities skyrių sąskrydyje „Jaunime, sukam į dešinę“, kuris vyko Kėdainių rajone Skinderiškio dendroparke. Sąskrydžio metu vyko Kandidatų į LR Seimo narius pristatymas, politinės diskusijos bei sporto varžybos. Kartu su LR Seimo nariu A. Dumčiumi, E. Zingeriu bei kitais LR Seimo nariais parke sodinome magnolijas.

Skinderiškio parkas – dendrologinis parkas (arbolariumas arba arboretumas) yra Kėdainių rajone, Krakių seniūnijoje prie Šušvės upės (Angirių tvenkinio). Parkas įkurtas buvusio Skinderiškio dvaro vietoje, jo plotas – 100 ha. Parko įkūrėjas miškininkas Kęstutis Kaltenis. Parke gausi ir turtinga medžių ir krūmų įvairovė, daug introdukuotų rūšių, įrengti tvenkiniai, yra didelių riedulių.

KOVAI SU KORUPCIJA – TINKLALAPIS WWW. KYSIAI.LT (2008-07-21)

Šiandien UAB „VS Group“ pristatė naują tinklalapį www.kysiai.lt. Vykdant projektą organizatoriai bendradarbiauja su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriumi. Tinklalapyje bus galima pranešti apie korupcijos atvejus ir, kaip teigiama, visa tokio pobūdžio informacija bus siunčiama į STT. Šio projekto tikslas ne tik supažindinti visuomenę su korupcijos problema Lietuvoje, bet ir raginti visus nelikti abejingais ir pranešti apie žinomus korupcijos atvejus.

Šis naujas projektas gali padėti išaiškinti kyšininkavimo tam tikrus atvejus ir Kauno m. savivaldybėje taip padėdamas kovoti su nesąžiningais valdininkais. Apie Kauno miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos sprendimus ir kitą informaciją apie korupcijos prevenciją gali sužinoti www.kaunas.lt/922

2008-IEJI SKAITYMO METAI: SKAITYK, LAISVĖK IR TOBULĖK (2008-07-20)

Lietuvoje 2008 - ieji paskelbti Skaitymo metais. Siekiama, kad daugiau būtų geros literatūros ir kad kuo daugiau žmonių ją skaitytų. Senovėje tekstai būdavo skaitomi balsu.

Senovėje ritinys ar rankraštis būdavo retoki dalykai, prieinami nedaugeliui, tad norėdami sužinoti, kas juose rašoma, žmonės burdavosi į grupes ir klausydavosi balsu skaitomo teksto. Pasak James Carroll, šiuolaikinės technologijų naujovės, kurios keičia pirminę skaitymo patirtį, sukėlė sąmonės pokytį - kaip ir tuomet kai ritinys tapo knyga. Žodžiai iš ekrano akį pasiekia kitaip nei iš puslapio. Pagrindiniu skaitytojų sąveikos su skaitomu tekstu ženklu tapo pertraukiamumas, kadangi internetui, elektroniniam paštui, skubiajam paštui, pokalbių radijui ir netgi garsinėms knygoms būdingas sinchroninis patirties daugialypiškumas. Ir kas dabar žino, kokių permainų sukels šitoks skaitymas?

Šiuo metu skaitau Giedriaus Žvaliausko monografiją „Ar partijos Lietuvoje yra demokratiškos?“ (2007 m.). Knygoje nagrinėjama vienuolikos politiškai įtakingiausių Lietuvos politinių partijų organizacinė raida, partijų eilinių narių politinė raiška bei partijų sąveika su pilietinės visuomenės ir valstybės institucijomis nuo 1989 iki 2007 m. Skaitydamas šią knygą mėginu suprasti, kodėl Lietuvos gyventojai pasitiki tam tikrais politiniais lyderiais, bet nepasitiki politinėmis partijomis.

Manau, kad dar trūksta gerų knygų ir tekstų politikams, tarnautojams apie vietos savivaldos reikalus. Matysim, ar ateityje jų padaugės.

Atostogaudamas periodinę spaudą daugiau skaitau Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykloje, kuri veikia nuo 1966 m. Plačiau apie skaitymo metus: http://www.skaitymometai.lt

PAGERBIANT ISTORINĮ SKRYDĮ PER ATLANTĄ (2008-07-15)

2008 m. liepos 15 d. dalyvavau S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 75-mečio minėjime Lietuvos aviacijos muziejuje – parodos muziejaus ekspozicijų salėje atidaryme bei J. Čepo ir S. Dargio filmo „Lituanikos didvyriai – amžinai gyvi“ pristatyme.

Nuo 1915 m. veikiančio S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijoje 1990 m. LR Kultūros ministerija įsteigė Lietuvos aviacijos muziejų (iki 1995 m. jis vadinosi Lietuvos technikos muziejumi). Šiuo metu muziejus turi daugiau kaip 17 tūkstančių eksponatų, tarp jų per 40 skraidymo aparatų, virš 18 tūkstančių leidinių biblioteką. Šalia muziejaus pastatytame Aviatorių memoriale pagerbiamas Lietuvai nusipelniusių aviatorių atminimas. Daugiau informacijos muziejaus tinklalapyje http://www.lam.lt

SUSITIKIMAS SU DAUGIABUČIO, ESANČIO KOVO 11-OSIOS G. 30 GYVENTOJAIS (2008-07-12)

2008 m. liepos 11 dieną su Kauno m. savivaldybės atstovais dalyvavau daugiabučio, esančio Kovo 11-osios gatvėje Nr. 30, gyventojų susirinkime. Gyventojai skundėsi didelėmis sąskaitomis už šilumos mazgo priežiūrą ir dėl vandens siurblio įrengimo. Namo gyventojai teigė, kad namą prižiūrinti įmonė nepakankamai detalizuoja sąskaitose atliekamus darbus, galimai neskaidriai naudodami gyventojų sukauptas lėšas ir prašė pakartotinai išsiaiškinti atliktų darbų sąmatų pagrįstumą. Kartu su gyventojais apžiūrėjau jų namo rūsius ir butus, kuriuose būtini remonto darbai.

Susirinkime namą prižiūrinčios įmonės atstovai bendravo su gyventojais iškeltais klausimais, tačiau pastebėtina, kad esama nesusikalbėjimo tarp įmonės ir gyventojų. Paraginau gyventojus išsirinkti savo namo atstovus, kurie būtų įgalioti spręsti namo problemas, bendrauti su jų namą administruojančia įmone.

GYVOSIOS ARCHEOLOGIJOS DIENOS KERNAVĖJE (2008-07-06)

2008 m. liepos 6 d. aplankiau dešimtą eksperimentinės archeologijos festivalį „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Lietuvos ir kaimyninių kraštų archeologijos meistrai supažindino su rekonstruotais proistorės ir ankstyvųjų viduramžių amatais, rodė ir pasakojo, kaip gyveno akmens ar bronzos amžiaus žmonės, kokiais amatais vertėsi, ką valgė ir kaip puošėsi.

Kernavė –vienas svarbiausių ir archeologijos požiūriu įdomiausių paminklų Centrinėje bei Rytų Europoje. Nuslinkus ledynams, maždaug prieš 12 000 metų čia atsikraustė pirmieji gyventojai. Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą Kernavė paminėta 1279 m. Tuo metu Kernavė buvo svarbiausias besiformuojančios Lietuvos ekonominis politinis centras – pirmoji Lietuvos sostinė.

AR MES PASIRYŽĘ NEĮSILEISTI KORUPCIJOS Į SAVO APLINKĄ? (2008-07-06)

Akademinėje bendruomenėje nagrinėjau korupcijos tinklų paplitimą, valstybės užvaldymo priežastis ir galiu akcentuoti, kad ten, kur funkcionuoja korumpuota sistema, valdžia ir visuomenė turi mažai galimybių laimėti. Todėl demokratinės visuomenės pripažįsta, kad joms reikia žmonių, kurie yra sistemos viduje ir kurie susidūrę su korupcijos atvejais tam tikromis aplinkybėmis ne tyli, o kažko imasi. Autoritariškai valdomose šalyse, organizacijose tokiems žmonėms gresia pavojus.

Korupcija atsiranda dėl privataus ir visuomeninio intereso konflikto, o korupcijos galimybės priklauso nuo politinės struktūros santykio su privačiu turtu. Visame pasaulyje korupcijos nagrinėjimas verčia politikus ir mokslininkus sutelkti dėmesį į įtampą, kuri kyla tarp savanaudiško elgesio ir visuomeninių vertybių.

Tam tikrų žurnalistų aprašomi mano veiksmai ir pasisakymai negali būti interpretuojami vienpusiškai. Apie mano veiklą Kauno m. savivaldybės Tarybos Antikorupcijos komisijoje galite skaityti http://www.kaunas.lt/922

Kviečiu visus atvirai svarstyti, ar mes pasiryžę neįsileisti korupcijos į savo aplinką.

VALSTYBĖS (LIETUVOS KARALIAUS MINDAUGO KARŪNAVIMO) DIENA (2008-07-05)

Mindaugo krikštas, jo karūnavimas ir Lietuvos karalystės įkūrimas šiandien mums žymi datą kai Europa pripažino Lietuvą kaip lygiateisę Vakarų Europos politinės sistemos narę. Ši data yra vienas iš reikšmingiausių ankstyvosios Lietuvos valstybės istorijos įvykių, kuriuo turi didžiuotis kiekvienas lietuvis, prisimindamas mūsų valstybingumo ištakas ir semdamasis stiprybės iš praeities didvyriškų kovų.

Būkime visi kartu garbingi Lietuvos valstybės istorijos tęsėjai ir saugotojai.

Karalius Mindaugas ir kunigaikštienė Morta buvo vainikuoti 1253 metų liepos 6-ąją. Karaliaus vainiką Mindaugui suteikęs Romos popiežius tuomet įkūrė ir pirmąją Lietuvos vyskupiją.

Atkūrus nepriklausomybę Valstybės - Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo - diena pirmą kartą švęsta 1991 metų liepos 6-ąją.

TS-LKD TARYBOS POSĖDIS (2008-06-30)

2008 m. birželio 29 d. Vilniuje kaip TS Tarybos narys dalyvavau Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdyje. Jame buvo reitinguojami TS sąrašai į daugiamandatę LR Seimo apygardą, svarstomi klausimai dėl TS-LKD skyrių steigimo, TS-LKD Centrinio rinkimų štabo sudėties tvirtinimo, TS-LKD kandidatų į LR Seimą daugiamandatėje apygardoje sąrašo tvirtinimo ir kandidatų į LR Seimą vienmandatėse apygardose atrankos ir tvirtinimo tvarkos bei TS-LDK kandidatų į LR Seimą vienmandatėse apygardose tvirtinimo.

DĖL VYTAUTO DIDŽIOJO TILTO IR SOVIETINIŲ SIMBOLIŲ (2008-06-29)

2008-02-28 Kauno miesto savivaldybės Taryba sprendimu NR. T-80 pritarė Aleksoto tilto pavadinimo pakeitimui į Vytauto Didžiojo ir įpareigojo savivaldybės administracijos direktorių organizuoti sovietinių simbolių nuo Aleksoto tilto išmontavimą ir jų perdavimą Kauno miesto muziejui.

Kauno miesto savivaldybės Darbo grupė Kauno savivaldos 600 - ųjų paminėjimui organizuoti ir koordinuoti 2007 m. spalio 24 dieną įvykusiame posėdyje svarstė mano siūlymą sugrąžinti Vytauto Didžiojo vardą Aleksoto tiltui, atkuriant istorinį teisingumą ir pašalinant nuo tilto sovietinius simbolius. Gaila, kad dėl tam tikrų aplinkybių šis Tarybos NR. T-80 sprendimas dar nėra iki galo įgyvendintas.

PRISIMENAM ALEKSANDRĄ DAMBRAUSKĄ-ADOMĄ JAKŠTĄ (2008-06-26)

2008 m. birželio 26 d. buvau pakviestas į Kauno bendruomenės centro „Girsta“ organizuotą minėjimą prie Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos, skirtą prof. prel. Aleksandrui Dambrauskui-Adomui Jakštui atminti. Minėjime dalyvavo LR Seimo narė V. Boreikienė, Kauno m. savivaldybės mero pavaduotojas R. Mikaitis.

Susitikime prie prelato kapo skambėjo jo eilės, skaitomos aktoriaus Petro Venclovo ir Kauno Kovo 11-osios vidurinės mokyklos moksleivių.

Su minėjimo dalyviais pasidalinau mintimis apie kun. A. Dambrausko teologinius tekstus, paminėjau jo mintis apie mėginimus taikyti matematinius metodus teologijoje ir palinkėjau sėkmės bendruomenėms, dirbančioms kultūrinį darbą.

Adomas Dambrauskas-Jakštas, tikrasis vardas Aleksandras Dambrauskas (1860-1938) –teologas ir filosofas neotomistas, meno kritikas, matematikas, poetas, prelatas. Buvo Kauno seminarijos ir Peterburgo dvasinės akademijos profesoriumi.

1881 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune, buvo seminarijos bibliotekininkas. 1884 m. tęsė mokslus Peterburgo dvasinėje akademijoje. 1890 m. vienas pirmųjų Lietuvos esperantininkų A. Dambrauskas – Jakštas išleido esperanto kalbos vadovėlį.

1895 m. paskiriamas Kauno kalėjimo kapelionu, o 1898 m. – kariuomenės nuodėmklausiu. 1898 m. tapo Kauno kunigų seminarijos Šv. Rašto ir bažnytinės teisės dėstytoju, o 1900 m. – Žemaičių vyskupo M. Paliulionio sekretoriumi. 1902 m. išvyko profesoriauti į Petrapilio dvasinę akademiją. 1906 m. grįžęs į Kauną įsteigė Šv. Kazimiero knygų leidimo draugiją ir iki mirties jai vadovavo. 1911 m. su kitais įkūrė ateitininkų organizaciją. 1922 m. su kitais įsteigė Lietuvių katalikų mokslų akademiją ir buvo jos pirmininkas. Šiai akademijai jis vadovavo nuo 1926 metų iki mirties, t. y. 1938 metų.

APIE SOCIALINIO BŪSTO PROBLEMAS (2008-06-26)

2008 m. birželio 25 d. LR Seime, Baltijos Asamblėjos salėje kaip Kauno m. savivaldybės Tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkas buvau pakviestas dalyvauti LR Seimo Žmogaus teisių komiteto ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierės surengtame pasitarime dėl socialinio būsto problemų, kuri inicijavo LR Seimo narė Laima Mogenienė.

Sprendžiant socialinio būsto nuomos problemas būtina tobulinti teisinį socialinio būsto nuomos reglamentavimą ir užtikrinti skaidrumą socialinio būsto nuomos srityje siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų. Siūloma nustatyti konkrečius socialinio būsto nuomos apskaitos ir panaudojimo kontrolės mechanizmus, viešai skelbti informaciją apie socialinio būsto fondą ir asmenis, turinčius teisę į socialinio būsto nuomą, užtikrinti tinkamą savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio ir patikėjimo teise valdomo socialinio būsto fondo apskaitą valstybės lygmeniu.

JONINĖS, RASOS (KUPOLĖS) ŠVENTĖ PANEMUNĖJE (2008-06-24)

2008 m. birželio 23 d. dalyvavau Panemunės bendruomenės „Nemuno krantai“ ilgiausios vasaros dienos ir trumpiausios nakties šventėje prie Nemuno, Panemunės tilto. Prie Joninių apeiginės pievos buvo pastatyti vartai apipinti žolynais, merginos iš 9 žolynų pynė vainikus. Bendruomenės narius ir svečius šildė Joninių laužas, skambėjo lietuvių liaudies dainos, merginų leidžiamų vainikėlių žvakelės plaukė Nemunu, o norintys, žmonių tikėjimu, apsivalyti, šoko per laužą.

Vasarovidžio naktį, kai stojasi trumpiausia metų naktis ir ilgiausia diena, visoje Europoje ant kalnų ir kalnelių užsiliepsnodavo šventiniai laužai, o jų atšvaitai atsispindėdavo tamsiame vandens paviršiuje. Tai metas, kai saulė ir visa gamta pasiekia aukščiausią savo galią. Tai ypatinga diena, nes ji yra persilaužimo – virsmo metas, kur susiduria kilimo ir leidimosi, vešėjimo ir nykimo, gyvybės ir mirties prieštara. Rasos arba kitaip vadinamos Kupolės yra ilgiausių vasaros dienų ir trumpiausių naktų šventė, atėjusi iš senovės. Visos Europos tautos ją šventė nuo senų senovės, bet nevienodai išsaugojo iki mūsų dienų.

BIRŽELIO SUKILIMAS (2008-06-23)

2008 m. birželio 23 d. kartu su Atlanto Sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) bei Lietuvos Sąjūdžio nariais Ramybės parke (buv. Karmelitų kapinėse) pagerbėme 1941 m. birželio 22 – 28 d. ginkluoto sukilimo dalyvius. Prie Birželio sukilimo aukoms skirto atminti R. Antinio (jaunesniojo) paminklo „Kryžius-medis” uždegėme žvakutes.

1941 m. birželio 22 d. Kaune įvyko LAF posėdis, kurio metu buvo nuspręsta pradėti sukilimą prieš SSRS kariuomenę, pasiskirstytos užduotys ir nutarta koordinuoti pogrindžio būrių veiksmus. Buvo nutarta, kad svarbiau yra užimti Kauną iš vidaus, saugoti žmones ir turtą, paskelbti apie Lietuvos valstybės atkūrimą ir Laikinosios vyriausybės sudarymą. Kauno sukilėliai be pasipriešinimo į savo rankas paėmė Prezidentūrą, paštą, telefoną ir telegrafą, radijo stotį ir radiofoną. Birželio 23 d. atgijo Kauno radijas –Lietuvai buvo pranešta apie sukilusi Kauną, perskaityta deklaracija apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, Laikinosios vyriausybės sudėtis, nuskambėjo Lietuvos himnas. Šiuos pranešimus diktoriai keliomis kalbomis kartojo keletą kartų. Europa sužinojo, kad Lietuvoje vyksta antisovietinis sukilimas.

Įvairiose Kauno vietose vyko atkaklios kautynės. Mūšiai Nemuno pakrantėse vyko nuo birželio 23 d. iki 25 d. Kautynės vyko prie Vytauto Didžiojo tilto, dėl Vilijampolės tilto, Kauno radijo stoties, radiofono ir kitose vietose.

Kaune įsikūrusi vokiečių karinė okupacinė administracija birželio 25 d.įsakė nuginkluoti sukilėlius. Sukilėlių nuginklavimas užbaigtas birželio 28 d. ir nuo tol visur demobilizuoti sukilėlių būriai.

Iki šiol vis dar neaiškus tikslus Birželio sukilimo aukų skaičius.

II- ASIS TARPTAUTINIS SAMBO TURNYRAS VIDAUS TARNYBOS 1-OJO PULKO TAUREI LAIMĖTI (2008-06-21)

2008 m. birželio 20 d. kartu su Kauno m. savivaldybės administracijos Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėju Albinu Grabnicku pasveikinau II ojo tarptautinio sambo turnyro „LR VRM Vidaus tarnybos 1-ojo pulko taurei laimėti“ dalyvius ir Viešojo saugumo tarnybos vadui Vidaus tarnybos generolui Sergejui Madalovui įteikiau Kauno m. mero padėką.

BIRŽELIO 15-OJI – OKUPACIJOS IR GENOCIDO DIENA (2008-06-15)

2008 m. birželio 15 d. kartu su Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus nariais paminėjome Okupacijos ir genocido dieną, kurią organizavo Lietuvos Sąjūdžio taryba Lietuvos mokslų akademijos salėje Vilniuje.

1940 m. birželio 15 d. sovietinė armija okupavo Lietuvą. Nuo tos dienos prasidėjo tautos genocidas. Prieš visas tris Baltijos valstybes, kurios visos kartu turėjo apie 70 tūkst. karių, buvo sutelktos SSRS trys armijos, kurias sudarė septyni šaulių, du kavalerijos korpusai arba 20 šaulių divizijų, dvi motošaulių, keturios kavalerijos divizijos, devynios tankų ir viena oro desantų brigados. Be to, iš Gardino buvo nukreipti NKVD pulkas ir dvi pasieniečių brigados. Lietuvai, Latvijai ir Estijai užpulti buvo sutekta 435 tūkst. kareivių, apie 8000 patrankų ir minosvaidžių, 3000 tankų, daugiau kaip 500 šarvuočių, 2601 lėktuvas. Sovietinė vadovybė galvojo apie galimus plačius karo veiksmus. Užnugaryje buvo parengtos ligoninės.

Prieš 30 metų 1978 m. birželio 14 d. buvo įkurta Lietuvos Laisvės Lyga – pogrindinė politinė Lietuvos organizacija, kuri siekė atkurti Lietuvos valstybingumą, ugdyti tautinę, religinę, politinę lietuvių savimonę. Organizacija rengė mitingus, platino antisovietinę literatūrą. Jai vadovavo Antanas Terleckas.

GEDULO IR VILTIES DIENA KAUNE (2008-06-14)

2008 m. birželio 14 d. su miesto meru A. Kupčinsku, LR Seimo nariais, savivaldybės Tarybos nariais dalyvavau Gedulo ir vilties dienos minėjime Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Kauno miesto muziejaus Tremties ir rezistencijos skyriuje apžiūrėjome ekspoziciją, kuri supažindina su Lietuvos gyventojų kova už laisvę 1940–1990 m. ir klausėmės choro atliekamų patriotinių dainų. Kartu su minėjimo dalyviais Kauno Geležinkelio stotyje ant bėgių padėjome gėlių, buvo uždegtos žvakės pagerbiant atminimą tų, kurie gyvuliniuose vagonuose buvo išvežti į tremtį.

Vakar, birželio 13 d. dalyvavau Kauno IX forto muziejaus Gedulo ir vilties dienos renginyje „Po šiaurės žvaigžde“, su renginio dalyviais pasidalinau mintimis apie tremties prasmę ir šių dienų įvykius, apžiūrėjau muziejuje veikiančias parodas, klausiausi Sibiro tremtinių ir politinių kalinių atsiminimų.

1941 metų birželio 14 dienos naktį Sovietų Sąjunga pradėjo masinį lietuvių trėmimą. Manoma, kad per savaitę buvo ištremta beveik 20 tūkst. lietuvių. Nuo tremties labiausiai nukentėjo inteligentija. Siunčiant Lietuvos gyventojus į lagerius Sibire ir Tolimojoje Šiaurėje siekta susilpninti tautinę savimonę. Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. žmonių – apie 300 tūkst ištremta į lagerius ir Sibirą (kas trečias suimtasis mirė nuo kankinimų, bado ar nepakeliamų gyvenimo sąlygų), daugiau nei 30 tūkst. okupantai nužudė Lietuvoje, daugiau kaip 440 tūkst. pasitraukė iš Lietuvos bėgdami nuo komunistų teroro. Šiandien Lietuva dar neišsireikalauja sovietų okupacijos žalos atlyginimo.

LIETUVOS SĄJŪDŽIO 20-MEČIO RENGINIAI KAUNE (2008-06-11)

2008-06-10 dalyvavau Lietuvos Sąjūdžio 20- mečio renginiuose Kaune.

14 val. K. Donelaičio gatvėje ant 38-uoju numeriu pažymėto namo, kur gyveno prof. Vytautas Landsbergis, iškilmingai atidengta atminimo lenta, kad šiame name 1989-1992 metais vyko Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus tarybos posėdžiai. Atidengiant atminimo lentą dalyvavo Kauno Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai A. Patackas, K. Uoka, V. Katkus, E. Klumbys, A. Saudargas, Kauno miesto mero pavaduotojas S.Buškevičius ir kiti sąjūdiečiai. Atminimo lentą pašventino monsinjoras Alfonsas Svarinskas.

15 val. Kauno apskrities archyve (Maironio g. 28B) atidaryta paroda, kurioje eksponuojami Kauno Sąjūdžio dokumentai. Archyvo direktorius Gintaras Dručkus ir aš kaip Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas pasirašėme Kauno sąjūdžio dokumentų perdavimo archyvui aktą. Parodos atidaryme sveikinau Kauno Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narius, padėkojau Kauno apskrities archyvo darbuotojams už surengtą dokumentų parodą.

Parodos dalyviai, Kauno Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai apžiūrėjo Sąjūdžio protokolus, kitus dokumentus, po kuriais yra jų parašai, liudijantys 1988-1990 m. atgimimo įvykius. Kauno apskrities archyvo darbuotojai pažymėjo, kad Kauno Sąjūdžio dokumentų yra išlikę labai daug ir su jais galima susipažinti archyvo skaitykloje.

16 val. Kauno Architektų namuose (Vilniaus g. 22) atidengta atminimo lenta ir atidaryta Romualdo Požerskio fotografijų paroda. Atminimo lenta ant namo Vilniaus g. 22 pažymi, jog šiame pastate prieš 20 metų, 1988 m. birželio 10 d. įvyko Lietuvos Sąjūdžio Kauno skriaus iniciatyvinės grupės steigiamasis susirinkimas, nulėmęs aktyvų kauniečių dalyvavimą atkuriant nepriklausomą Lietuvos Respubliką. Atdengiant lentą susirinkusius kauniečius sveikino A. Kaušpėdas. Atminimo lentą taip pat pašventino monsinjoras A. Svarinskas.

18 val. istorinėje prezidentūroje įvyko popietė, kurioje Kauno Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, Kauno m. savivaldybės atstovai, Lietuvos Sąjūdžio nariai ir svečiai dalijosi mintimis apie Sąjūdžio reikšmę ir perspektyvas šiandieninėje Lietuvoje.

Visus renginius užbaigė koncertas „Sąjūdžio dvasia“, įvykęs 20 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, kuriame Lietuvos partizanų ir kitas patriotines dainas atliko Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų orkestras. Koncerte dalyvavo dainininkas V. Babravičius ir roko grupė „Rebelheart“.

SĄJŪDŽIO 20 –MEČIO MINĖJIMAS GARLIAVOJE (2008-06-8)

2008 m. birželio 8 d. dalyvavau minėjime „Tautos kelias į laisvę, skirtame Lietuvos Sąjūdžio 20 –mečiui Garliavos kultūros centre. Kaip Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas pasveikinau minėjimo dalyvius ir pakviečiau į Lietuvos Sąjūdžio 20 –mečio renginius Kauno mieste.

KAUNO MIESTO DAINŲ IR ŠOKIŲ ŠVENTĖ (2008-06-8)

2008 m. birželio 7 d. kartu su kauniečiais Dainų slėnyje stebėjau ir klausiausi dainų ir šokių šventės „Mano žemės širdis”. Dainų slėnyje skambėjo gražiausios lietuviškos melodijos ir klasikų dainos. Šventės meno vadovas yra Kauno garbės pilietis Petras Bingelis. Šventėje dalyvavo108 chorai, daugiau kaip 30 vaikų, jaunimo ir suaugusių šokių kolektyvų. Šventę vainikavo ąžuolų vainikai kolektyvų vadovams ir tradicinė šventės daina „Ąžuolais vainikuotas“.

Lietuvoje Dainų šventė pirmą kartą surengta 1924 m. rugpjūčio 23–25 d. Kaune, Petro Vileišio aikštėje. 2003 m. lapkričio 7 d. UNESCO pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją ir simboliką žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.

AA 20 METŲ LIETUVOJE (2008-06-07)

2008 m. birželio 7 d. Kauno sporto halėje dalyvavau suvažiavime, skirtame AA Lietuvoje 20 metų sukakčiai tema „Gyvenimo ir džiaugsmo programa“. Visus susirinkusius sveikino Katalikų Bažnyčios, LR Vyriausybės atstovai. Kauno m. mero A. Kupčinsko vardu pasveikinau suvažiavimo dalyvius.

AA (anoniminiai alkoholikai) – tai draugija vyrų ir moterų, kurie dalijasi savo patirtimi, jėgomis ir viltimi, norėdami padėti sau ir kitiems sveikti nuo alkoholizmo.

Anoniminių alkoholikų draugija pasaulyje veikia nuo 1935 m., Lietuvoje - nuo 1988 m.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 128 AA grupės. 10 lietuvių AA grupių veikia užsienyje (Airijoje, Anglijoje, JAV), 7 grupės veikia kalėjimuose.

Lietuvos AA draugijos tinklalapis: http://anonalko.puslapiai.lt/

SĄJŪDIS – KULTŪRINIS VIRSMAS (2008-06-07)

2008 m. birželio 6 d. Kauno įgulos karininkų ramovėje dalyvavau Kauno tautinės kultūros centro konferencijoje „ Sąjūdis – kultūrinis virsmas“ ir kaip Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus tarybos pirmininkas kartu su Kauno miesto vadovais pasveikinau visus dalyvius minint Lietuvos Sąjūdžio 20 –metį.

Kauno tautinės kultūros centras veiklą pradėjo kaip Kauno Sąjūdžio sekmadieninė lietuvių kultūros mokykla įkurta 1988 m. rugsėjį. Ji buvo pirmoji ir vienintelė Persitvarkymo Sąjūdžio mokykla Lietuvoje. Pagrindinis mokyklos tikslas tuomet buvo žadinti tautinę savimonę. Kauno tautinės kultūros centras savo veikla siekia atskleisti seną, garbingą, gražią, turtingą mūsų kultūrą.

Plačiau apie Kauno tautinės kultūros centrą žiūrėk: http://www.vydija.lt/ktkc/

SUSITIKIMAS KAUNO STATYBININKŲ MOKYKLOJE (2008-06-04)

2008 m. birželio 4 d. kaip Kauno miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkas dalyvavau susitikime su Kauno statybininkų mokyklos mokiniais ir mokytojais, pasveikinau viktorinos „Ką aš žinai apie korupciją“ dalyvius, mokyklos bendruomenę supažindinau su Antikorupcijos komisijos veikla bei pateikiau metodinę medžiagą apie korupcijos prevenciją.

SU SĄJŪDŽIU UŽ LIETUVĄ (2008-06-04)

2008 m. birželio 3 d. Vytauto Didžiojo karo muziejuje dalyvavau parodos„Su Sąjūdžiu už Lietuvą“, skirtos Lietuvos Sąjūdžio 20 -mečiui atidaryme. Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus vardu pasveikinau parodos dalyvius, dėkojau parodos organizatoriams ir muziejui pažadėjau rasti eksponatų susijusiu su Sąjūdžio Kauno skyriaus veikla.

Vakare Kauno įgulos karininkų ramovėje dalyvavau buvusio Lietuvos partizano Juozo Armonaičio 85 metų jubiliejiniame vakare.

ATKURTA VYČIO KRYŽIAUS ORDINO VĖLIAVOS PAKĖLIMO CEREMONIJA (2008-06-02)

2008-06-01 sekmadienį, 12 00 valandą kartu su kauniečiais dalyvavau Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonijoje, kurią organizavo ir atliko Lietuvos šaulių sąjungos štabo Garbės sargybos kuopos Vėliavos būrys.

Kartu su Kauno miesto savivaldybės meru A. Kupčinsku įteikiau padėkos raštus Lietuvos šaulių sąjungos štabo Garbės sargybos kuopos Vėliavos būrio šauliams.

Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija Karo muziejaus sodelyje buvo pradėta maždaug 1924 m. Šią tradiciją įdiegė Karo muziejaus įkūrėjas generolas Vladas Nagevičius. Toks sumanymas jam kilo, pamačius panašų ritualą Paryžiuje.

Ši atkurta tarpukario laikinosios sostinės tradicija, Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija vyks kiekvieną sekmadienį Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Iki šiol Vyčio Kryžiaus ordino vėliava buvo keliama Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir lapkričio 23 d.

LIETUVOS SĄJŪDŽIO XI SUVAŽIAVIMAS (2008-06-01)

2008-06-31 Vilniuje dalyvavau neeiliniame Lietuvos Sąjūdžio XI – ąjame suvažiavime. Kartu su Lietuvos Sąjūdžio nariais dalyvavau Šv. Mišiose Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo Arkikatedroje bazilikoje bei atidengiant Sąjūdžio atminimo lentą prie centrinės Sąjūdžio būstinės. Suvažiavimo dalyvius pasveikino kardinolas A. J. Bačkis, pranešimus skaitė Sąjūdžio garbės pirmininkas prof. V. Landsbergis, Sąjūdžio pirmininkas R. Kupčinskas, prof. A. Tyla, doc. R. Batūra, J. Dvarionas, suvažiavimo svečiai atsargos generolas mjr. J. Kronkaitis, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys B.Genzelis, Lietuvos ambasadorė Kanadoje G. Damušis ir kiti.

Suvažiavimas priėmė rezoliucijas dėl Rytų Lietuvos problemų, dėl smulkiųjų ir vidutinių šeimos ūkių atkūrimo Lietuvoje, dėl teismų sistemos demokratizavimo, dėl kreipimosi į Generalinį prokurorą inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl sandorio su LEO LT pripažinimo negaliojančiu, dėl atsakomybės už Lietuvos ateitį renkant LR Seimą, remiant patriotinių, krikščioniškąsias ir tautines vertybes išpažįstančių partijų kandidatus. Suvažiavimo dalyviai pritarė pareiškimams dėl Lietuvos kariuomenės ir dėl nepritarimo tam tikrų Sąjūdžio veteranų sumanymui išrūpinti aukščiausius valstybės apdovanojimus buvusiems iniciatyvinės grupės nariams.

Suvažiavimas taip pat pritarė atviram laiškui LR Prezidentui ir kitiems valstybės atsakingiems pareigūnams dėl institucijų neveikimo įrengiant Lukiškių aikštės memorialinį paminklą nežinomam partizanui bei Piliečių santalkos kreipimuisi į LRT Tarybą dėl D. Kuolio vedamų laidų Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje nutraukimo. Suvažiavimo baigiamąją kalbą sakė monsinjoras kun. A. Svarinskas, ragindamas būti drąsiais ir aktyviais Lietuvos piliečiais.

VIEŠNAGĖ KOŠICĖJE (2008-05-31)

2008 m. gegužės 26-30 dienomis kartu Kauno miesto savivaldybės delegacija viešėjau

Košicės mieste (Slovakijoje). Košicės miesto rotušėje įvyko oficialus priėmimas, mūsų delegaciją sveikino miesto meras František Knapik, vicemeras Mikuláš Čečko, kartu aptarėme miestų partnerystę ir bendradarbiavimą. Viešnagės metu aplankėme Slovakijos regiono prekybos, pramonės ir amatų rūmus, buvusį karinį dalinį, aviacijos ir senovinių automobilių muziejų.

Košicė ir Kaunas yra antrieji miestai pagal dydį savo šalyje ir yra panašūs savo istorija.

Košicė antrasis Slovakijos miestas rašytiniuose šaltinuose pirmą kartą paminėtas 1230 metais. Pirmosios miesto privilegijos žinomos nuo 1290 metų. Miestas sparčiai augo dėl savo strateginės padėties tarptautiniame prekybos kelyje į Lenkiją . Seniausios gildijos taisyklės buvo registruotos 1307 m. 1321 m. parėmęs karališkąją armiją lemiamu mūšio prie Rozhanovcų prieš Amadé šeimą momentu, Košicė tapo laisvu karališku miestu. 1347 m. Košicė tapo antruoju miestu Vengrijos laisvų karališkųjų miestų hierarchijoje po sostinės Budos. Košicė buvo pirmas miestas Europoje , gavęs savo herbą 1369 m. iš Lui Didžiojo.

ALEKSOTO TILTUI ATKURTAS VYTAUTO DIDŽIOJO VARDAS (2008-05-26)

2008 m. gegužės 25 d. dalyvavau Vytauto Didžiojo vardo sugrąžinimo dabartiniam Aleksoto tiltui ceremonijoje.

2008 m. sausio 23 d Kauno m. savivaldybės darbo grupei Kauno savivaldos 600 - ųjų paminėjimui organizuoti ir koordinuoti pasiūliau svarstyti klausimą, kad Aleksoto tiltui būtų atkurtas Vytauto Didžiojo vardas.

1930 m. sausio 16 d.Vytauto Didžiojo vardu pavadinto plieninio arkinio tilo per Nemuną į Aleksotą atidaryme dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona.

EKSKURSIJA KERNAVĖJE (2008-05-26)

2008 m. gegužės 25 d. kartu su Lietuvos Sąjūdžio nariais dalyvavau ekskursijoje po Kernavės piliakalnius, susipažinome su vietovės ir archeologinių radinių istorine reikšme.

Kernavė yra unikalus paskutinės Europoje pagoniškos valstybės miestietiškos civilizacijos pavyzdys. Kernavės vietovės archeologiniai paminklai reprezentuoja visas šiame regione egzistavusias archeologines kultūras nuo epipaleolito iki viduramžių.

RINKIMAI GRUZIJOJE (2008-05-25)

2008 m. gegužės 19-24 dienomis buvau Gruzijoje kaip Gruzijos Parlamento rinkimų stebėtojas. Lietuvos stebėtojų misiją organizavo Rytų Europos studijų centras.

Kartu su kitais stebėtojais iš Lietuvos įvairių organizacijų (JKL, LiJOT, LLJ, LSDJS, TSPMI, TSPMI/EESC) stebėti rinkimų Gruzijoje vykau kaip Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) atstovas. LATA organizacijai buvo patikėta stebėti rinkimus Batumyje. Batumis (gruz. ბათუმი) yra Adžarijos sostinė pietvakarių Gruzijoje prie Turkijos sienos. LATA stebėtojų grupė susitiko su Batumio meru ir svarstė bendradarbiavimo galimybes.

Parlamento Gruzijoje rinkimuose dalyvavo devynios partijos bei trys politiniai blokai, pergalę iškovojo prezidento Michailo Saakašvilio valdančioji partija „Jungtinis nacionalinis judėjimas“.

Nepriklausomų stebėtojų delegacijos prižiūrėjo balsavimą 500 balsavimo vietų dvidešimtyje rinkimų apylinkių.

LIETUVA IR ŽMOGAUS TEISĖS (2008-05-16)

2008 m. gegužės 16 d. buvau pakviestas į LR Seimo Žmogaus teisių komiteto rengiamą disidento V. Petkaus 80-mečio jubiliejaus paminėjimo iškilmes Seimo III rūmų Konferencijų salėje. Renginio metu buvo pristatyta knyga „Lietuva ir žmogaus teisės“. Renginyje dalyvavo LR Seimo nariai, Katalikų Bažnyčios dvasininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, buvę sovietmečio disidentai bei svečiai iš užsienio.

APIE S. DARIAUS IR S.GIRĖNO AERODROMĄ KAUNE (2008-05-16)

2008 m. gegužės 14 d. Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus būstinėje dalyvavau diskusijų klubo susitikime, kurio tema „S. Dariaus ir S.Girėno aerodromo praeitis dabartis ir perspektyvos“, kuriame dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas LR. Seimo narys R. Kupčinskas, VšĮ "S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas"direktorius E. Raubickas, Lietuvos parašiutų sporto federacijos prezidentas Z. Vegelevičius, Kauno savivaldybės įmonės „Kauno planas“ direktorius G. Šinkūnas, prof. G. Merkys, Kauno m. savivaldybės tarybos nariai R. Prievelienė ir A. Kurlavičius, Kauno aeroklubo direktorius A. Žentelis ir kiti. Diskusijų klubas kviečia bendruomenių, NVO bei vietos savivaldos atstovus į viešają diskusiją. Diskusijos pradžioje renginio organizatoriai pristato problemą, jos aktualumą, sprendimo būdus, supažindina su šios temos atgarsiais žiniasklaidoje. Po to vyksta diskusija, kuri ieško atsakymų į įvairius klausimus. Siame diskusiniame susitikime buvo aptariami tokie klausimai: Kaip surasti bendrą kalbą tarp interesų grupių modernizuojant aerodromą? Ar aerodromas turi gyvybingą veiklos viziją? Ar politikai ir verslininkai galvoja 50 metų į priekį? Ar investicijų pritraukimo ir darbo vietų kūrimo lozungai kartais netampa demagogija? Šiuo metu S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome Kaune veikia 12 aviacinių organizacijų, 3 skirtingų skraidymo priemonių mokyklos. Čia vyksta tarptautiniai aviacijos čempionatai, leidžiasi verslo ir turistinės klasės lėktuvėliai, skraido parasparniai ir jėgos aitvarai, radijo bangomis valdomi nepilotuojami lėktuvai, vyksta kariuomenė pratybos, ir civilių mokymai, leidžiasi parašiutininkai. Vaikai mokomi skraidyti jau nuo 10 metų – ko gero, jauniausi pasaulyje mokiniai. Plačiau apie tai http://www.balsas.lt/naujiena/196397

APDOVANOTI KAUNO MOKSLEIVIAI VIKTORINOS LIETUVOS SĄJŪDŽIO 20-MEČIUI PAMINĖTI NUGALĖTOJAI (2008-05-15)

Gegužės 14 dieną Kauno m. savivaldybės didžiojoje salėje kartu Lietuvos Sąjūdžio pirmininku LR Seimo nariu R. Kupčinsku, mero pavaduotoju S. Buškevičiumi, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojais Z. Tamakausku bei E. Šiugžda dalyvavau apdovanojant Kauno moksleivius, kurie dalyvavo viktorinoje skirtoje Lietuvos Sąjūdžio 20-mečiui.

Ačiū moksleiviams ir mokytojams už parodytas žinias ir dėmesį Lietuvos istorijai. Tikiu, kad Jūsų tyrinėjimai Lietuvos Sąjūdžio tema dar nesibaigia. Lietuvos Sąjūdis yra vis dar gyvas, turintis savo tikslus, struktūrą/organizaciją ir idėjas. Plačiau apie tai http://www.slaptai.lt/news.php?readmore=486

PRISIMINKIME LIETUVOS SĄJŪDĮ (2008-05-10)

2008 m. minime Lietuvos Sąjūdžio 20-metį. Nuo 1988 m. Lietuvos atgimimą žymi daugelis ženklų – mitingai, Baltijos kelias, vienybė, atvira politika, pasipriešinimas, nepriklausomybė. Ką kiekvienas iš mūsų išgyvenome 1988-1990 metais? 1988 m. birželio 10 d. Kaune, Architektų namuose įkurtą Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, pirmąjį „Kauno aido“ numerį, pirmąją po pusės amžiaus trispalvę virš Kauno Karo muziejaus bokšto, 1989 m. Vasario 16-ąją Kauno muzikiniame teatre priimtą Sąjūdžio deklaraciją ir VDU atkūrimą.

Pasidalinkime patirtimi apie Sąjūdžio laikus, mūsų siekius ir bendražygius, apie mitingus ir mūsų vienybę. Parašykime apie tai visiems, kurie ėjo į Lietuvos Laisvę su Sąjūdžiu.

Rašykime istoriją būsimoms kartoms iš pirmų lūpų. Siųskite savo prisiminimus ir patirtis apie Sąjūdį e. paštu: Kaunosajudis@gmail.com

SPAUDOS ATGAVIMO, KALBOS IR KNYGOS DIENA (2008-05-8)

Gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – 1904 m. gegužės 7 d. buvo panaikintas carinės valdžios draudimas naudoti lotyniškus rašmenis lietuvių spaudoje.

Žiniasklaida šiandien yra neatskiriama viešojo gyvenimo dalis, aktyviai dalyvaujanti demokratiniuose procesuose. Pilietinė žiniasklaida padeda auditorijai būti aktyviais piliečiais, siekia pagerinti viešąją diskusiją, padėti sukurti aktyvų viešąjį gyvenimą, ji nepajungia naujienų asmeniniams interesams.

„Informacija žiniasklaidoje turi pasirodyti žurnalistams ir redaktoriams nusprendus, kad tai yra naujiena, o ne už mokestį grynaisiais ar kitokiu būdu, arba mainais už kitokius paskatinimus. Informacija žiniasklaidoje, už kurią mokama, turi būti aiškiai identifikuojama kaip reklama, rėmimas arba pardavimų skatinimas“ (ištrauka iš Tarptautinės ryšių su visuomene asociacijos Žiniasklaidos skaidrumo chartijos).

KNYGOS „LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKAI 1918-1953“ PRISTATYMAS KARININKŲ RAMOVĖJE (2008-05-8)

2008-05-08 Kauno įgulos karininkų ramovėje dalyvavau daugiatomės enciklopedijos „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ septintojo tomo, kurį parengė Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjunga, pristatyme.

Septintasis tomas yra skirtas rezistencinės kovos dalyviams ir technikos dalies karininkams, jame tęsiamas Lietuvos kariuomenės karininkų biografijų spausdinimas abėcėlės tvarka ir pateikiama daugiau nei tūkstantis biografijų, iliustruotų archyvinėmis nuotraukomis. Ši daugiatomė enciklopedija laikoma dokumentinės medžiagos paminklu Lietuvos kariuomenei.

APIE FILMO „KAI AŠ BUVAU PARTIZANAS“ PREMJERĄ KINO TEATRE “ROMUVA” (2008-05-05)

2008-05-05 kino teatre „Romuva“ dalyvavau režisieriaus V. V. Landsbergio vaidybinio filmo „Kai aš buvau partizanas“ premjeroje. Filmo scenarijaus autorius – režisierius, operatorius – A. Kemežys, filme vaidina aktoriai A. Masiulis, R. Staliliūnaitė, G. Storpirštis, B. Marcinkevičiūtė, M. Jampolskis, buv. krepšininkas S. Jovaiša.

Šiame vaidybiniame filme partizaninis karas pateikiamas vaiko akimis, kai pagrindinį herojų aktorių Paulių (G. Storpirštis), vaidinantį partizanų vadą spektaklyje „Bunkeris“ (V.V. Landsbergio pjesė, pastatyta 2005 m, vaizduojanti pokario laikus), užplūsta vizijos ir savęs suvokimas kaip realiai egzistavusio vaiko, patyrusio pokario žiaurumus ....

Po filmo premjeros aktoriai ir režisierius dalijosi mintimis su žiūrovais apie istorinę praeitį bei dabartį. Aktorius A. Masiulis prisiminė vaikystės dienas Surdegyje, kai patriotizmas ir visuomeninis gyvenimas buvo kasdienybė, ko ypač pasigendama šiais 18 –aisias Lietuvos nepriklausomybės laikais.

Kauno „Romuva“ – didžiausias tarpukario kino teatras Lietuvoje. Mikalojaus Mačiulskio suprojektuotas kino teatras buvo pastatytas 1939 m. „Romuva“ buvo atidaryta 1940 m. balandžio 17 d. Kino teatras - neatsiejama Laisvės alėjos dalis, jis išsaugojo originalios tarpukario Lietuvos moderniosios architektūros dvasią.

MOTINOS DIENA (2008-05-04)

Gražiausia pavasario šventė, ir gražiausi pavasario žiedai skirti Jums, brangios motinos. Sveikinu motinas, kurios augino vaikus šaltąjame Sibire, toli nuo savo gimtųjų namų, sveikinu motinas, išlydėjusias savo sūnus į kovą už laisvę ir nesulaukusias savo sūnų, ir motinas, kurių kantrybė ir meilė kasdieną lydi kievieną vaiko žingnį. Mielos motinos, Jūsų meilė yra mūsų tvirtybės šaltinis ir dvasinis pamatas. Linkiu, kad pagarba Motinoms ir dėkingumas visada išliktų mūsų šeimose.

SPAUDOS LAISVĖS TYRIME LIETUVA UŽIMA 25-JĄ REITINGO VIETĄ PASAULYJE (2008-05-02)

Tarptautinė organizacija „Freedom House“ 2008 m.atliko spaudos laisvės tyrimą 195 pasaulio šalyse, spaudos kultūrą ir kontrolę vertino kaip „laisvą“ „iš dalies laisvą“ ir „nelaisvą“. Lietuva yra 25-joje reitingo vietoje kaip turinti „laisvą“ spaudą kartu su Kanada, Jungtine Karalyste bei Čekija, o tarp Centrinės ir Rytų Europos/ buv. Sovietų Sąjungos šalių mes užimame 2-ąją vietą.

Pagal šį rodiklį Lietuva atsilieka nuo Estijos, esančios 16 vietoje, kuri tarp Centrinės ir Rytų Europos/ buv. Sovietų Sąjungos šalių užima 1-ąją vietą, tačiau lenkia Latviją (40 vieta) ir Lenkiją (51 vieta)visų pasaulio šalių reitinge.

Prieš metus Lietuvos įvertinimas buvo 4 pozicijomis mažesnis, tačiau Lietuvos reitingas padidėjo ne todėl, kad padaugėjo spaudos laisvės Lietuvoje, o todėl, kad sumažėjo kitose valstybėse.

Laisviausia spauda yra Suomijoje ir Islandijoje – abi šalys dalinasi 1-ąja reitingo vieta, o labiausiai varžoma Rusijoje (170 vieta), Baltarusijoje (188 vieta), Turkmėnijoje (193 vieta) bei Šiaurės Korėjoje (195 vieta). Plačiau apie tai http://www.freedomhouse.org

SVEIKINIMAI ROTUŠĖS AIKŠTĖJE (2008-05-02)

2008 m. gegužės 1 d. Kauno Rotušės aikštėje susirinkusius profesinių sąjungų atstovus, (svečius iš vienos Danijos profesinės sąjungos) sveikinau su tarptautine Darbo diena kaip Kauno m. savivaldybės tarybos narys ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas pabrėždamas dirbančiųjų teisių gynimo ir atstovavimo, Lietuvos valstybės stiprinimo bei socialinio pasitikėjimo svarbą.

Darbo žmonių šventė įtvirtinta kaip nedarbo diena pirmuosiuose tarpukario Lietuvos švenčių ir poilsio įstatymuose, tačiau 1930 m. nedarbo diena įstatymu panaikinta.

Sovietai šventę sukompromitavo, žmonių atmintyje ji išlikusi kaip priverstinių demonstracijų diena. Tose Europos šalyse, kur nebuvo komunistinių režimų, Gegužės 1-osios tradicijos yra kitos ir tai nėra masinė šventė.

Tarptautinės darbininkų dienos ištakos siekia dar XIX amžių. 1886 m. gegužės 1 dieną JAV (Čikagoje) įvyko demonstracija, kurios metu darbininkai reikalavo sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Po trejų metų Paryžiaus II tarptautinis kongresas paskelbė Gegužės 1-ąją viso pasaulio darbininkų solidarumo diena.

SKAITYTOJO KOMENTARAS (2008-04-30)

Jums pateikiu skaitytojo Aurelijaus Narbuto nuomonę apie mano interneto dienoraštį.

„Neseniai vieno žurnalisto pamąstymai dėl Raimundo Kaminsko interneto dienoraščio (blogo) paskatino ir mane apsilankyti šioje svetainėje. Pradžiai reikėtų aptarti kas yra politiko interneto dienoraštis arba kam jis reikalingas. Patarlė sako: vilką kojos peni. Politiko „darbo įrankis“– informacija. Plačiai visuomenėje žinomi politikai, partijų lyderiai savo interneto dienoraščius rašo siekdami nuolatinio kontakto su rinkėjais, pasakyti rinkėjui apie save tai, kas nėra aktualu daugumai žmonių ir ko neišspausdins laikraštis ar neparodys televizija.

Žiniasklaidoje kartais vyrauja neobjektyvi nuomonė apie vieną ar kitą asmenį. Viena išeičių asmeninis dienoraštis internete, kuriame galima pateikti informaciją, nebijant, kad ji bus iškreipta. Interneto dienoraštis atlieka tris pagrindines funkcijas. Tai informacijos apie susitikimus, posėdžius ir politiko balsavimus ar pasisakymus pateikimas, asmeninė savireklama ir kontakto su rėmėjais bei diskusijos su oponentais palaikymas.

Pabandysiu pažvelgti kaip šios užduotys sprendžiamos Raimundo Kaminsko dienoraštyje lyginant jį su kitais panašiais dienoraščiais – Artūro Zuoko (http://www.zuokas.lt), Andriaus Kubiliaus (http://www.kubilius.lt) bei Justo Vinco Paleckio (http://www.paleckis.lt) .

Vertinant pagal pateikiamos informacijos kiekį, akivaizdus lyderis būtų Andriaus Kubiliaus blogas. Visgi, manau, kad eiliniam skaitytojui nėra labai įdomu kokiame kaime ir ką sveikino partijos lyderis. Šiuo požiūriu, Andriaus Kubiliaus blogas nėra sektinas pavyzdys.

Šiek tiek kitokia yra Raimundo Kaminsko padėtis. Kaip politikas jis dar nėra pakankamai žinomas už savos partijos ribų, tad skaitydamas apie jo apsilankymus viename ar kitame renginyje, paprastas pilietis gali susidaryti savo nuomonę apie šį politiką. Visgi, tokia informacija nereikia piktnaudžiauti, žmogui daug įdomiau matyti ir kitą politiko pusę, ką jis mano kad ir apie pavasarinę žūklę.

Skaitydamas Artūro Zuoko dienoraštį pajunti būtent pastarąjį bruožą. Jame A. Zuokas yra paprastas gyvas žmogus, vienas iš mūsų. Jis kalba ir apie meną, ir apie sportą. Atrodo, kad jo pilna visur. Gali A. Zuokui nepritarti, tačiau negali neįvertinti jo įvairiapusiškumo, smalsumo, energijos. Apskritai, kol kas Lietuvoje šis blogas yra galbūt įdomiausias ir profesionaliausias.

Kita svarbi blogo funkcija yra kontakto su rinkėjais ir diskusijos su oponentais palaikymas. Nors tiek Andriaus Kubiliaus, tiek Justo Vinco Paleckio bloguose galima reikšti savo nuomonę, bet kontaktą su skaitytoju ir vėl palaiko tik Artūras Zuokas. Jis drąsiai atsako į klausimus, diskutuoja su priešininkais. Tai suteikia blogui ne tik gyvumo, bet ir betarpiško bendravimo su politiku pojūtį. Neužmirškime, kad viešai su oponentais diskutuojantis politikas savaime pelno tam tikros dalies skaitytojų palankumą. Toks politikas – gyvas žmogus, kuriam galima išsakyti savo nuomonę, pabandyti pakeisti jo nuomonę argumentuotai įrodinėjant savąją. Viso to linkėčiau Raimundui Kaminskui.

Parašęs pagalvojau, kad beveik jokio įspūdžio man nepadarė Justo Vinco Paleckio blogas. Visgi, viena savybė šiame bloge yra verta dėmesio. Artūras Zuokas savam dienoraštyje yra individualistas (nors tai ir nekenkia liberalui), Andrius Kubilius – partinis bosas, mokytojas. Skaitydamas Justo Vinco Paleckio dienoraštį jauti, kad tai socialdemokratas ir ideologiškai, ir tuo, jog savam bloge nevengia pateikti kitų partijos bendražygių nuostatų, citatų. Tai suteikia dienoraščiui solidumo, o jo autoriui komandos nario įvaizdį.

Apibendrindamas pasakysiu, kad man Raimundo Kaminsko blogas patiko, nors tuo pat metu siūlau daugiau gyvesnių komentarų apie paprastam mirtingajam svarbius įvykius. Ir, žinoma, sudaryti galimybę komentuoti ir ginčytis, o visų svarbiausia ginčytis su pačiu Raimundu Kaminsku“.

ISTORIJOS KONKURSAS „LIETUVOS SĄJŪDŽIO DVIDEŠIMTMETIS“ (2008-04-29)

2008 m. balandžio 29 d. Kauno „Ąžuolo“ katalikiškoje mokykloje pasveikinau istorijos konkurso „Lietuvos Sąjūdžio dvidešimtmetis“ II etapo dalyvius ir organizatorius, pabrėždamas socialinę Lietuvos Sąjūdžio svarbą modernioje visuomenėje.

Kartu su vertinimo komisijos nariais – istorijos mokytoju, A. Tamakausku, laikraščio „XXI amžius“ redaktoriumi E. Šiugžda, „Ąžuolo“ katalikiškos vidurinės mokyklos direktoriumi L. Lukošiumi aptarėme konkurso vertinimo kriterijus.

ŠV. MIŠIOS ŠV. JURGIO BAŽNYČIOJE, KURI BUVO PERSEKIOJIMO LIUDYTOJA (2008-04-27)

2008 m. balandžio 27 d. dalyvavau pirmosiose sekmadienio Šv. Mišiose Šv. Jurgio Kankinio Bažnyčioje daugiau nei po 60 metų trukusios pertraukos, kai sovietinės okupacijos metu Bažnyčios veikla buvo uždrausta, o istorinis paminklas nuniokotas. Šių metų balandžio 23 d. (per Jurginių šventę) Bažnyčia buvo pašventinta.

Vienuolyno ir Bažnyčios statybų pradžia laikomi 1468 m. XVI a. pradžioje iškilo mūriniai vienuolyno pastatai ir nauja Bažnyčia. Jie, be pilies, buvo stambiausias mūrinių pastatų kompleksas Kauno mieste.

Prie Bažnyčios steigėsi brolijos – Šv. Pranciškaus, Šv. Onos, Šv. Antano, Šv. Barboros brolijos, taip pat amatininkų cechų brolijos, turėję savo altorius.

Rusijos caro valdžia 1864 m. Žemaičių kunigų seminariją iš Varnių perkėlė į Kauną. Seminarijai buvo atiduoti buvusieji bernardinų vienuolyno rūmai ir Šv. Jurgio Bažnyčia.

Sovietmečiu, po 1945 m. vienuolynas ir Bažnyčia buvo uždaryti. 1950 m. Bažnyčioje buvo įrengtas vaistų sandėlis. Tik 1993 m. vienuolyno pastatai grąžinti veiklą atgaivinusiam Mažesniųjų brolių ordinui, o 2005 m. vienuoliai atgavo ir labai prastos būklės Bažnyčios pastatą.

APIE KAUNAS JAZZ (2008-04-26)

2008 m. balandžio 25 d. VDU salėje “Kaunas Jazz” festivalio koncerte klausiausi „Kaunas Big Band“ orkestro, kuris savo koncertą skyrė Juozui Tiškui atminti bei Rono Karterio su grupe (Ron Carter Foursight) – Ron Carter, Stephen Scott, Rolando Morales-Matos, Payton Crossley (JAV).

Jei muzika turi tikslus, tai yra kūryba ir procesas papildyti mūsų gyvenimo prasmės suvokimą (pvz. čia gali būti kitaip negu su politinių procesų suvokimu). Todėl muzika, galima manyti, kad yra egzistencinis menas. Atrodo, kad džiazas yra tik dabartyje, kadangi jo negalima antrąkart tiksliai pakartoti, kaip negalima, pasak Heraklito, dukart įžengti į tą pačią upę.

LPKTS XV SUVAŽIAVIMAS (2008-04-19)

2008-04-19 Kaune Vytauto Didžiojo universiteto salėje įvyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių XV suvažiavimas, į kurį buvau pakviestas kaip Kauno m. savivaldybės tarybos narys bei Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas. Sveikindamas suvažiavimo dalyvius ir svečius kalbėjau apie šiandienos sergančios visuomenės tam tikrus bruožus ir linkėjau šios organizacijos nariams būti aktyviais pilietinės visuomenės kūrėjais bei saugotojais.

Politinių kalinių ir Sibiro tremtinių organizacija, pavadinta Tremtinio klubu, buvo įkurta 1988 m. liepos 30 d., sukvietus pirmąjį tremtinių ir politinių kalinių suvažiavimą. Vėliau organizacija buvo pavadinta Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS). Dabar minėta sąjunga turi 58 skyrius, joje yra apie 30 tūkstančių narių. LPKTS pirmininkas yra Antanas Lukša.

(Plačiau: http://www.lpkts.lt )

LKD KONFERENCIJA KAUNE (2008-04-19)

2008-04-19 Kauno m. savivaldybės salėje įvyko Lietuvos krikščionių demokratų (LKD) Kauno skyriaus konferencija, kurioje dalyvavau kartu su TS Kauno apskrities koordinacinės tarybos pirmininko pavaduotoju D. Varnu. Sveikindamas šios konferencijos dalyvius kalbėjau, kad reikia ir kitus mokyti bei padėti neišduoti Lietuvos įvairiose viešosios politikos srityse.

Nuo 1989 m. vasario 16 d. buvo atgaivinta Lietuvos krikščionių demokratų partijos veikla. Dabar Tėvynės sąjunga ir Lietuvos krikščionys demokratai svarsto jungtinės partijos „Tėvynės Sąjunga/ Lietuvos krikščionys demokratai“ pagrindinius dokumentus, susijungimo sąlygas bei artėjančių rinkimų strategiją.

DĖL AVIACIJOS TURIZMO PLĖTROS KAUNO MIESTE (2008-04-15)

2008-04-14 kreipiausi į Kauno m. savivaldybės merą A. Kupčinską su prašymu informuoti , kokia yra Kauno miesto savivaldybės aviacijos turizmo politika ir strategija, kokios yra galimybės aviacijos turistams naudotis S. Dariaus ir S. Girėno aerodromu, kaip rengiamasi modernizuoti S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo infrastruktūrą, kokias paslaugas S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas teikia (gali teikti) Kauno m. gyventojams ir svečiams. Jeigu aviacijos turizmo politikos nėra, pasiūliau parengti ir numatyti aviacijos turizmo plėtros strategiją Kauno mieste. Taip pat prašiau informuoti apie darbo grupės S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo plėtros ir panaudojimo galimybių studijos rengimui darbą.

DĖL 20-ŲJŲ LIETUVOS SĄJŪDŽIO ĮKŪRIMO METINIŲ MINĖJIMO (2008-04-11)

2008 m. balandžio 9 dieną dalyvavau susitikime su Kauno m. savivaldybės meru A. Kupčinsku, mero pavaduotojais S. Buškevičiumi ir K. Kuzminsku, Lietuvos Sąjūdžio Kaune pradininkais Č. Stankevičiumi, A. V. Patacku, L. Glinskiu. Susitikimo metu aptarėme Lietuvos Sąjūdžio įkūrimo 20-mečiui skirtus renginius Kauno mieste.

Kaip Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas visus dalyvius supažindinau su planais šių metų birželio 10 d. atidengti dvi paminklines lentas, fotografijų ir archyvinių dokumentų parodas, aptarėme ir kitus Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus renginius. Vėliau susitikimo dalyviai aplankė Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus būstinę.

SUSITIKIMAS SU KAUNO M. GYVENTOJAIS KOVO 11-OSIOS VIDURINĖJE MOKYKLOJE (2008-04-07)

2008-04-07 kaip Kauno m. savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkas dalyvavau susitikime su Kauno miesto gyventojais, kurį inicijavo LR Seimo narė V. Boreikienė. Kauniečiai, kurių buvo apie šimtą, susitikimo metu iškėlė įvairius klausimus dėl daugiabučių namų. Į dalį gyventojų klausimų atsakiau susitikimo metu, dėl kitų kreipsiuosi į tam tikras institucijas pagal jų kompetenciją.

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ GYNIMO ASOCIACIJOS VII SUVAŽIAVIMAS (2008-04-06)

2008-04-05 Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje įvyko Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos VII suvažiavimas, kuriame buvau vėl išrinktas jos komiteto (valdybos) nariu.

Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacija yra savarankiška visuomeninė organizacija, siekianti padėti kiekvienam žmogui užtikrinti politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises bei laisves, pašalinti visas žmogaus žeminimo, jo teisių bei asmens laisvių varžymo formas bei apraiškas, remti žmonių teisę į laisvę ir nepriklausomą Lietuvos gynimą.

SUSITIKIMAS SU POLITINIAIS KALINIAIS, TREMTINIAIS IR PARTIZANAIS KAIŠIADORYSE (2008-04-06)

2008-04-05 Kaišiadorių rajono savivaldybės salėje dalyvavau Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Kaišiadorių skyriaus bei atsikūrusio Lietuvos laisvės kovotojų sąjūdžio Didžiosios Kovos apygardos susirinkime. Prieš susirinkimą Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo Katedroje vyko šv. Mišios, kurias koncelebravo parapijos klebonas kun. Rimvydas Jurkevičius bei Lietuvos partizanų kapelionas, dim. pulk. kun. prel. Alfonsas Svarinskas, po Šv. Mišių aplankėme Koplyčią Kaišiadorių krašto partizanų atminimui, esančią miesto kapinėse.

Susirinkimo metu turėjau progą pristatyti savąjį požiūrį į šiandieninius politinius procesus, vykstančius Lietuvoje ir pasaulyje. Susitikimo metu pasikeičiau nuomonėmis apie pokario rezistencijos kovų svarbą dabarčiai su Kaišiadorių raj. savivaldybės tarybos nare Aldona Mitkuviene, LLKS prezidiumo nariu Didžiosios kovos apygardos vadu dim. kpt. Augustinu Švenčioniu bei prel. Afonsu Svarinsku.

DĖL LIETUVOS VALSTYBĖS HIMNO ATLIKIMO (2008-03-26)

2008-03-26 kreipiausi į Kauno miesto savivaldybės merą Andrių Kupčinską dėl tvarkos nustatymo, kad Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklose būtų giedamas Lietuvos valstybės himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.

2008 m. sukanka 110 metų kai V. Kudirka parašė šį kūrinį, o 2009 m. bus minimas „Tautiškos giesmės“ tapimo Lietuvos valstybės himnu 90 -metis. Šia proga prašau savivaldybės mero ir siūlau jam inicijuoti Lietuvos valstybės himno paminėjimui skirtus renginius Kauno mieste.

APIE “VILKO VAIKUS” (2008-03-24)

2008-03-24 antrąją šv. Velykų dieną Panemunėje lankiausi pas Kristiną ir Praną Veprauskus. Prie šventinio Velykų stalo kartu su kun. D. Valenčiu SSD buvo prisimintas ne tik Prisikėlimo tikėjimo įvykis, bet ir unikali „vilko vaikų“ istorija. Apie „vilko vaikų“ likimus mintimis dalinosi Kristina Veprauskienė.

„Vilko vaikais“ pokario laikais buvo vadinami karo našlaičiai, vokiečių vaikai, netekę savo tėvų. Ieškodami galimybių išgyventi jie, rizikuodami gyvybe, slapstydamiesi traukiniuose, traukė iš Rytprūsių į Lietuvą. Ne vienas jų čia rado savo naujus namus.

PAREIŠKIMAS DĖL ASMENŲ, NUKENTĖJUSIŲ NUO OKUPACINIŲ RĖŽIMŲ, SVEIKATOS STIPRINIMO (2008-03-21)

2008-03-21 kreipiausi į Kauno miesto savivaldybės merą Andrių Kupčinską dėl galimybės įtraukti į įvairias sveikatos rėmimo specialiąsias programas asmenis nukentėjusius nuo okupacinių rėžimų sveikatos stiprinimo klausimais.

APIE POLITINĮ FLUXUS JUDĖJIMĄ LIETUVOJE (2008-03-18)

Kartais atrodo, kad tam tikra politika Lietuvoje yra tik kaip žaidimas ar kaip žaidimų aikštelė, ar kaip smėlio dėžė, kurioje vieni politiniai veikėjai lošia pagal tam tikras taisykles kiti į ją tik š… ir taip sukuria pilietinio dalyvavimo/pasitikėjimo vakuumą. Gal politinio Fluxus judėjimo, kaip tylaus politinio pasišaipymo iš šiuolaikinio politinio gyvenimo įpročių ir kasdienybės, atsiradimas galėtų pažadinti mūsų pilietinės visuomenės veikėjus? Kada ir kur surengsime pirmąją politinio Fluxus judėjimo priemonę?

Fluxus – tai juoko ir žaidimo stichija žmonių visuomenėje, tai pasišaipymas iš šiuolaikinio gyvenimo įpročių, kasdienybės bei rutinos. Fluxus meno pradininku laikomas Jurgis Mačiūnas (George Maciunas, 1931-1978). Lotyniškas žodis Fluxus reiškia: nepatvarus, nepastovus, nestabilus, netvirtas, išgveręs, tuščias.

SUSITIKIMAS SU LIETUVOS LAISVĖS KOVOTOJŲ SĄJUNGOS NARIAIS (2008-03-10)

2008-03-10 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje dalyvavau Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime, kurį organizavo Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) bei LR Krašto apsaugos bičiulių klubas. Vėliau įvyko LLKS išplėstinis posėdis, kuriame LLKS valdybos pirmininkas Jonas Burokas man įteikė LLKS nario pažymėjimą su ženkliuku.

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) susikūrė 1940 m. gruodžio 26 d., ji mėgino priešintis okupantams ir ginti tautos interesus.

KOVO 11-OJI – LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO DIENA (2008-03-10)

Mieli bičiuliai, Lietuvos Sąjūdžio, Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) nariai, sveikinu visus su Kovo 11-ąja – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Tegul 1990 m. Kovo 11-oji mums primena Lietuvos nepriklausomybės tapsmo datas ir tai, kad tautos siekimo būti laisvai negalima užgniaužti.

TS KAIŠIADORIŲ SKYRIAUS VISUOTINIS SUSIRINKIMAS (2008-03-07)

2008 m. kovo 7 d. įvyko TS Kaišiadorių skyriaus visuotinis susirinkimas, kuriame skyriaus nariai balsavo už iškeltus kandidatus į LR Seimo narius – mane, LR Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signatarą Kazimierą Uoką bei TS Kaišiadorių skyriaus pirmininko pavaduotoją Mindaugą Nasevičių.

LR Seimo narys Rimantas Jonas Dagys susirinkimo dalyvius supažindino su TS Prezidiumo nuomone apie jų palaikomą kandidatą, TS Elektrėnų skyriaus pirmininkas Viktoras Valiušis pristatė TS Elektrėnų skyriaus tarybos narių nuomones dėl kandidatų.

Daugumos TS Kaišiadorių skyriaus narių visuotiniame susirinkime buvau išrinktas kandidatu į LR Seimo narius nuo skyriaus Kaišiadorių - Elektrėnų (Nr. 59) vienmandatėje apygardoje, antrą ir trečią vietas pasidalijo K. Uoka ir M. Nasevičius.

Nuoširdus ačiū už išreikštą politinį pasitikėjimą ir politinį palaikymą visiems TS Kaišiadorių skyriaus nariams, dalyvavusiems susirinkime, balsavusiems už mane ir kitus kandidatus.

SUSITIKIMAS KAUNO APSKRITIES ARCHYVE (2008-03-06)

2008-03-05 lankiausi Kauno apskrities archyve ir susipažinau su jame saugomais istoriniais dokumentais apie Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyrių, kartu su Kauno apskrities archyvo direktoriumi Gintaru Dručkumi aptarėme parodos, skirtos Lietuvos Sąjūdžio 20–osioms metinėms, organizavimą. Archyve apžiūrėjau parodą „Istoriniai Kauno planai“, kurioje eksponuojama Kauno miesto kartografinė medžiaga.

Kauno apskrities archyve saugomi 2359 fondai, užimantys 10449 metrus lentynų. Seniausi archyve saugomi Pažaislio vienuolyno dokumentai siekia XVII amžių.

Archyve galima susipažinti su istoriniais dokumentais apie Rusijos imperijos, Lietuvos Respublikos (1919-1940 m.), vokiečių okupacijos (1941-1944 m.), Sovietinį (1940-1941 ir 1944-1990 m.) bei Nepriklausomybės (nuo 1990 m.) laikotarpius.

VIEŠNAGĖ RYGOJE (2008-02-25)

2008-02-22 kartu su Kauno m. savivaldybės meru A. Kupčinsku, Tarybos nariais bei savivaldybės administracijos atstovais viešėjau Rygoje. Buvome susitikę su LR ambasadoriumi Latvijoje A.Vinkumi bei su Rygos miesto vadovu Jānis Birks.

Susitikimo tikslas buvo susipažinti ir užmegzti tiesioginius ryšius su Rygos vadovu, savivaldybės nariais. Susitikę su Rygos miesto atsakingais atstovais domėjomės Rygos savivalda ir infrastruktūra bei kaip sprendžiamos miesto transporto problemos , kaip funkcionuoja savivaldybės policija ir pan. Mūsų savivaldybės delegacija taip pat susipažino su Rygos savivaldybės naujuoju pastatu, aplankė senamiestį

SUSITIKIMAS SU A. KUBILIUMI KAUNO M. SAVIVALDYBĖJE (2008-02-21)

2008-02-21 Kauno m. savivaldybėje kartu su TS frakcijos nariais dalyvavau susitikime su TS pirmininku Andriumi Kubiliumi. Susitikimo metu trumpai aptarėme vykdomus ir būsimus savivaldybės darbus. TS pirmininkas pasidalijo mintimis apie neseniai atlikto sociologinio tyrimo rezultatus.

VASARIO 16—OSIOS PROGA ŠVENTINIS MINĖJIMAS IR SUSITIKIMAI SU LIETUVOS SĄJŪDŽIO BEI BENDRUOMENĖS NARIAIS (2008-02-17)

2008 m. vasario 16 dienos paminėjimą kartu su miestiečiais ir jų svečiais pradėjau Šv. Mišiose Kauno paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje, o po to su Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus vėliava dalyvavau eisenoje nuo paminklinės Kristaus prisikėlimo Bažnyčios į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį, kur įvyko iškilmingas Vasario 16-osios minėjimas, Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija bei gėlių padėjimas. Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus būstinėje sveikinau sąjūdiečius, o vėliau kartu su jais dalinausi mintimis apie kovą už valstybingumą bei Lietuvos Sąjūdžio idėjų sklaidos galimybes šiandien.

Vakare aplankiau Panemunės bendruomenės „Nemuno krantai“ susibūrimą, kuriame pasveikinau panemuniečius su Lietuvos valstybės atkūrimo diena.

VYTAUTO DIDŽIOJO PRIVILEGIJOS KAUNUI SUTEIKIMO 600-ŲJŲ METINIŲ MINĖJIMAS LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENOS KONTEKSTE (2008-02-16)

2008-02-15 dalyvavau renginiuose, skirtuose Vasario 16-osios dienai bei Vytauto Didžiojo privilegijos (Magdeburgo teisių) Kaunui suteikimo 600-ųjų metinių progai paminėti. Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) Bažnyčioje vykusiose Šv. Mišiose už Kauną ir Kauno miesto gyventojus, kurias aukojo J.E. vyskupas J. Ivanauskas. Kauno miesto muziejaus atidarymo ceremonijoje, kurios metu pirmą kartą miesto istorijoje atidaryta ekspozicija „Kaunas laiko ženkluose". Kauno miesto rotušėje apdovanojant asmenis Santakos garbės ženklu už nuopelnus Kauno miestui. Šv. Jurgio konvento koplyčioje dalyvavau Jotvingių kryžiaus riterių ordino kapituloje, o vakare Kauno sporto halėje koncerte „Atgimusiai Lietuvai" bei iškilmingame minėjime – Kauno valstybiniame dramos teatre, į kurį atvyko ir sakė sveikinimo kalbą buvęs valstybės vadovas prof.Vytautas Landsbergis.

SU LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENA (2008-02-15)

Prieš 90 metų Lietuvos Taryba Vasario 16-osios aktu paskelbė atstatanti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Tikslas atkurti buvusį valstybingumą tuo metu rodėsi viršijantis lietuvių tautos jėgas ir galimybes, tačiau šis pasiryžimas buvo įgyvendintas ir užbaigė ilgą laiką trukusį svetimų valstybių diktatą, atverdamas naujus kelius lietuvių tradicijų, etninio, kultūrinio savitumo bei istorinio paveldo išsaugojimui.

Šis istorinis įvykis te įkvepia mus savigarbos ir teisingumo principų įgyvendinimui šiandienos visuomenėje.

KORUPCIJOS PREVENCIJOS SISTEMA (2008-02-14)

2008-02-12 d. Kauno pedagogų kvalifikacijos centre dalyvavau seminare „Korupcijos prevencijos sistema“. Šiame susitikime su mokyklų atstovais, atsakingais už korupcijos prevenciją bei antikorupcinį ugdymą mokykloje, kalbėjau apie Kauno m. savivaldybės Antikorupcijos komisijos tikslus, jos veiklą ir lūkesčius įgyvendinant Kauno miesto savivaldybės korupcijos prevencijos programa iki 2009 metų.

SUSITIKIMAS SU TS KAIŠIADORIŲ SKYRIAUS TARYBOS NARIAIS (2008-02-06)

2008-02-06 kartu su TS Kauno apskrities koordinacinės tarybos pirmininko pavaduotoju Dainiumi Varnu susitikome su Kazimieru Uoka bei su TS Kaišiadorių skyriaus tarybos nariais. Susitikimo metu kalbėjau apie TS Kaišiadorių skyriaus stiprinimo galimybes, pristačiau savo pažiūras į konservatoriškų vertybių sklaidą šiandieninėje rizikos visuomenėje. Su susitikimo dalyviais aptarėme temas, susijusias su socialinio kapitalo bruožais, tokiais kaip socialinis pasitikėjimas, normos ir socialiniai tinklai, kurie gali gerinti vietos gyventojų pilietinį veiksmingumą.

APIE UŽGAVĖNES (2008-02-05)

2008-02-05 dalyvavau Eigulių seniūnijoje Kaunėnų bendruomenės organizuotoje Užgavėnių šventėje, teatralizuotame renginyje pagal lietuvių liaudies tradicijas.

Užgavėnės - žiemos pabaigos šventė, švenčiama tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms iki Velykų. Pavasario atėjimą stengiamasi paspartinti linksmais ir išmoningais karnavalais.

Užgavėnės - tai seniausių apeigų ir žaidimų tradicija. Reikšmingiausias Užgavėnių paprotys – persirengėlių vaikštynės po kaimo ir miesto sodybas, improvizacijos, dainos, muzika, šokiai, juokas, vaišinimas blynais.

Pačiose ankstyviausiose žiniose apie lietuvių Užgavėnių karnavalo dalyvius 1428 metais kartūzų vienuolis Henrikas Beringeris pranešime kryžiuočių ordino magistrui Pauliui Rusdorfui rašė, kad „per vestuves ir Užgavėnes garbingų žmonių moterys siūdinasi vyriškus drabužius, panašius į gizelių apsiaustus, šoka velniškus šokius…“

SUSITIKIMAS SU TS NARIAIS TRAKUOSE (2008-01-19)

2008-01-19 kartu su TS Tarybos ir TS priežiūros komiteto nariu Algirdu Katkumi, LATA pirmininku Audriumi Skaisčiu bei Kauno savivaldybės Tarybos nare Gintare Skaiste dalyvavau TS Trakų skyriaus visuotiniame susirinkime, kuris vyko Trakų kultūros rūmuose.

A. Katkus savo kalboje aptarė aktualius klausimus saugumo ir gynybos politikoje bei pristatė A. Skaistį, kaip galimą ir tinkamą kandidatą į valstybės politikus. TS Kauno skyrių sueigos vardu pasveikinau TS Trakų skyriaus narius linkėdamas vienybės ir gerų politinių pasiekimų, o taip pat apžvelgiau A. Skaisčio veiklą LATA, charakterizuodamas jo asmenines savybes. Šiame susirinkime A. Skaistys beveik vienbalsiai buvo pasiūlytas kandidatu į Trakų–Elektrėnų (Nr. 58) vienmandatę apygardą LR Seimo rinkimuose, kurie įvyks šių metų rudenį.

Su TS Trakų skyriaus pirmininku Gediminu Romaška aptarėme TS ryšių su visuomene aktualijas.

SAUSIO 13-OJI – LAISVĖS GYNĖJŲ DIENA (2008-01-13)

Šiomis dienomis kartu su Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus bei TS Kauno skyrių nariais dalyvavau Sausio 13-ąjai Laisvės gynėjų dienai skirtuose minėjimuose.

Sausio 12- osios vakarą Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje istorinėje pilietiškumo akcijoje „Sveika būk, Laisve!" pagerbėme visus žuvusius 1991 metų sausio 13 d. per okupacinės kariuomenės nepavykusį valstybės perversmą, uždegdami 14 ugnies deglų žuvusiems gynėjams, klausydami lietuvių liaudies dainų prie liepsnojančio laužo, primenančio prieš 17 metų degusius laužus, prie kurių budėjome mes visi, saugoję savąją laisvę.

Sausio 13-ąją Lietuvos nepriklausomybės gynėjus pagerbiau dalyvaudamas šv. Mišiose Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) Bažnyčioje, iš kurios su Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus vėliava žygiavome prie Nežinomojo kario kapo ir Laisvės paminklo padėti gėlių.

Vėliau Kauno Vilijampolės bendruomenės centre „Veršva“ dalyvavau minėjime, kuriame sakydamas kalbą pabrėžiau Lietuvos Sąjūdžio ir Sausio 13-osios įvykių svarbą šiandienai.

Kaip Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas buvau pakviestas uždegti atminimo laužą Kauno IX forto muziejuje vykusiame renginyje „Uždekim Atminimo laužą", skirtame 1991 m. sausio 11-13 d. tragiškų Lietuvai dienų atminimui. Su šio renginio dalyviais dalinausi asmeniniais prisiminimais apie 1991 m. Sausio 13-osios įvykius.

SU ŠV. KALĖDOM (2007-12-24)

Šventąjį Kūčių vakarą visi laukiame stebuklo, nes seniau buvo tikėta, kad Kūčių naktį maišosi gyvųjų ir mirusiųjų pasauliai, piktosios ir angeliškosios dvasios. Labiausiai buvo paplitęs tikėjimas prakalbusiais gyvuliais ir vandens virtimu vynu. Paragauti stebuklingo vyno, išgirsti gyvulių kalbą galėjo tik jauniausias arba seniausias šeimoje žmogus ir tik tol, kol gaidžiai neužgiedojo.

Šiomis dienomis visi prie Kūčių stalo pajusime stebuklingą Šv. Kalėdų šilumą prisimindami reikšmingą Kūdikėlio Jėzaus gimimą. Tad, iš patirties, prasmingų įvykių pasisemkime įkvėpimo naujiems sumanymams ir pasiekimams. Teisingumas, viltis ir meilė artimui te įprasmina kiekvieną Jūsų ateinančių 2008 metų dieną. Visiems linkiu gerų Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų Metų.

Pagarbiai

Raimundas Kaminskas

JOTVINGIŲ KRYŽIAUS RITERIŲ ORDINUI – 520 METŲ (2007-12-13)

2007-12-07 dalyvavau Jotvingių kryžiaus riterių ordino 520 metų įkūrimo minėjimo renginiuose. Šv. Jurgio konvento koplyčioje magistras įteikė pašventintą ordino donatoriaus kryžių. Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje įvyko Ordino senųjų dokumentų ir insignicijų paroda, dalyvavo poetas Robertas Keturakis, muzikavo Vytautas Babravičius, su minėjimo dalyviais dalijausi mintimis apie prelatą Antaną Skinderį – Jotvingių kryžiaus ordino atkūrėją tarpukario Lietuvoje.

Plačiau žr. http://www.jotvingiai.lt/

APIE TARPTAUTINĘ ANTIKORUPCIJOS DIENĄ (2007-12-9)

Gruodžio 3-7 d. dalyvavau įvairiuose renginiuose, skirtuose paminėti tarptautinę antikorupcijos dieną. Buvau susitikęs su Kauno miesto švietimo įstaigų bendruomenėmis bei savivaldybės įmonių ir įstaigų darbuotojais, kartu diskutavome apie korupcijos prevenciją ir riziką visuomenėje.

„Transparency International“ Lietuvos skyrius, ištyręs korupcijos paplitimą tarp viešojo sektoriaus tarnautojų ir politikų pažymi, kad Lietuvai taikomas Korupcijos suvokimo indeksas nesikeičia eilę metų – Lietuva užima 51 vieta tarp 180 pasaulio šalių.

Tarptautinę antikorupcijos dieną inicijavo Jungtinės Tautos, nes 2003 m. gruodžio 9 dieną Meridoje (Meksikoje) įvyko aukščiausio politinio lygio konferencija kovos su korupcija problemoms spręsti ir jos metu buvo pasirašyta Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją.

Korupcijos problemai spręsti dėmesį skiria ir Katalikų Bažnyčia. Popiežiškoji teisingumo ir taikos taryba yra išleidusi studiją „Kova su korupcija“. Bažnyčia laiko korupciją labai rimtu politinę sistemą iškreipiančiu veiksniu – „Korupcija iš pagrindų iškreipia atstovaujamųjų institucijų vaidmenį, nes tada jos virsta klientų reikalavimų ir valdančiųjų paslaugų politinio mainikavimo arenomis. Politiniai sprendimai tuomet tarnauja asmenų, turinčių priemonių, kaip tokius sprendimus paveikti, siauriems tikslams ir trukdo įgyvendinti visų piliečių bendrąjį gėrį“ .

APIE LIETUVOS KARIUOMENĖS DIENĄ (2007-11-23)

2007-11-22 d. minint Lietuvos kariuomenės dieną dalyvavau susitikime su Kauno Milikonių vidurinės mokyklos bendruomene, šventiniame minėjime Lietuvos kariuomenės divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykloje bei Kazlų Rūdos poligone.

Kauno Milikonių vidurinėje mokykloje atidarėme LATA parodą, o diskusijose su moksleiviais ir mokytojais aptarėme Lietuvos gynybos klausimus bei tarptautinių operacijų sėkmę šiandieniniame globaliame pasaulyje.

Lapkričio 23-oji minima Lietuvos kariuomenės diena. 1918 m. lapkričio 23 d. tuometinis ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė dokumentą, kuris laikomas Lietuvos kariuomenės kūrimosi pradžia – įsakymą Nr. 1 apsaugos ministerijai, kuriuo įkūrė Apsaugos Tarybą. Pulkininkas Jonas Galvydis-Bikauskas buvo paskirtas I-o pėstininkų pulko vadu, o pulkininkas J. Kubilius – štabo viršininku.

AERODROMAS – ORO UOSTAS IR MIESTAS (2007-11-16)

2007-11-14 Vilniuje dalyvavau 2–ojoje VšĮ „Aviacijos pasaulio“ organizuotoje tarptautinėje aviacijos turizmo konferencijoje. Joje buvo aptariama aviacinio turizmo integracija į Lietuvos turizmo politiką, aviacijos turizmo plėtojimo perspektyvos Lietuvoje bei privataus aerodromo pritaikymo galimybės vystyti šį turizmą.

Pasaulyje aviacinis turizmas populiarus, nes kelis šimtus kilometrų galima įveikti privačiu lėktuvu, o aerodromuose galima mokytis skraidyti, sklandyti bei šokti parašiutu.

Aviacinį turizmą Lietuvoje pripažinus kaip atskirą turizmo šaką, 27 aerodromai atvertų galimybes sukurti aviacinio turizmo paslaugų tinklą.

VĖLINIŲ IŠVAKARĖSE PRIE PAMINKLO „ŽUVOME DĖL TĖVYNĖS“ (2007-11-01)

2007 m. lapkričio pirmosios vakarą pakviečiau Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus bei LATA narius buvusiose Karmelitų kapinėse prie paminklo „Žuvome dėl Tėvynės“ paminėti mirusiųjų atminimą. Susirinkę LR Seimo, Kauno miesto savivaldybės tarybos, Lietuvos Sąjūdžio ir LATA nariai pagerbė žuvusių už Lietuvą bei Lietuvos Sąjūdžio mirusiųjų narių atminimą, dalijosi prisiminimais apie 1956 m. įvykius, kai Vėlinių vakarą kapinėse kilo protestas prieš sovietų okupaciją. Susitikimo dalyviai atsineštomis žvakutėmis apšvietė paminklą.

Paminklas „Žuvome dėl Tėvynės“, sukurtas dailininko Stasio Stanišausko 1930 m., atidengtas tuometinėse Karmelitų kapinėse minint Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių dieną. 1956 m. šis paminklas buvo pradėtas naikinti – iškapoti užrašai, heraldiniai bareljefai, vėliau aptvertas aukšta tvora, o galiausiai visai sunaikintas 1959 m. Paminklas „Žuvome dėl Tėvynės“ buvo atstatytas 1994 m.

TS POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ FRAKCIJOS KONFERENCIJA (2007-10-28)

2007-10-27 Kauno miesto savivaldybės mero vardu pasveikinau TS politinių kalinių ir tremtinių frakcijos narius, susirinkusius į konferenciją Kaune.

Savo kalboje apie Kauno miesto savivaldybės problemas išsakiau pasiūlymą atkurti Aleksoto tiltui istorinį Vytauto Didžiojo vardą ir panaikinti sovietinio atminimo lentas (ženklus) ant šio tilto.

PAUKŠČIŲ PALYDOS ŽUVINTE (2007-10-27)

2007-10-24 kartu su Lietuvos ornitologų draugijos nariais lankiausi Žuvinte (Alytaus raj.). Ankstų rytą nuo paežerės stebėjimo bokštelio stebėjome vandens paukščius, fotografavome nendrynais apaugusias paežeres ir išskrendančių paukščių pulkus. Rudenį Žuvinte vienu metu susirenka iki 20 000 paukščių.

Žuvinto biosferos rezervatas – pirmasis tokio tipo rezervatas Lietuvoje. Jis įsteigtas prof. Tado Ivanausko (1882–1970) pastangų dėka. Žuvinto pelkių kompleksas užima 6850 ha teritoriją. Žuvinte migracijų metu apsistoja daugiatūkstantiniai Lietuvoje saugomų pilkųjų žąsų bei gervių pulkai, peri daug saugomų paukščių rūšių – didysis baublys, gervė, tetervinas, didžioji kuolinga, meldinė nendrinukė, juodasis gandras ir kt.

Daugiau informacijos: www.zuvintas.lt

DĖL INVESTICIJŲ IR VERSLO SKATINIMO KAUNE (2007-10-23)

Siekdamas išsiaiškinti Kauno m. savivaldybės strategiją investicijų ir verslo skatinimo srityje Kauno m. merui A. Kupčinskui pateikiau paklausimą, ar Kauno m. savivaldybė turi sudarytą ir savivaldybės taryboje patvirtintą investicijų skatinimo programą/žemėlapį, kuri (-ris) apibrėžtų visiems verslininkams aiškias, lygias ir palankias sąlygas, nustatytas galimų investicijų teritorijas, kitus objektus, ar verslo sritis, kurie skatintų juos pasitikėti verslo plėtros galimybėmis Kauno mieste; ar Kauno m. savivaldybės teisiniuose aktuose yra numatyta, kaip sukurti konkurencingą investicinę aplinką, kaip pritraukti tiesiogines užsienio ir vidaus investicijas, formuojant verslui ir investicijoms palankų Kauno įvaizdį, skatinant mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei inovacijas; ar yra atliktos galimybių studijos išvardintose srityse; ar yra aiškiai pastebėti bei įvardinti investicijų ir verslo skatinimo Kaune sunkumai ir trūkumai?

Kauno miesto savivaldybės užsienio ir vidaus investicijų rodikliai atspindi nepakankamą miesto ekonominę gerovę, kuri šiuolaikinėje visuomenėje yra laikoma vienu pagrindinių tikslų. Kadangi investicijos palaiko ekonominę gerovę, būtina suformuoti viešą ir skaidrią Kauno m. savivaldybės verslo/ūkio politiką, kuri stimuliuotų privataus sektoriaus investicijas į miestą.

VYTAUTUI LANDSBERGIUI – 75 (2007-10-21)

2007 m. spalio 21 d. Vilniuje Valstybinės filharmonijos salėje dalyvavau profesoriaus Vytauto Landsbergio 75-mečio proga surengtame koncerte, kuris buvo skirtas jo draugams. Koncerto metu V. Landsbergis fortepijonu atliko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius.

Prof. V. Landsbergį Kauno miesto TS vardu pasveikinome kartu su Kauno m. savivaldybės meru A. Kupčinsku bei TS frakcijos seniūnu savivaldybėje M. Panceriu.

Lietuvos Nepriklausomybės valstybės atkūrimo akto signataras, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas, Europos parlamento narys, meno, muzikos ir kultūros istorikas, profesorius Vytautas Landsbergis gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune architekto Vytauto Landsbergio ir gydytojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje.

ALEKSOTO TILTUI – VYTAUTO DIDŽIOJO VARDĄ (2007-10-18)

Kauno savivaldos 600-ųjų metinių paminėjimo proga Kauno miesto savivaldybės merui A. Kupčinskui pasiūliau dabartiniam Aleksoto tiltui atkurti Vytauto Didžiojo vardą, prarastą SSRS okupacijos metu, o istorinę tilto praeitį įamžinti atmintinėje lentoje, patikslinant jo pastatymo datą, nes yra išlikę senieji tilto elementai, nurodantys tikrąją tilto pastatymo laiką.

Aleksoto tiltas Kaune per Nemuną (greta santakos su Nerimi), jungia Aleksotą su Senamiesčiu. Vytauto Didžiojo vardas dabartiniam Aleksoto tiltui buvo suteiktas 1930 m.

Tai buvo 245,6 m ilgio plieninis arkinis tiltas, kuris turėjo 4 vidurines atramas ir 20 metrų ilgio vidurinę dalį, varstomą trimis elektromotorais. Tilto statyba valstybei kainavo 3,7 mln. litų.

Nuolatinio tilto iš Kauno į Aleksotą nebuvo iki pat 1914 m. Juokaujant Aleksoto tiltas buvo laikomas ilgiausiu pasaulyje, nes Kauno gubernijoje galiojo pravoslavų kalendorius, o Užnemunėje – katalikų, todėl per jį keliauti tekdavo net 13 dienų (senojo stiliaus kalendorius tiek dienų buvo atsilikęs nuo naujojo).

LATA SUSITIKIMAS J. URBŠIO MOKYKLOJE (2007-10-18)

2007 m. spalio 17 d. Kauno J. Urbšio vidurinėje mokykloje įvyko mokyklos bendruomenės susitikimas su LATA atstovais – aš (LATA pirmininko pavaduotojas, Valdybos pirmininkas) kartu su LATA pirmininko pavaduotoju Maj. Šarūnu Ratkumi ir Maj. A. Dusevičiumi mokyklos bendruomenę supažindinome su Lietuvos kariuomenės misija Afganistane.

Mjr. A. Dusevičius, antrosios Provincijos atkūrimo grupės (PAG) Afganistano Islamo Respublikos Goro provincijoje atstovas ryšiams su visuomene, mokiniams parodė nuotraukas ir papasakojo apie Afganistano kultūrą, religiją, gamtą, vietos žmonių gyvenimo sąlygas, švietimo ir sveikatos priežiūros situaciją, vykdomus trumpalaikius ir ilgalaikius provincijos atkūrimo projektus, kultūrinius skirtumus, su kuriais susiduria misijos dalyviai. J. Urbšio mokyklos bendruomenė sužinojo apie PAG karių gyvenimo ir darbo sąlygas, vykdomų projektų reikšmę provincijos gyventojams.

Atlanto sutarties Lietuvos bendrija (LATA) įkurta 1996 m. birželio mėn. 21 d. Vilniuje. LATA – nevyriausybinė organizacija, kuri remia ir aktyviai propaguoja NATO idėjas ir vertybes Lietuvoje, buria žmones, besidominčius tarptautiniu ir nacionaliniu saugumu bei NATO veikla užtikrinant Euro-Atlantinės erdvės saugumą, siekia supažindinti plačiąją visuomenę su NATO tikslais, veikla ir su Lietuvos saugumo ir gynybos politika.

Daugiau informacijos rasite: www.lata.lt

SUSITIKIMAS SU DARBUOTOJŲ PROFESINĖS SĄJUNGOS NARIAIS (2007-10-14)

2007 m. spalio 12 d. dalyvavau UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų profesinės sąjungos susirinkime. Susirinkimo metu pateikiau informaciją apie Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros, investicijų ir turizmo bei Kontrolės komitetų darbo ypatumus bei Antikorupcijos komisijos sprendimus. Diskutuodamas su UAB „Kauno autobusai“ darbuotojais pateikiau sprendimo būdus kaip spręsti išsakytas problemas.

ANTANO SKINDERIO TAKAIS – EKSPEDICIJA STULGIUOSE IR POŽĖREJE (2007-10-01)

2007 m. rugsėjo 26 d. su Jotvingių kryžiaus riterių ordino nariais surengėme etnografinę ekspediciją į Stulgių (Kelmės raj.) bei Požerės (Šilalės raj.) kaimus, kur gyveno ir dirbo kun. Antanas Skinderis.

Ekspedicijos metu aplankėme Stulgių Šv. Mato bažnyčią, kurią pastatė kun. A. Skinderis, Stulgių senąsias kapines, Požerės Kristaus Atsimainymo bažnyčią, prie jos palaidoto A. Skinderio kapą, Stulgių ir Požerės bažnyčių senąsias klebonijas. Stulgių mokykloje susitikome su direktoriumi dėl A. Skinderio atminimo įamžinimo, Požerės mokyklai padovanojome pažintinę istorinę medžiagą apie kun. A.Skinderį bei Jotvingių kryžiaus riterių ordiną. Taip pat susitikome su Požerės gyventojais, kurie dalijosi prisiminimais apie kun. A. Skinderį ir jo veiklą.

Kunigas A. Skinderis (1869-1948) buvo knygnešys, publicistas, visuomenės veikėjas, mokytojas, ūkininkas, liaudies medicinos žinovas, dalyvavo Lietuvių konferencijoje, įvykusioje 1917 m. rugsėjo 18-23 d. Vilniuje, o 1918 m. atkūrė Jotvingių kryžiaus riterių ordiną, kurio paskirtis buvo skleisti humanistines ir tautos dvasingumą skatinančias idėjas.

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS egzaminas (2007-9-29)

2007 m. rugsėjo 29 d. Lietuvoje pirmą kartą buvo surengtas Konstitucijos egzaminas, kuriame galėjo dalyvauti visi norintys. Egzaminas buvo skiriamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 15-os metų sukakčiai paminėti. Kaune šį egzaminą laikiau kartu savivaldybės Tarybos nariais ir kitais miestiečiais (viso dalyvavo 40 kauniečių).

Konstitucijos egzaminas priminė, kad šis teisės aktas yra ne tik formalus taisyklių rinkinys. Konstitucija įtvirtina svarbiausias vertybes, žmogaus prigimtines teises, taip pat nuostatą, kad valdžia tarnauja žmonėms.

Skrydis po Lietuvą (2007-9-23)

2007-09-22 su LR Seimo nariu Rytu Kupčinsku lankiausi Aleksoto S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome, sveikinau Lietuvos akrobatinio skraidymo čempionato, Kauno miesto taurės bei akrobatinio skraidymo, Senjorų taurės varžybų organizatorius ir dalyvius, linkėdamas modernizuoti ir išsaugoti S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą.

Kartu su pilotais aplankiau Rojūnų (16 km į pietvakarius nuo Panevėžio), Įstros (10 km į šiaurę nuo Panevėžio miesto centro), Ignalinos (netoli Didžiasalio k.), Molėtų (14,5 km į pietus nuo Molėtų), Paberžės (Žėkiškių k., Vilniaus r.) aerodromus ir susipažinau su jų infrastruktūra. Susitikimų su aerodromų savininkais metu buvo aptartos privačių aerodromų pritaikymo aviaciniam turizmui galimybės.

Šio skrydžio po Lietuvą tikslas buvo atkreipti dėmesį į bendrosios aviacijos aerodromus. Skrydyje dalyvavo ir grupė lėktuvų iš Lenkijos.

Novaraisčio panoramoje išskrendantys paukščiai (2007-9-22)

Netoli Lekėčių miestelio (Šakių rajone), 827 ha plote yra Novaraisčio ornitologinis draustinis – viena svarbiausių migruojančių gervių susitelkimo vieta visame Baltijos šalių regione.

2007 m. rugsėjo 21 d. Novaraistyje kartu su Lietuvos ornitologų draugijos nariais stebėjau išskrendančias gerves. Rudenį gervių virtinių kelius maždaug atitinka Paukščių Tako kryptis.

Lietuvių mitologijoje ir senojoje pasaulėžiūroje Paukščių Takui tenka svarbi vieta – paukščiai rudenį išskrenda į dausas (mitinėje vaizduotėje tai amžinosios vasaros Dievo sodas), pavasarį iš dausų grįždami paukščiai parneša į gimtinę pasiilgtąją šilumą. Dausose Dievas priglobia po mirties žmonių sielas, žinoma, jei šie laikėsi jo duotųjų teisingumo, gailestingumo, meilės artimam priesakų.

Pirmą kartą paukščių perskridimas apibūdintas ir paaiškintas IV a.pr.m.e Aristotelio „Gyvūnų istorijos“ aštuntoje knygoje. Paukščių migraciją tyrinėjo Romos filosofas Plinijus (I a.pr.m.e.), Romos imperijos imperatorius Frydrichas II (XIII a), arkivyskupas Magnus Olaus (XVI a.), švietėjas S. Džonsonas (XVII a.) ir kiti.

Gyvendami mieste retai jaučiame gamtos pulsą, tačiau pamatę išskrendančius paukščius galime trumpam mintimis atitrūkti nuo kasdienių darbų ir rūpesčių.

Kodėl meluoja žurnalistas? (2007-9-12)

„Kuo įnirtingiau ir nepagarbiau žurnalistas puola aprašomą subjektą, tuo daugiau tikimybės, kad istorija išgalvota.“ Cit. iš Udo Ulfkotte knygos „Taip meluoja žurnalistai“.

Sveikinimai Mokslo ir žinių dienos proga mokyklose (2007-9-01)

2007-09-01 Kauno m. savivaldybės tarybos narys R. Kaminskas lankėsi VDU „Rasos“ gimnazijoje, Vydūno vidurinėje mokykloje bei pagrindinėje mokykloje „Anima“ ir sveikino mokytojus, moksleivius ir jų tėvus su naujų mokslo metų pradžia pabrėždamas socialinio pasitikėjimo svarbą bei linkėdamas visiems būti garbingais Kauno miesto patriotais. R. Kaminskas kartu su miesto savivaldybės tarybos nare R. Prieveliene įteikė „Animos“ mokyklos direktoriui Kauno miesto vėliavą.

Kauno miesto paprastąją vėliavą sudaro 102 x 155 cm raudonas audeklas, kurio viršutinėje ir apatinėje dalyse geltonos juostos. Abiejose vėliavos pusėse - Kauno simbolis Tauras.

Vėliavos naudojimo tvarka nėra griežtai reglamentuota. Jos tikslas populiarinti miestą bei jo simbolius visų kauniečių ir miesto svečių tarpe.

S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas Kaune – valstybės saugoma nekilnojama vertybė (2007-8-30)

2007-08-30 Kauno miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininkas Raimundas Kaminskas S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome susitiko su Lietuvos aviatorių nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Susitikimo metu buvo aptartas S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo – nacionalinės reikšmės paminklo (valstybės saugomos nekilnojamos vertybės) – turto paveldo apsaugos planas, užtikrinantis jo teritorijos vientisumo išsaugojimą bei funkcinės paskirties užtikrinimą.

S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas įkurtas buvo 1915 m. Kauno miesto pietvakarinėje dalyje. Aerodrome 1919 m. buvo įkurta Karo aviacijos lakūnų mokykla, savo pirmuosius skrydžius vykdė Lietuvos karo aviacijos lakūnai, 1927 m. įkurtas Lietuvos aeroklubas, savo veiklą pradėjo karinio rezervo Šaulių Sąjungos aviacija. Šiandien aerodrome yra įsikūręs Lietuvos aviacijos muziejus, sukaupęs didelę dokumentų, fotografijų ir skraidymo aparatų kolekciją.

Jotvingių kryžiaus riterių ordino narių susitikimas Kražiuose (2007-8-19)

2007-08-18 Kražiuose Raimundas Kaminskas dalyvavo Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino priesaikos priėmimo ceremonijoje, kurios metu buvo įšventintas į ordino tikruosius narius – donatorius.

Ceremonijos metu Kražių Šv. Mergelės Nekaltojo Prasidėjimo Bažnyčioje buvo laikomos Šv. Mišios, pašventintos insignijos, ordino nariai apdovanoti už nuopelnus, naujieji ordino nariai įšventinti į donatorius ir riterius.

Iki 1650 m. Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordino sostas buvęs Medininkuose, po miesto apiplėšimo persikėlė į Raseinius, o vėliau – į Žemaitijos bajorų seimelių sostinę – Kražius.

Jotvingių bajorų brolija, vėliau pavadinta Jotvingių bajorų riterių ordinu yra globojama riterio ir kankinio Šv. Viktoro. Pagrindinis ženklas, kurį turėjo ordino broliai – lietuviškas kryžius su dviem skersiniais, dengtas baltu emaliu, su averse pavaizduotu jotvingių riteriu ir viršuje apvainikuotas karūna.

Jotvingių Kryžiaus Riterių Ordinas atkurtas Kražiuose 2004 m. Ordino sostas – Kražių klebonija, Ordino obalsis – „Kovojantiems garbė“ (lot. In Adversitate Etiam Gloriosi).

Dėl korupcijos prevencijos Kauno miesto savivaldybėje (2007-8-13)

2007-08-13 Kauno m. savivaldybės tarybos narys Antikorupcijos komisijos pirmininkas Raimundas Kaminskas raštu kreipėsi į Kauno m. merą Andrių Kupčinską dėl korupcijos prevencijos programos Kauno miesto savivaldybėje vykdymo.

Rašte iškelti klausimai dėl Kauno miesto Savivaldybės administracijoje sudaryto priemonių plano įgyvendinant Kauno miesto savivaldybės Tarybos priimtą sprendimą „Dėl Kauno miesto savivaldybės Korupcijos prevencijos programos iki 2009 metų patvirtinimo“. Siekiama išsiaiškinti, kaip antikorupcijos politikos įgyvendinimo prasme reikėtų vertinti tokius Administracijos veiksmus kaip Vidaus audito skyriaus darbuotojų, dirbančių korupcijos prevencijos srityje, kurių pastangomis buvo atskleisti neskaidrūs procesai Savivaldybės administracijos darbe, pareigybių panaikinimas.

Taip pat – kas Savivaldybėje yra atlikta įgyvendinant LR Valstybės Kontrolės 2007-07-11 Valstybinio audito ataskaitos „Dėl Kauno miesto Savivaldybėje atlikto ribotos apimties finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ rekomendacijas bei Savivaldybės administracijos veiksmus vystant bendradarbiavimą antikorupcinės veiklos srityje su valstybinėmis ir visuomeninėmis institucijomis, dirbančiomis šioje srityje Kauno mieste.

LPKTB susirinkimas Garliavoje (2007-07-29)

2007-07-29 Garliavoje įvyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Garliavos skyriaus susirinkimas,kuriame dalyvavo LR Seimo narys Rytas Kupčinskas, Žmogaus teisių gynimo asociacijos valdybos narys prof. V. Vilimas, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Raimundas Kaminskas, filmo „Nesulaužyti priesaikos“ prodiuseris Jonas Cibulaitis.

Svečiai pasveikino susirinkimo dalyvius ir aptarė aktualius klausimus apie Lietuvos Sąjūdžio veiklą, teismų reformą, Lietuvos partinę sistemą bei Lietuvos partizaninio judėjimo įamžinimą. LPKTB Garliavos skyriaus nariai diskutavo apie jaunosios kartos patriotizmo ir pilietinio ugdymo problemas mokyklose, skaitė savo eiles.

Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“ įvyks 2007-08-04 Ariogaloje.

Lakūnų žygdarbio paminėjimas Kaune (2007-07-18)

2007 m. liepos 17 d. Kauno m. savivaldybės Tarybos sekretorius V. Gudėnas bei savivaldybės tarybos narys R. Kaminskas dalyvavo S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 74–ųjų metinių paminėjime prie paminklo S. Dariui ir S. Girėnui Kauno Ąžuolyne, Aukštųjų Šančių karių kapinėse padėjo gėlių ant lakūnų kapo.

R. Kaminskas savo kalboje karių kapinėse perdavė Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko padėką kauniečiams, miesto svečiams, atėjusiems pagerbti lakūnų žygdarbį ir pabrėžė S. Dariaus ir S. Girėno testamento svarbą nūdienos viešajame Lietuvos gyvenime.

S. Dariaus ir S. Girėno palaikai 1933 m. buvo palaidoti Kauno centrinėse kapinėse, 1944 m. buvo paslėpti VDU Medicinos fakulteto rūsiuose, o 1964 m. perlaidoti Aukštųjų Šančių karių kapinėse.

Myslibuže buvo minimos S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio metinės (2007-07-16)

2007 m. liepos 15 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys R. Kaminskas kartu su kitais savivaldybės nariais, Krašto apsaugos, Kultūros, Susisiekimo, Užsienio reikalų, Švietimo ir mokslo ministerijų atstovais lankėsi Lenkijoje, Myslibuže (buv. Soldinas), Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties 74-jų metinių minėjimo iškilmėse prie didvyrišką skrydį įamžinančio memorialo Pščelniko girioje.

1933 m. liepos 15 d. S. Darius ir S. Girėnas lėktuvu „Lituanika“ iš Niujorko išskrido į Kauną. Perskridę Atlanto vandenyną, lakūnai žuvo tuometinėje Vokietijos teritorijoje, nukritus jų lėktuvui. Katastrofos priežastis neaiški.

R. Kaminskas apžiūrėjo Šiaulių areną (2007-07-05)

2007-07-05 (ketvirtadienį), Kauno m. savivaldybės Tarybos Tėvynės sąjungos frakcijos nariai Raimundas Kaminskas ir Rimutė Prievelienė su kitais savivaldybės Tarybos nariais bei administracijos atstovu lankėsi Šiauliuose ir susipažino su daugiafunkcinio sporto ir pramogų komplekso statyba, pirmu su ES parama statomu tokio pobūdžio objektu Lietuvoje. Dalyviai domėjosi pastato architektūra, konstrukcijomis, inžineriniais sprendimais, statybų finansavimu ir pan.

Teigiama, kad moderniomis technologijomis Auštabalio gatvėje esantis kompleksas prilygs sostinės „Siemens“ arenai. Preliminariai projektą įgyvendinti numatyta iki 2007 m. liepos mėnesio galo. Projekto vadovas ir architektas Eugenijus Miliūnas (Kaunas).

Viešojo saugumo tarnybos organizuotas sambo turnyras (2007-07-02)

2007 m. birželio 29 d. Kaune įvyko I-asis tarptautinis sambo turnyras „LR VRM VT 1-ojo pulko taurei laimėti“.

Kauno m. savivaldybės tarybos narys Raimundas Kaminskas perdavė Viešojo saugumo tarnybos vadui, vidaus tarnybos pulkininkui Sergejui Madalovui sveikinimus nuo Kauno miesto savivaldybės mero Andriaus Kupčinsko dėkodamas už viešojo saugumo erdvės stiprinimą Kaune ir visoje Lietuvoje.

R. Kaminsko visuomeniniai padėjėjai (2007-06-10)

Kauno m. savivaldybės tarybos nario Raimundo Kaminsko visuomeniniais padėjėjais paskirti dr. Eimantas PEIČIUS (el. paštas eimpei@takas.lt) bei Darius GRIEŽĖ (el.paštas dariusgrieze@gmail.com). Jiems išduoti savivaldybės tarybos nario padėjėjo pažymėjimai.

Darbas gimdo šlovę – UAB “Helisota” 10 metų (2007-06-10)

2007 m. birželio 7 d. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyko UAB “Helisota” 10-mečio minėjimo šventė. Šventėje dalyvavo LR Krašto apsaugos ministras, kiti šios ministerijos atstovai, bendrovės partneriai iš Lietuvos ir užsienio šalių, LR Seimo nariai, Kauno m. savivaldybės tarybos nariai, bendrovės darbuotojai ir kiti svečiai.

Kauno m. savivaldybės tarybos narys Raimundas Kaminskas sveikino šio renginio dalyvius ir perdavė nuoširdžiausius linkėjimus nuo Kauno miesto mero A. Kupčinsko šios bendrovės vadovams.

UAB „Helisota“ buvo įkurta 1997 m. Tai vienintelė Baltijos šalyse veikianti Mi-8/17 tipo sraigtasparnių bei jų modifikacijų remonto ir techninio aptarnavimo bendrovė, kuri atlieka kapitalinio remonto, techninio aptarnavimo, modernizavimo darbus, tiekia aviacines detales. Bendrovės „Helisota“ šūkis – “Darbas gimdo šlovę”.

Dėl filmo “Nesulaužyti priesaikos” (2007-06-10)

Informuojame, kad kuriamas filmas „Nesulaužyti priesaikos“ apie Lietuvos partizaną Juozą Armonaitį. Filmą kuria „A Propos studija“ (sąskaita LT 427044060001145785, banko kodas 70440, Vilniaus bankas, Vilniaus filialas). LATA vadovybė remia šio filmo kūrimą ir kviečia LATA narius bei rėmėjus savo asmeninėmis lėšomis prisidėti prie šio filmo sukūrimo.

R. Kaminskas paskirtas Antikorupcijos komisijos pirmininku (2007-06-01)

Kauno miesto savivaldybės taryba 2007 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. T-248 “ Dėl Antikorupcijos komisijos sudarymo” ir šios komisijos pirmininku skyrė Raimundą Kaminską.

Vienas iš pagrindinių Antikorupcijos komisijos uždavinių yra išsiaiškinti ir analizuoti korupcijos lygį Kaune, įgyvendinant nacionalinę korupcijos prevencijos politiką Kauno miesto savivaldybėje.

Kaune švenčiama Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena (2007-05-21)

2007 m. gegužės 18 d. generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykloje įvyko Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimas, kuriame dalyvavo Lietuvos partizanai, J. Urbšio, šv. Mato, Purienų, Julijanavos, J. Dobkevičiaus vidurinių mokyklų moksleiviai, Aleksoto seniūnijos atstovai, LATA nariai bei svečiai iš užsienio.

Šventinio minėjimo metu Lietuvos partizanas Antanas Lukša pasidalijo prisiminimais apie brolį Juozą Lukšą–Daumantą. Minėjime dalyvavo svečias iš Švedijos, partizaninio judėjimo ekspertas Jonas Öhman, išvertęs Juozo Daumanto knygą „Partizanai“ į švedų kalbą. Jis pristatė istorines nuotraukas apie partizaninį judėjimą Lietuvoje.

LATA valdybos pirmininkas, Kauno m. savivaldybės tarybos narys dr. Raimundas Kaminskas sveikinimo kalboje perdavė nuoširdžius sveikinimus nuo Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko ir atkreipė dėmesį į tai, jog šiandienos visuomenei tebėra aktualios partizanų vertybės – ryžtas, tikėjimas Lietuvos valstybe.

R. Kaminskui buvo įtektas puskarininkių mokyklos viršininko padėkos raštas Atlanto sutarties Lietuvos bendrijai.

Renginyje dalyvavęs LATA pirmininko pavaduotojas, mjr. Š. Ratkus ir LATA Kauno skyriaus pirmininkas mjr. S. Katkus pasakojo moksleiviams apie kario profesijos ypatumus.

Minėjimo metu buvo galima apžiūrėti karinę techniką, paragauti skanios kareiviškos košės. Moksleiviai turėjo progos nusifotografuoti su Lietuvos partizanais prie šiuolaikinės karinės technikos.

Susitikimas su Lietuvos aviacijos muziejaus vadovybe (2007-05-21)

2007 m. gegužės 10 d. įvyko Lietuvos aviacijos muziejaus vadovybės susitikimas su LATA vadovais. Susitikime dalyvavo muziejaus direktorius Algis Lapinskas, direktoriaus pavaduotojas Remigijus Jankauskas, LATA valdybos pirmininkas, Kauno m. savivaldybės tarybos narys R. Kaminskas bei LATA pirmininko pavaduotojas Š. Ratkus.

Susitikimo dalyviai aptarė bendradarbiavimo gaires.

Raimundas Kaminskas susitiks su rinkėjais (2007-05-10)

Kiekvieno mėnesio pirmąjį ketvirtadienį nuo 17 val. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Raimundas Kaminskas priims Kauno miesto gyventojus Kauno miesto savivaldybėje (Laisvės al. 96), 1 aukštas, 108 kab.

Telefonas pasiteirauti: 8 680 53 495.

Kario pilietiškumas neatskiriamas nuo tautinės savigarbos (2007-05-10)

2007 m. gegužės 4 d. Kauno įgulos Karininkų ramovėje įvyko Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos 15–ųjų įkūrimo metinių paminėjimo renginys. LATA valdybos pirmininkas, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Raimundas Kaminskas sveikino šio renginio dalyvius perduodamas nuoširdžiausius linkėjimus nuo Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko. Savo kalboje R. Kaminskas pabrėžė kario-piliečio vaidmens svarbą mūsų visuomenėje: „Kario pilietiškumas yra neatskiriamas nuo tautinės savigarbos, ryžto tarnauti gimtam kraštui. Jis yra paremtas Tėvynės meile, valstybės tradicijų puoselėjimu, pagarba, tolerancija ir lojalumu kitiems valstybės piliečiams, kitai pasaulėžiūrai, kuri neprieštarauja įstatymams“.

R. Kaminskas siūlo organizuoti karinės technikos parodą (2007-05-05)

LATA valdybos pirmininkas, Kauno miesto savivaldybės tarybos miesto plėtros, investicijų ir turizmo komiteto narys Raimundas Kaminskas siūlo organizuoti karinės technikos parodą Lietuvos kariuomenės divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykloje.

2007 m. balandžio 26 d. puskarininkių mokykloje Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojas S. Buškevičius ir tarybos narys R. Kaminskas susitiko su Lietuvos kariuomenės divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokyklos vadovybe ir buvo supažindinti su šios mokyklos istorija, jos misija, tikslais bei veikla. Susitikimo svečiams buvo organizuota ekskursija, kurios metu apžiūrėtos kareivinės, treniruoklių salė, NATO standartus atitinkantis kliūčių ruožas, taip pat I forto I baterija, kuri yra išlikusi nuo 1888-1889 m.

R. Kaminskas pastebėjo, kad Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną organizuojama karinės technikos paroda galėtų tapti nuolatine ekspozicija, su kuria galėtų susipažinti ne tik kauniečiai, bet ir į miestą atvykstantys turistai, kiti miesto svečiai.

Rinkimai į Kauno miesto savivaldybės tarybą (2007-02-25)

Dėkoju visiems už Jūsų iniciatyvą rinkimų į Kauno miesto savivaldybės tarybą metu ir išreikštą valią, taip pat už tai, kad savo balsais Jūs parėmėte mano kandidatūrą (viso gavau apie 4366 rinkėjų balsų).

Jūsų asmeninis ir politinis pasitikėjimas manimi suteikia politinės valios, solidarumo ir galios veikti kartu. Jis įpareigoja mane formuoti viešąją politiką, kuri tarnautų Kauno ir miestiečių gerovei.

Nuoširdžiai ačiū visiems, kurie rėmė ir palaikė mano siekius šių rinkimų metu.

Lietuvos šaulių sąjungos ir LATA bendradarbiavimas (2007-02-18)

Š. m. vasario 15 d. įvyko Lietuvos šaulių sąjungos ir Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (LATA) vadovybės susitikimas. Lietuvos šaulių sąjungos vadas Juozas Širvinskas įteikė padėkas „už Lietuvos šaulių sąjungos ir Atlanto sutarties bendrijos bendradarbiavimo sutarties įgyvendinimą“ LATA valdybos pirmininkui dr. Raimundui Kaminskui, LATA valdybos narei Gintarei Skaistei bei LATA nariui Andriui Kupčinskui. Susitikimo metu buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės su Kauno miesto savivaldybe bei nevyriausybinėmis organizacijomis.

Vasario 16-osios minėjimas generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykloje (2007-02-18)

Š. m. vasario 15 d. Lietuvos kariuomenės divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykloje LATA valdybos pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime skaitė pranešimą tema „Nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios“. Puskarininkių mokyklos viršininkas plk. ltn. Aleksandras Kucharevas įteikė Raimundui Kaminskui padėkos raštą “už gražų bendradarbiavimą Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos proga”.

Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ir ateities (2007-02-04)

2007 m. vasario 3 d. įvyko TS Kauno Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos konferencija. TS Kauno skyrių sueigos pirmininko pavaduotojas Raimundas Kaminskas sveikino šios konferencijos dalyvius dėkodamas už aktyvią frakcijos narių veiklą politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Savo kalboje R. Kaminskas pabrėžė pilietinio dalyvavimo svarbą mūsų visuomenėje: „Pakvieskite savo vaikus ir vaikaičius įsijungti į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungą, taip pat į Tėvynės sąjungą. Šiandien Lietuvai yra svarbus ne tik istorinės atminties, patriotiškumo išsaugojimas, bet ir šių vertybių taikymas šiuolaikinėje žinių ir rizikos visuomenėje“.

Laikas keistis: Kauno garbei ir kauniečių gerovei (2007-01-23)

Raimundas Kaminskas, kandidatas į Kauno savivaldybės miesto tarybos narius (Tėvynės Sąjungos sąraše numeris 6), kviečia Kauno miesto gyventojus susitikti ir kalbėtis apie Kauno miesto problemas bei jų sprendimo būdus. Raimundo Kaminsko veiklos prioritetai – valdžios skaidrumas, kultūros, švietimo ir sveikatos priežiūros aktualijos.

Raimundas Kaminskas yra Tėvynės sąjungos Kauno skyriaus sueigos pirmininko pavaduotojas. Jis kartu su ryžtingai nusiteikusia Tėvynės Sąjungos sąrašo lyderio Andriaus Kupčinsko komanda, gyventojams rengia viešus susitikimus ir diskusijas tema: “Laikas keistis Kauno savivaldybei!“.

Kad Lietuva neišsivaikščiotų (2007-01-23)

KMU ir Kauno apskrities administracijos organizuotoje konferencijoje „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ Dr. Raimundas Kaminskas skaitė pranešimą „Protų nutekėjimo problemos sociologiniame kontekste“, kuriame apžvelgė protų nutekėjimo ateities teorinę sampratą, trumpai papasakojo apie Lietuvos situaciją, kurią palygino su kitų Vakarų šalių visuomenėmis.

Protų nutekėjimas arba žmogiškojo kapitalo nutekėjimas – išsimokslinusių ir talentingų žmonių emigravimas į kitas šalis dėl konfliktų, galimybių stokos ar dėl rizikos sveikatai ten, kur jie gyvena. Šį terminą pirmieji pateikė Londono Karališkosios draugijos atstovai 1950–1960 m., kad galėtų aprašyti ir įvertinti mokslininkų ir technologų nutekėjimą į JAV ir Kanadą. Šiandien protų nutekėjimo reiškinys plačiai paplitęs ir pats problemiškiausias yra Indijoje, Kinijoje, Rusijoje ir kitose buvusioje SSRS regiono šalyse.

Protų nutekėjimas (angl. brain drain) yra vienas iš globalizacijos proceso padarinių. Globalizacija suteikia naujų galimybių, tačiau kelia ir naujų grėsmių. Globalizacija, anot A. Giddens, veikia visų mūsų kasdienį gyvenimą, nes mes vis labiau gyvename „viename pasaulyje“, kuriame stiprėja individų, grupių ir tautų tarpusavio priklausomybė.

Lietuvoje, nagrinėdami protų nutekėjimo reiškinį, galime išskirti tris problemines grupes: informacinių technologijų profesionalai, mokslininkai ir sveikatos priežiūros specialistai.

Protų nutekėjimui stabdyti ir skatinti išvykusius mokslininkus bei kitus profesionalus sugrįžti reikalinga ne tik veiksminga mokslo ir studijų sistemos reforma Lietuvoje, bet moksliniams tyrimams ir jų plėtrai būtina išleisti po 3 proc. BVP (bendrojo vidaus produkto). Šios investicijos naudą patvirtina Švedijos ir Suomijos pavyzdys.

Diskusijose aktyviai dalyvavo Medicinos, Odontologijos ir Visuomenės sveikatos fakultetų studentai.